Kai sužinojo, kad laukiasi, gyvenime darbo neturėjusiai studentei Vilmai atrodė, jog nebėra jokios išeities. Viršų ėmė įvairiausi jausmai ir jie visi buvo nemalonūs. Slėpdama situaciją, ji apie nėštumą nepranešė niekam, tik kūdikio tėvui, nes jautė didelę gėdą apie tai pasakoti kitiems.
Iš vieno gydytojo mergina išgirdo klausimą, ar ji ruošiasi gimdyti? Moteris atvirauja, kad tik tuo metu suvokė turinti galimybę nutraukti nėštumą. Supratusi, kad jaučia per didelę gėdą gimdyti ir neturinti stipraus užnugario, Vilma nusprendė pasidaryti abortą – jį atliko nelegaliai.
„Jis (vaiko tėvas – red. past.) įdavė man visą savo piniginę, už ką esu dėkinga, nes neįsivaizduoju, iš kur pati būčiau gavus pinigų. Ginekologė lyg tarp kitko pasakė, kad yra gydytojas, kuris daro abortus. Man abortą padarė nelegaliai. Nėra jokių įrašų, tai, jeigu nebūčiau apie tai kalbėjus, niekas ir nebūtų sužinoję. Mane operacijai paruošė, perrengė palėpėje“, – šokiruojančią istoriją pasakoja Vilma.
Vilma sako, kad gydytojai nėštumo nutraukimą įvardijo kaip „operaciją“, po kurios liko tik tuštuma, su kuria moteriai tenka gyventi iki šiol.
„Jausmų nebuvo jokių. Ne dzin – visiška tuštuma. Lyg nutrūkus styga. Atrodo, praeis. Laukiau du metus, bet nepraėjo. Vaikinas vengė apie tai kalbėti. Nebuvom ilgai kartu, santykiai išsiskyrė“, – prisimena moteris.
Dabar Vilma yra suaugusi moteris, turinti ne vieną aukštąjį išsilavinimą, tačiau sako, kad iki šiol nesijaučia taip, kaip jautėsi anksčiau.
„Jeigu prieš tai bijojau, kaip žmonės pagalvos, „čia merga su vaiku“, tai tik po aborto susimąsčiau, o ką dabar aš žmonėm pasakysiu? Šalia gėdos dar ir kaltė atsirado“, – skaudžia patirtimi dalijasi Vilma.
Kai kurios gedulą jaučia visą gyvenimą
Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė teigia, kad į jų centrą moterys ir merginos kreipiasi tada, kai nesulaukia palaikymo artimoje aplinkoje arba apie netikėtą nėštumą nenori niekam pranešti.
„Svarbiausia moteriai – išsikalbėti. Beveik visos moterys, ypač jaunos, studentė ar moksleivės labai bijo pasakyti tėvams. Kas blogiausio, jeigu nepilnametė ar studentė apie tai pasakys tėvams? Supyks, parėks, bet po to padės, ieškos sprendimo kartu. Svarbu kalbėti su artimais žmonėm, net jei tai yra baisu“, – pataria Z. Tomilinienė.
Centro vadovė pabrėžia, kad priimant sprendimą, ar tapus nėščiai vaiką pasilikti, ar ne, yra svarbi ne tik mamos nuomonė. Nors galutinį sprendimą vis tiek priims mama, tačiau svarbu įsiklausyti ir į tai, ką sako vyras.
„Nuomonė yra svarbi, ypač, jei moteris mylėjo vyrą ir planavo su juo ateitį. O jei vyras pasako, kad nenori vaiko, moteris pradeda galvoti, kad tada vyras nenori ir jos. Žinia apie nėštumą išprovokuoja tikrą realybės pamatymą, kaip rimtai vyras žiūri į šią moterį, kiek jis matė savo gyvenimo ir ateities dalimi“, – pabrėžia ekspertė.
Pasak jo, didžiausia jaunos mamos baimė būna, kad moteriai vienai teks įveikti visus sunkumus, kad ji taps atsakinga ne tik už save, bet ir už naują būtybę.
„O tie patarėjai, kurie buvo šalia ir gąsdino, kad nesugebės, jie to skausmo nesinešioja savo širdyje, gal kartais ir galvoja, kad viskas gerai susitvarkė. O tu nežinai, kaip ta moteris vargsta ir kokį gedulą išgyvena savo širdyje. Ir kartais moterys net nebeturi daugiau vaikų. Ir ne dėl to, kad nebegali pastoti, o dėl to, nes nesijaučia vertos būti mamomis“, – prideda Z. Tomilinienė.
„Esam turėję ir 15-metę“
Krizinio nėštumo centro vadovė pasakoja apie atvejus, kokie žmonės ateina į jų centrą.
„Nemažai būna tokių atvejų, kai nėštumas jau įpusėjęs, kad paauglė sužinojo, jog laukiasi 6–7 mėnesį ir nėra, ką daryti, o lieka tik gimdyti. Jeigu tai nauja žinia ir mamai, ir paauglei, tai didelis stresas, kaip ir ką daryti. Mes padedam pasiruošti gimdymui ir vaikelio atėjimui“, – sako centro vadovė.
„Esam turėję ir 15-metę, ji dabar yra studentė. Ji liko viena, ją paliko vaikinas, tačiau jos mama nepaliko. Mama buvo atrama, kuri padėjo išgyventi visą nėštumą ir vaikelį auginti. Dabar ji savo istorija dalijasi ir liudija, kad jai dukra suteikė norą dar daugiau stengtis, kuo geriau baigti mokyklą, įstoti mokytis, nors nėštumas buvo be galo sunkus ir tuo metu atrodė, kad geriau net nebegyventi“, – pasakoja Z. Tomilinienė.
Ekspertė pabrėžia, kad nei viena krizė nesitęsia amžinai. Dažniausiai krizė tęsiasi tam tikrą laikotarpį ir nuo to, kaip žmogus gali ją įveikti ir kokią tuo metu gauna pagalbą, priklauso, kas bus po krizės – kokios išmoktos pamokos, kokios atrastos stiprybės.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Straipsnis parengtas pagal naujienų portalo tv3.lt tinklalaidę „Tėvai paprastai“.
Tinklalaidė pirmą kartą eteryje pasirodė 2024 metų kovo 5 dieną.
