saulėgrįža

Pasaulis švenčia vasaros saulėgrįžą – keli tūkstančiai druidų, pagonių, hipių ir turistų suplūdo į Stounhendžą, kur paryčiais pasitiko tekančią saulę. Niujorke daugiau nei 8 tūkstančiai žmonių dalyvavo masinėje jogos treniruotėje. O tolimojoje Australijoje žmonės pasitiko ne vasaros, o žiemos saulėgrįžą – minėdami šią progą 2 tūkstančiai plaukikų visiškai nuogi nėrė į vandenyną. Mes pasitinkame vasaros, o australai – žiemos saulėgrįžą.

Ilgai trukusi tamsa ir itin trumpos dienos pagaliau keičiasi – šiandien yra žiemos saulėgrįža. Šiandien yra trumpiausia diena metuose ir etnologo Liberto Klimkos teigimu, ilgėjančios dienos neša viltį, gyvybę. Senovėje lietuviams ši diena buvo didelė šventė, kuri reiškė, kad jau netoli yra pavasaris ir ištverti žiemą bus tik lengviau.

Aukšto ir žemo slėgio sūkuriai išsidėstė taip, kad šiluma nesulaikomu srautu plūsta net į šiaurines Europos sritis, šaltį nustumdama kažkur tolyn, už Poliarinio rato. Nebus išimtis ir Lietuva – čionai taip pat bus šilta ir drėgna, tačiau kritulių bus nedaug. Ir iš visko sprendžiant, žiemiškų orų nematysime dar ilgai. Šį vakarą dangus Lietuvoje bus apsiniaukęs, tačiau kritulių tikimybė bus nedidelė. Vėliau naktį taip ir liks – bus debesuota, niūru ir drėgna. Daug kur suboluos rūkas.

Žinių radijas Šiemet lygiai 10 metų kaip Joninės yra valstybinė šventė. Etnologas Libertas Klimka teigia, kad Joninių paminėjimas, nevykstant į darbą, o būnant su šeima ar draugais yra teigiama ir reikalinga šventė. Jo tikinimu, ši šventė artina žmones prie gamtos. „Didesnė dalis tautos prisimena senolių tradicijas ir šią dieną praleidžia prasmingai. Be to Joninių šventė yra visų Baltijos šalių bendras kultūros paveldas. Mūsų klimato juostoje ši diena yra labai ypatinga, tokia išskirtinė.

Sabina Puntežienė, Garbės kraštotyrininkė Advento rimtyje ir tamsoje laukiame didžiosios metų šventės, sutampančios su saulėgrįža. Tačiau pastaraisiais metais veržlioje mūsų visuomenėje advento sakralumas labai sumenko. Apmaudu, kad šiomis dienomis šurmulys parduotuvėse tik padidėja, akis bado pernelyg ankstyva vitrinų puošyba, rėksminga kalėdinių dovanų pasiūla. O juk ne prekybos centruose dera laukti švenčių.

Jau tryliktą kartą vidurvasarį, kai gamta ir žolynai klesti, kupėja, rasoja, švęsime pačią archajiškiausią, trumpiausios nakties – Saulės grąžos – šventę. Joninių, arba Rasos šventės organizatoriai kviečia visus, pasipuošusius vainikais, surinkusius devynių žolynų kupolę, pasiimti lauknešėlį ir su šeimomis ar draugais atvykti į Verkių parką.   Šventės programa: 18.00–19.00 val. pasiruošimas šventei: kupoliavimas, vainikų pynimas, vaistažolių kermošius. 19.00 val.

Sulaukę trumpiausios metų dienos ir nakties lietuviai puikiai žinojo, kaip pasiruošti šiam perėjimui – tam pasitelkė papročius ir apeigas. Baltai šventė žiemos saulėgrįžą Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas sako, kad žiemos saulėgrįžos idėja – tai naujas laiko ciklo virsmas. Saulė sugrįžta ir vėl eina savo keliu per dangų. Kad tai įvyktų sėkmingai, žmogus turi atlikti tam tikras apeigas. Tik laiku pabaigę senųjų metų darbus galėsime deramai sutikti naujuosius, kurie visuomet neša naują pradžią.

Šįryt Žemė pasiekė tolimiausią savo orbitos aplink Saulę tašką. Šioje kelionės aplink mūsų žvaigždę atkarpoje Žemė būna kartą per metus. JAV karo laivyno observatorijos duomenimis, tolimiausią savo orbitos tašką – afelį – Žemė pasiekė liepos 5 dienos rytą 04.00 val. GMT laiku (7.00 val. Lietuvos laiku). Žemės afeliu vadinamas pats tolimiausias nuo Saulės jos orbitos taškas, kurį galima pasiekti per vienerius metus. Šis atstumas dabar siekia maždaug 152 milijonus kilometrų.

Tūkstančiai žmonių neišsigando debesuoto dangaus ir Stonehenge susirinko pažymėti vasaros saulėgrįžos. Tirštai dangų aptraukę debesys nesukliudė šamanams, druidams, pagonims ir galybei smalsuolių pasveikinti saulės, kylančios ilgiausiai metų dienai. Wiltshire policijos departamentas pranešė, kad nepaisant prapliupusio lietaus, tai vis tiek tapo "teigiama patirtimi" daugumai.