Ateinančios dienos parodys, kokie bus orai: akylai stebėkite gamtos ženklus

Apie šv. Kūčių burtus ir magiją girdime nuo mažens, tačiau šiandien, gruodžio 13-oji diena yra ne ką mažiau magiška. Pagal tai, koks oras būdavo nuo šv. Liucijos dienos iki pat Kalėdų, anksčiau lietuviai spręsdavo, kokie orai jų lauks kitais metais.

Pasakojama, kad šv. Liucija savo maldomis išgydė sergančią motiną. Motinai pasveikus, jos pardavė visą turtą ir išdalino vargšams. Dėl tokio poelgio supyko Liucijos sužadėtinis ir paskundė ją teismui, kuris nuteisė Liuciją sudeginti ant laužo. Šv. Liucija dabar yra krikščioniškas šviesos simbolis.

Kokie orai lauks kitais metais?

Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt sako, kad ši diena jau nuo seno buvo itin svarbi, o pagal ją žmonės spręsdavo, kokie orai lauks ateinančiais metais.

„Per šv. Liucijos dieną žmonės darydavo orų spėjimus įvairiais būdais. Teko girdėti, kad kai kur žmonės kaimuose prie trobos durų slenksčio paberdavo 12 žiupsnelių druskos ir paskui, po vakarienės, žiūrėdavo, kuris žiupsnelis labiausiai sudrėko.

Tai parodydavo, kuris mėnesis turės daugiausiai kritulių – jeigu viduriniai sušlapo – bus lietaus, jeigu kraštiniai – tai sniego. Tokius spėjimus darydavo“, – pasakoja jis.

Apie kitų metų orus spręsdavo ir iš to, kokie orai yra likusias dienas iki Kalėdų, pagal gruodžio 13 dienos orą spėdavo, koks bus sausis, pagal 14 dieną – vasaris, pagal 15 dieną – kovas ir taip toliau iki pat šv. Kalėdų.

Žiūrėdavo, koks oras bus iki pietų ir po pietų – pagal tai spręsdavo, kokia bus mėnesio pradžia ir kokia pabaiga.

„Ar saulė šviečia, ar lietus lyja, ar vėjas pučia – toks ir bus kitų metų oras. Taip spėdavo apie orus Lietuvoje.

Aš pats kartais užsirašau, kokie orai būna per tas 12 dienų ir orai iš tikrųjų pasitvirtina. Ne visada tiksliai, bet tendencija tokių orų yra.

Jeigu vasaros orus pranašaujančiomis dienomis būna sniego, vadinasi, tie mėnesiai bus lietingi. Aš juokauju, kad taip ir pats išsirenku atostogų metą ir kurį mėnesį geriau atostogauti“, – juokiasi jis.

REKLAMA

Ypatingai laukdavo šviesos

Liubertas Klimka pasakoja, kad ši diena buvo ypač svarbi Skandinavijoje:

„Tą dieną vieną mergaitę aprengia baltai, kaip šv. Liuciją – šviesos karalaitę. Mergaitei įteikdavo tortą su 12 žvakučių, jaunimas darydavo eiseną per miestelį. Skandinavijoje tamsiau nei pas mus žiemą, todėl pas juos labai laukiama sugrįžtančios šviesos.

Jie dar turi tokį paprotį ten – ant palangės pastato dvi žvakides su 6 žvakėmis ir kasdien uždega po vieną žvakelę, kad gatvėje būtų šviesiau. Ir taip būdavo tas 12 dienų iki Kalėdų, kai jau dienos pradeda trumpėti.“

Bijodavo sutrukdyti saulei

Jis nurodo, kad iš tikrųjų, yra pastebėta, kad vakarai nebetrumpėja, atrodo, kad saulė tuo pačiu laiku vis nusileidžia, o dar kelias dienas rytai tamsėja iki ilgiausios ir tamsiausios metų nakties – Kūčių.

Šv. Liucijos dienos vakarą žmonės dar ilgiau pavakarodavo prie židinio ar krosnies, įdėdavo smalingesnį pagalį, kuris ilgiau dega.

„Kadangi dabar Adventas, yra ir taip nemažai draudžiamų darbų, bet po šv. Liucijos ypatingai nebūdavo galima girnomis malti arba verpti, nes, aš čia įžvelgiu maginę prasmę, kai suki kažką ratu pagreitini saulės sugrįžimą arba jį sulėtiną. Todėl žmonės tarsi vengdavo sutrukdyti grįžti saulei.

Buvo draudžiami ir visokie smulkūs darbai, nes jie labai kenkė akims ir tais laikais buvo daug aklų žmonių buvo, todėl ir čia taip netiesiogiai nenorėjo trukdyti saulei sugrįžti“, – pasakoja etnologas.


Rašyti komentarą...
B
Baisu
2020-12-13 15:16:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Panevėžio turgui irgi yra susirgusiu pardavėju bet viskas labai gražei slepema ir yra tokių kurių vyrai artimas žmogus eina ir dirba
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų