Didelės šventės nedarėme, ji buvo nedidelė, jauki, tik su artimiausiais, na, nieko nenustebinsiu, kad pirmi svečiai, kuriuos pakvietėme, buvo mano ir vyro tėvai. Su vyro mama labai šiltų santykių nepalaikome, bet, taip sakant, pakenčiame viena kitą.
Bendraujame gan saikingai, bet visada gražiai, nors ji yra tokia, pavadinkime, seno sukirpimo – ji yra tas žmogus, kuris visada užmeta klausimus, kada vestuvės, kada vaikai, nepraleidžia progos pasakyti, jei priaugi kelis kilogramus.
Galvojau, kad su tuo, kokia ji yra, esu susitaikiusi ir supratusi, kad žmogaus nepakeisi, o ir kas aš tokia, kad sakyčiau jai keistis. Ji gyvenimo mačiusi tikrai daugiau nei aš, nėra piktybiška – žmogus kaip žmogus, su savo keistenybėmis.
„Ką ji sau leidžia?“
Dėl dovanos buvome sutarę, kad ji mums padovanos tai, ko norėjome – ko paprašėme, tą ir gavome. Ne tame esmė, šioje vietoje nieko negaliu sakyti. Bet yra vienas bet. Prie dovanos ji dar įdėjo ir vaikiškas kojinytes. Mažytes, ką tik gimusiam kūdikėliui.
Sakyčiau, labai graži dovana žmogui, kuris laukiasi arba planuoja turėti vaikų. Bet ji tikrai žino, kad aš nei laukiuosi, nei esame sakę ką nors apie tai, kad jau galvojame apie šeimos pagausėjimą.
Jos idėja buvo tokia, kad tokia dovana yra su mintimi į ateitį – vis tiek ateis ta diena, kai turėsime vaikelį. Bet man tokia dovana yra tiesiog mažų mažiausiai nejautri. Jeigu, pavyzdžiui, mes bandome pastoti, bet nesėkmingai? Jeigu kuris nors iš mūsų turi problemų su nevaisingumu?
Tiesiog, net vien galvojant apie tai ima pyktis. Ką ji sau leidžia? Ar būtina buvo vestuvėms įkišti tokią „dovanėlę“? Iškart pamačiusi tas kojinytes pagalvojau apie draugus, kurie nesėkmingai bando susilaukti vaiko jau ne vienerius metus. Net gniutulas gerklėje stovi.
Aš net nebežinau, ko tikėtis. Gimtadieniui gal gausiu vaikiškų drabužėlių komplektą, o gal iškart atitemps kūdikio lovytę? Na, su mintimi į ateitį, kad vis tiek kažkada bus tie anūkai. Siutina iki negalėjimo tokios „mintys į ateitį“.
Vyrui pasijuokiu, kad geriau jau būtume gavę kokį servizą ar puodus, bent jau galėtume panaudoti kasdienybėje. Ir visai nesupykčiau dėl tokios dovanos – mes žmonės praktiški. Bet kūdikio kojinyčių na, kad ir kaip norėtume, nepanaudosime niekaip kasdienybėje, nes vaikų neturim ir nežinia, kada jų turėsim.
Tad ką svarbiausio noriu pasakyti – gerai apgalvokit savo dovanas. Nėra juk taip sunku padovanoti tai, ko paprašo jaunieji, arba atnešti tą vokelį, tai bent nusipirks tai, ko reikia. O tokios, kaip kažkam atrodo, gražios dovanėlės gali labai įskaudinti – mes juk nežinome visko, kas vyksta žmonių gyvenimuose.
Autorė: skaitytoja Dovilė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
