Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ gydytoja J. Gailiušienė pabrėžė, kaip svarbu nuo pirmųjų lytinių santykių pradėti reguliariai lankytis pas ginekologą, net jei nejaučiama jokių nusiskundimų.
„Kai atsiranda lytiniai santykiai, tai tada rekomenduojame nors vieną kartą per metus apsilankyti pas ginekologą. Nesvarbu, ar moteris turi nusiskundimų, ar neturi – profilaktinė apžiūra turėtų būti“, – pabrėžė ji.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad dažnas svečias jos kabinete – jaunos merginos su sutrikusiu ciklu. Ogi todėl, kad dažnai pastarosios prisipažįsta, kad ne kartą yra vartojusios skubiąją kontracepciją.
„Tai jau mums yra ženklas, kad tikrai reikia kalbėti su moterimi apie ilgalaikę kontracepciją, kad nebūtų nepageidaujamų nėštumų ir tiek organizmui, tiek joms pačioms kiltų mažiau streso“, – teigė specialistė.
Anot jos, skubi kontracepcija yra didelės hormonų dozės ir tikrai ne tam, kad būtų vartojamos įprastai:
„Skubioji kontracepcija neturėtų būti rutina. Aišku, gyvenime būna visko, bet kas yra skubioji kontracepcija? Tai yra sąlyginai nemaža progesterono dozė, dėl to, jeigu ir įvyko apvaisinimas, tai jis gimdoje negali implantuotis. Tačiau organizmui nelabai patinka iš šono gauti tokias hormonų dozes, nes jie apskritai mėgsta tvarką, kad tai būtų tuo pačiu paros metu, pageidautinai tą pačią valandą.
Jau nekalbant apie tai, kad jeigu vartoji sudėtinius kontraceptinius preparatus ir praleisi vieną tabletę, tai kontracepcijos poveikis ženkliai mažėja ir atsiranda galimybė pastoti. Dėl to, jeigu moteris praleidžia vieną tabletę, turėtų būti bent savaitė su barjerine kontracepcija, nes tai būtent ir paneigia mitą, kad kontraceptikai sukelia nevaisingumą – jeigu moteris praleidžia vieną tabletę, tai tikrai ta ovuliacija įvykti gali.“
Pastoti ne visoms pavyksta iškart
Laidoje aptariama ir kita dažna baimė – nevaisingumas. Pasak gydytojos, daugelis moterų turi iškreiptą suvokimą, kas yra „normalus“ laikotarpis bandymams pastoti.
„Kartais moterys įsivaizduoja, kad pabando vieną, antrą ciklą, nepavyksta ir viskas. Vadinasi, su manimi ar su partneriu kažkas yra ne taip. Norėčiau nuraminti, kad nepastoti per pirmus metus dar tikrai nereiškia, kad esate nevaisinga“, – atviravo J. Gailiušienė.
Tačiau ji pabrėžia, kad ruošiantis nėštumui yra keli esminiai dalykai, kurie turėtų būti aptarti su gydytoju. Tai vitaminai, pagrindiniai kraujo tyrimai ir vyrų įsitraukimas.
„Folio rūgštis moteriai ir partneriui, nes apie partnerį pamiršta – o partneris suteikia 50 procentų genetinės informacijos. Taip pat omega riebalų rūgštys, labiau žinomi kaip žuvų taukai, irgi padidina pastojimo tikimybę“, – pasakojo gydytoja.
Nėštumas po 35-erių – saugu, bet rizikos auga
Kalbėdama apie vyresnį nėštumo amžių, gydytoja paneigia mitą, kad saugu gimdyti tik iki 30-ies.
„Mano akimis 40 metų – tai yra tikrai labai jauna moteris, bet reprodukcine prasme vis tiek tam tikros rizikos didėja. Jeigu moteris pastoja nuo 35 metų, tai yra rekomendacija, kad vaisiaus pirmo trimestro ultragarsinis tyrimas turėtų būti atliekamas genetikos centre“, – įspėjo specialistė.
Gydytoja atskleidė, kad pagalbinis apvaisinimas moterims virš 40-ies tapo vis labiau pasiekiamas, todėl vis daugiau kabinete sutinkama pirmą kartą pastojusių moterų virš pastarojo amžiaus:
„Dabar sutikti kabinete 40–43 metų nėščią moterį, besilaukiančią pirmą kartą, manęs jau nebestebina.“
Kaip dažnai reikia tirti hormonų pusiausvyrą? Kokios klaidos planuojant nėštumą daromos dažniausiai? Ir kokios kontracepcijos priemonės šiandien laikomos patikimiausiomis?
Daugiau vertingų patarimų išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale
