Anksčiau buvo rašoma, kad M. Kieras žuvo dėl vieno, rodos, nekalto veiksmo besilinksminant gamtoje – šuolio į vandenį. Po tokių tragedijų medikai skambina pavojaus varpais ir prašo visų susilaikyti nuo šuolių į vandenį žemyn galva, nes tokie veiksmai gali baigtis labai liūdnai.
Dėl šios priežasties naujienų portalas tv3.lt dalijasi anksčiau vykusiu pokalbiu su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vedėju Pauliumi Uksu.
Specialistas pasidalijo, ko svarbu šiukštu nedaryti vandenyje, bei paaiškino, kokie žingsniai yra patys svarbiausi, kuomet reikia padėti vandenyje į nelaimę patekusiam žmogui.
Šuolio į vandenį baigtis – neįgalumas arba mirtis
Pirmiausia specialistas prabilo apie pakankamai populiarią vasaros pramogą – šuolius į vandenį žemyn galva. Pasak jo, tai – labai pavojingas pasilinksminimo būdas.
Pašnekovas teigė, kad su tokiais atvejais nėra susiduriama kasdien, tačiau jie baigiasi liūdnai. Dažniausios šių šuolių baigtys yra dvejopos – neįgalumas arba mirtis.
„Iš tiesų, dažniausiai būna taip, kad patiriama labai sunki galvos trauma arba pacientas tiesiog nuskęsta, nes įvyksta tokia staigi tetraplegija, kai žmogus nebejudina, nebejaučia nei rankų, nei kojų.
Įprastai taip nutinka, kai turime stiprų kaklo pažeidimą, kai lūžta bet kuris kaklo slankstelis ir pilnai nuplėšia arba perplėšia nugaros smegenis“, – liūdna baigtimi anksčiau dalijosi specialistas.
P. Uksas teigė, kad įprastai tam nutikus šalia pasireiškia kvėpavimo funkcijos sutrikimas, t. y. žmogus nebegali normaliai kvėpuoti.
Tokia būklė – kritinė, o jos likimas prognozuojamas niūrus: „Kaklas yra išoperuojamas, bet neurologinis pažeidimas lieka.“
Anot jo, tuomet žmonės lieka neįgalūs – jų gyvenimas tęsiasi lovoje arba neįgaliojo vežimėlyje. Specialistas pridūrė, kad liūdniausia tai, jog viso to buvo galima išvengti.
O pasiteiravus jo, kokios priežastys lemia tokio šuolio nesėkmingumą, jis pateikė kelias priežastis:
„Taip yra dėl smūgio į bukus daiktus, kurie yra vandeny. Tai gali būti akmenys, žemas gylis, strypai, kuolai ar kažkokios kitos konstrukcijos.
Nėrimas ant galvos visą laiką gali baigtis pavojingai, o ypač, kai žmogus nepažįsta dugno.“
Kokie dar pavojai slypi vandenyje?
Skubios pagalbos skyriaus vedėjas P. Uksas taip pat tąkart papasakojo apie kitas grėsmes vandenyje.
Jis teigė, kad kai kurios nelaimės įvyksta dėl poilsiautojų nesugebėjimo apskaičiuoti savo jėgų, jas pervertinant.
„Įvairių dalykų vandenyje gali įvykti, dėl to reiktų būtinai tinkamai įvertinti savo jėgas plaukiant. Pavyzdžiui, jeigu nusprendžiama plaukti per visą ežerą – ar nesutrauks kurioje nors vietoje šlaunies mėšlungis?
Tada juk klausimas, ar dėl skausmo ir negalėjimo pajudinti kojos žmogus sugebės išplaukti“, – atkreipė dėmesį jis.
Specialistas pridėjo ir tai, kad neretai prie nelaimių vandenyje prisideda poilsiautojų alkoholio vartojimas.
„Vandenyje labai daug būna įvairių nelaimių ir dėl alkoholio vartojimo. Dėl to nerekomenduojama prie vandens telkinių vartoti alkoholinių gėrimų, nes kartais tie veiksmai, kuriuos atlieka neblaivus žmogus, prasilenkia su jo galimybėmis“, – tuo metu pastebėjimu dalijosi pašnekovas.
Kaip padėti į nelaimę papuolusiam žmogui?
Pasiteiravus specialisto, kaip reikėtų elgtis, jeigu šalia esantys mato, kad į vandenį šokęs žmogus papuolė į nelaimę, jis pasidalijo keliais savo patarimais.
Pasak jo, pirmasis žingsnis – ištraukti asmenį iš vandens ir padėti jam nenuskęsti. Vėliau visi veiksmai atliekami sausumoje.
„Visų pirma, reiktų tą žmogų ištraukti iš vandens, kad jis nenuskęstų, suteikti pirmąją pagalbą. Jeigu reikia, tuomet reiktų pradėti gaivinimo veiksmus – įpūtimai, krūtinės ląstos paspaudimai, jeigu yra reikalingi.
Taip pat reiktų kviesti tarnybas – skambinti 112, informuoti apie situaciją ir laukti pagalbos“, – anksčiau pasakojo jis.
Vis tik jis pridėjo, kad taip pat jau ištraukus žmogų iš vandens galima jam pakenkti, tad P. Uksas atkreipė dėmesį, kaip vertėtų elgtis.
„Nors antriniai kaklo pažeidimai nėra dažni, bet pirmas žingsnis yra ištraukti sužalojimus patyrusį žmogų iš vandens.
Kitas žingsnis – stabilizuoti kaklą, neleisti žmogui jo sukinėti, o ypač jeigu jaučiami skausmai arba galūnių nutirpimas. Svarbu nepadaryti didesnio nugaros smegenų pažeidimo, negu jis jau yra.
Mes patys naudojame kietas kaklo apykakles, greitoji irgi, o paprasčiausias būdas kitiems – rankomis vientisoje linijoje prilaikyti nukentėjusiojo kaklą, ištiesinti į vidurio liniją. Tada reiktų laukti pagalbos“, – paaiškino ir užbaigė pokalbį jis.
Atgulė amžino poilsio
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt taip pat rašė, kad M. Kieras ketvirtadienį atgulė amžino poilsio. Iš laidojimo namų urną nešė velionio žmona – tai buvo jautri ir skaudi atsisveikinimo akimirka.
Prie vyro kapo susirinko minia žmonių. Ašara tariant paskutinį „sudie“ nuriedėjo net stipriausiems.
Tragiška mirtis
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad apie 45-erių M. Kiero mirtį pranešta šeštadienį, rugpjūčio 30-ąją.
Pranešta, kad Lietuvos ledo ritulio rinktinės treneris, buvęs rinktinės kapitonas ir siela Vilniaus „Hockey Punks“ klubo vyriausiasis treneris mirė po nelaimingo atsitikimo.
Kaip skelbė naujienų portalas 15min.lt, vienas nekaltas veiksmas poilsiaujant prie upės baigėsi pražūtingai. M. Kieras, šokdamas į vandenį, susižeidė kaktą ir galvą.
Kaip skelbė policijos departamentas, 2025-08-30 apie 16.05 val., Anykščių r. Kavarsko sen., iš Šventosios upės, narai gelbėtojai ištraukė vyro (gim. 1980 m.) kūną. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
