Vilnietė Ernesta sutiko naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakoti, kaip užgimė idėja kūrybišku būdu prijungti cerebriniu paralyžiumi sergantį brolį prie vestuvių.
Su broliu visuomet turėjo ypatingą ryšį
Kaip pasakojo pašnekovė, Eimantą ji matė nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų, nes jis – penkeriais metais vyresnis už Ernestą.
Moteris atskleidė, kad jiedu su broliu ne tik visuomet turėjo ypatingą ryšį, tačiau taip pat jai visuomet būdavo kur kas lengviau suprasti brolį nei aplinkiniams.
„Vaikystėje, kol pati gyvenau su tėvais, mes daug bendravome, kartu užsiimdavome įvairias piešiniais, aš jam skaitydavau.
Atrodo, kad nors tėvai daugiau laiko su juo praleisdavo, jie ir dabar gyvena kartu, bet aš Eimantą geriau suprasdavau, mes lengviau susišnekėdavome.
Jam sunku kalbėti, jis negali taip dėlioti sakinių, kaip mes... Tad su broliu visada tokias kaip šaradas žaisdavome – jis bandydavo paaiškinti savo mintį kažkokiais ženklais, žvilgsniu, o aš bandydavau iššifruoti“, – vaikystės prisiminimais su šypsena veide dalijosi Ernesta.
Kadangi brolis su seserimi visuomet turėjo glaudų ryšį, nieko nuostabaus, kad Ernestai pranešus šeimai apie vestuves, būtent Eimantas sureagavo jautriausiai.
Pašnekovė pasakojo, kad brolis už juos su vyru labai džiaugėsi ir be galo norėjo būti vestuvių dalimi.
„Brolis tikrai labai džiaugėsi mano vestuvėmis. Jam buvo smagu tiek už mane, tiek už mano vyrą“, – pasakojo Ernesta.
Eimantas sukūrė vestuvių dekoracijas
Pašnekovė pokalbio metu atskleidė, kad vestuvės įvyko šių metų rugpjūčio 15 dieną, o visą vasarą jiedu su broliu ruošė dekoracijas.
Pasiteiravus, kaip užgimė mintis broliui daryti šventinę atributiką, Ernesta atskleidė, kad net piršlybų nebuvo, kai tokia mintis jau sukosi jos galvoje.
„Aš visą laiką apie tai galvojau. Dar turbūt pati nebuvau susižadėjusi, kai užgimė tokia mintis (šyptelėjo). Jam visada labai patikdavo būti įtrauktam į veiklas.
Deja, bet dažnai žmonės iš aplinkos jo nepastebėdavo ir neįtraukdavo, nes jis turi negalią. Kartais su juo svetimi žmonės net nesisveikindavo, nes nematydavo tam poreikio“, – skaudžiais patyrimais dalijosi pašnekovė.
Pasak Ernestos, jausdama, kad Eimantui patinka būti šio to didesnio dalimi, ir matydama, kad kūryba jam teikia daug laimės, pasirinko dekoracijų sritį.
„Aš patį jį labai norėjau įtraukti į savo vestuves, tik vis ieškojau būdų, kaip čia būtų galima tai padaryti. Kadangi jis labai mėgsta piešti, tai mintis kilo susieti su tuo. Kiek tai buvo įmanoma, taip ir padarėme.
Jis darė atvirukus svečiams, kuriuos pridėjome prie dovanėlių, o taip pat piešė numeriukus ant tokių nedidelių drobių, kurie buvo skirti padėjimui ant stalo“, – idėjos užgimimu dalijosi Ernesta.
Broliui – pats didžiausias džiaugsmas
Išgirdęs idėją apie dekoracijų gamybą, Ernestos brolis ją pasitiko itin džiugiai. Kaip pasakojo vilnietė, Eimantui toks pasiūlymas daug reiškė.
„Brolis labai apsidžiaugė, sakyčiau, kad net susijaudino, nes jam labai patinka įtraukimas, jis labai to norėjo. Kai jis darė dekoracijas, matėsi, kad tai daro su didžiuliu entuziazmu ir jam tai svarbu“, – pasakojo ji.
Pasak Ernestos, pats dekoracijų gamybos procesas užtruko, broliui reikėjo padėti, tačiau buvimas kartu ir Eimanto šypsena viską atpirko.
„Jam reikia labai daug pagalbos, kai jis piešia. Jam reikia paduoti įrankius, padėti, bet mes visa tai padarėme kartu.
Jam labai patinka apskritai visa kūryba. Deja, dėl visokiausių reikalų, laiko stokos taip dažnai, kaip norėtųsi, negalime tuo užsiimti“, – sakė Ernesta, pridėdama, kad dėl to broliui galimybė kurti reiškia dar daugiau.
Vestuvės – tik artimiausiųjų apsuptyje
Paprašius Ernestos daugiau papasakoti apie pačias rugpjūčio viduryje vykusias vestuves, ji tikino, kad jos buvo nedidelės ir kuklios. Pasak Ernestos, į šventę susirinko tik patys artimiausi šeimos nariai ir geri draugai.
„Vestuves šventėme tėvų sodyboje Molėtų rajone. Jie ten turi visiškai šviežiai įsirengę gražų namelį, o kadangi norėjome vestuvių gamtoje, jaukioje aplinkoje, sodyba puikiai tiko.
Galima sakyti, kad, faktiškai, mes vestuves atšventėme namuose. Pats Eimantas ten taip pat sodyboje praleidžia daug laiko, tad ta aplinka labai sava“, – pasakojo Ernesta.
Ji pridėjo, kad dekoracijos taip pat buvo gaminamos šioje sodyboje, o jas pagaminus beliko tik visiems drauge atšvęsti:
„Brolis per vestuves tikrai linksminosi, visur dalyvavo, buvo įsitraukęs. Buvo smagios vestuvės, visiems patiko.“
Sulaukė didžiulio palaikymo iš internautų
Šia jautria istorija Ernesta trumpai pasidalijo vienoje iš „Facebook“ grupių, o į įrašą sureagavo daugiau nei 5 200 žmonių.
„Mums kilo mintis pasidalinti šia istorija, nes jam patinka įsitraukimas, jis norėtų, kad kuo daugiau žmonių pamatytų jo darbus.
Mes jau savarankiškai stengiamės jam visokiais parodas organizuoti, ne viena jau yra įvykusi, bet kadangi buvau „Facebook“ nuotakų grupėje, o ten didelis aktyvumas, pagalvojau, kad gal kažkas atsiras, kas norėtų jo darbais pasiruošti vestuves.
Aš tikrai nesitikėjau, kad sulauksime tiek palaikymo ir populiarumo. Sulaukėme žinučių, žmonės nori įsigyti jo darbų“, – džiaugėsi Ernesta.
Po įrašu pasipylė daugybė komentarų, kuriuose internautai ne tik norėjo paprašyti Ernestos brolio padaryti jiems dekoracijų, tačiau taip pat gyrė tokį šiltą šeimos ryšį.
„Šaunuolis jūsų brolis“, – buvo rašoma viename iš komentarų.
„Labai gražu žiūrėti į tobulus darbus“, – buvo rašoma kitame komentare.
„Sveiki, ar jūsų brolio tapyti paveikslai parduodami?“ – buvo teiraujamasi kitame.
„Noriu tik pagirti tiek jus, kad palaikote brolį, tiek jūsų brolį“, – buvo džiaugiamasi ketvirtajame.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
