Senovėje lietuviams ši diena buvo didelė šventė, kuri reiškė, kad jau netoli yra pavasaris ir ištverti žiemą bus tik lengviau. Eksperto teigimu, tais laikais ir be pandemijos žmonėms išgyventi tamsųjį periodą buvo itin sunku:
„Žinoma, senovėje žmonės labai laukdavo to momento, kada pradeda ilgėti diena. Tada gamta liūdnai atrodo, kai tos saulutės maža, šalčiai. Žmonės sunkiai išgyvendavo žiemą.
Dabar atrodo, kad esame prislėgti pandemijos ir labai sunku gyventi, bet senovėje kiekvienam būdavo gyvybės reikalas žiemos metu kažkaip išgyventi, kada gamta visa atrodo eina myriop, bet štai nuo saulėgrįžos atsiranda viltis, kad pradės viskas geryn po truputį eiti.“
Atrodo, kad saulė sustojo
Žiemos saulėgrįža kartais vadinama ir elnio devyniaragio švente. L. Klimkos manymu, toks pavadinimas taip pat atsirado ne šiaip sau. Skaičius 9 lietuvių kultūroje itin mitologizuotas, sietas su gyvybe, mėnulio kalendoriumi.
Elnias, eksperto teigimu, taip pat, ko gero, pasirinktas ne atsitiktinai:
„Elnias mitologijoje yra žmonių pramotė, išgyvenimo simbolis, gyvybės šaltinis.“
Etnologas teigia, kad jau nuo rytojaus galime džiaugtis, tarsi ant elnio ragų atnešamomis, ilgesnėmis dienomis:
„Pirmos tos dienos: rytoj, poryt, iki Kalėdų dar labai nežymiai pailgėja, čia tik astronomai gali nustatyti tai, o žmonėms atrodo, kad saulė sustojo.
Rusai taip ir vadina – saulės stovėjimas. Keletą dienų atrodo, kad ji tekėdama arba besileisdama beveik toje pačioje vietoje pasirodo.“
Gruodį negalima skaldyti malkų
L. Klimka pasakoja, kad žmonės senovėje turėjo ne vieną darbą, kurio nedarydavo visą gruodžio mėnesį, o ypač Kūčių dieną. Vienas jų – neskaldyti malkų, nes taip gali prisišaukti perkūną:
„Privengdavo visą gruodžio mėnesį įvairių darbų, vėliau krikščionybėje paskelbė Adventą. Tai yra daugybė draudžiamų darbų, kuriuos tradiciškai vengdavo daryti. Aišku daugybė yra mitologizuoti, bet kartu ir praktiški. Pavyzdžiui, nebuvo galima daryti iki saulėgrįžos jokių smulkių darbelių. Paprastas dalykas, nes akis saugoti reikia.
Kitas draudimas, mitologizuotas labiau, kad negalima verpti, negalima girnomis malti, sukimo judesys yra. Buvo manoma, kad jei pasuksi į priešingą pusę negu saulė eina, tai stabdysi saulės grįžimą, tarsi natūralią eigą gamtos stabdysi. Kūčių dieną tai iš viso ir pasninko griežtai laikomasi ir malkų skaldyti negalima, nes vasarą perkūnas gali į namus trenkti.“
Eksperto teigimu, žmonės stengdavosi nestabdyti natūralaus Saulės judėjimo, dėl jos nešamos vilties išgyventi.
Privalu apsišvarinti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai
Kiekviena šventė dažnai siejama su apsivalymu, tačiau, etnologo manymu, žiemos saulėgrįža, o ypač Kūčios yra itin svarbi šventė. Ekspertas teigia, kad saulėgrįža buvo tarsi naujo etapo pradžia, į kurį privalu ateiti švariam tiek išore, tiek vidumi.
„Svarbiausia – skolas atiduoti iki Kūčių, jeigu susipykęs su kaimynais, tai susitaikyti reikia, atsiprašyti kaimyno, jei skriaudą padarei, čia yra dvasinis nuskaidrėjimas. Ramia sąžine ateini į pavasarį, tuo pačiu ir gamtos nesupykdai ir neįžeidi.
Kūčių dieną, eidavo į pirtį, prausimasis yra būdingas kiekvienai didelei šventei. Išvakarėse kiekvienas eina pasikeisti drabužius, nes tai yra laiko riba, o peržengti į naują etapą reikia visada nusiteikus ir dvasiškai, ir kūną apsišvarinus“, – pasakoja etnologas.
L. Klimka pastebi ir įdomų sutapimą, kad mums, kaip ir senovės lietuviams, saulėgrįža atneša viltį išgyventi, tačiau ne tik šviesaus meto ilgėjimu, bet ir vakcina nuo COVID-19 viruso:
„Yra ilgiausia naktis ir trumpiausia diena, o po to pradeda viskas geryn eit. Čia kaip su ta vakcina – jeigu ją pagaliau atveš, atsiranda viltis išgyventi. Gal šįkart mes visas viltis dedame į vakciną, nes patys nesugebame savo gyvenimo reguliuot, bet viltis atsiranda. Labai įdomus sutapimas, kad tuo pačiu metu tai vyksta kaip ir saulėgrįža.“
Retas dangaus reiškinys
Ši saulėgrįža ne tik atneša ilgesnes dienas, tačiau ir itin retą astronominį reiškinį: Jupiterio ir Saturno suartėjimą.
Liberto Klimkos teigimu, paskutinį kartą toks plika akimi matomas suartėjimas buvo prieš 800 metų:
„Būtų smagu šiandien pamatyti, jei debesys nuslinktų. Bus planetų suartėjimai, labai retas reiškinys, paskutinį kartą toks suartėjimas buvo prieš 800 metų.
Jupiteris su Saturnu suartėja, galima pamatyti plika akimi, pietvakariuose bus vienas ryškus šviesulys. Bet iš karto po saulės laidos reikia žiūrėti, nes greitai nusileis. Per visą naktį nebus matyti, tik vakare, jau sutemus.“
