Aušrinė Šėmienė VL žurnalistė
Dar niekada neteko matyti tiek daug erkių, kaip šiemet. Rodos, jos skriste atskrenda, kibiomis kojytėmis prisitvirtina prie kūno ir bando įsisiurbti. Medikai teigia, kad jau kovo pradžioje užfiksuoti pirmieji erkių įsisiurbimo atvejai.
Jaučia padarinius
Sostinės Vingio parką tvarkantis Benediktas R. Laimo liga susirgo prieš porą metų. Kasmet darbe vyrui įsisiurbdavo kelios erkės, todėl jis nelabai kreipė dėmesį ir į šią. Prisiminė ją tik tada, kai ant kojos pasirodė didžiulė raudona dėmė. Ji didėjo, tad vyras ryžosi nueiti pas šeimos gydytoją, o ši iškart pasiuntė pas infekcinių ligų specialistą. Nors vyras nieko blogo nejautė, jam vis tiek teko tris savaites gerti antibiotikus. Po gydymo vilnietis tikrinosi, ar organizme neliko pavojingo užkrato. Nors ir laiku išsigydė, teigia jaučiąs ligos padarinius: kartais paskauda galvą ir užeina didžiulis liūdesys, kurį sunku įveikti.
Neseniai Ispanijoje išleista knyga „Išdidumas turi balsą“. Joje sudėti 21-erių Aroa Lecumberri Nunez išgyvenimai, kuriuos ji užrašė ilgus mėnesius sėdėdama prie gydytojų, kurie niekaip negalėjo jai nustatyti ligos, sukeliančios didžiulius skausmus, kabinetų durų. Galiausiai buvo paskelbta nieko gero nelemianti išvada: Hirayamos sindromas. Tai reiškia, kad pažeisti merginos nugaros smegenų dangalai. Sindromas ispanei išsivystė dėl negydytos Laimo ligos. Prieš penkerius metus A.L.Nunez dirbo kaip savanorė Lietuvoje ir jai būnant miške įsisiurbė erkė.
Užsikrėsti galima bet kur
Pasaulio sveikatos organizacija yra nustačiusi, kad teritorija skelbiama endemine tada, kai ten kokia nors liga suserga 5 žmonės iš 100 tūkst. gyvenančiųjų. Lietuvoje, pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojos medicinos entomologės dr. Mildos Žygutienės, erkiniu encefalitu suserga net 17 iš 100 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad užsikrėsti galima bet kurioje šalies vietovėje. 2013 m. erkiniu encefalitu mūsų šalyje susirgo 501 žmogus. O 1983–1986 m. šia liga užsikrėsdavo tik 10–21 žmogus. Laimo liga pas mus pradėta registruoti neseniai. 1992 m. ji nustatyta 130 žmonių, o 1995 m. – jau 941. Pernai Laimo liga sirgo 2 567 žmonės.
Tačiau didžiausias sergamumas šiomis ligomis užregistruotas 2003-aisiais: erkiniu encefalitu tuomet susirgo 763 žmonės, o Laimo liga – net 3 688. Dr. M. Žygutienė juokais sakė, kad prieš metus buvo sausra, taigi kitąmet erkės „atsiėmė“ savo.
Europoje erkiniu encefalitu žmonės ėmė sirgti nuo 1993 m., specialistės manymu, dėl kažkokių gamtoje vykstančių procesų. Pas mus sovietmečiu plačiai buvo naudojami pesticidai, tikriausiai išnyko kokie nors gyvūnai, kurie reguliavo erkių populiaciją.
Ligos pavojingos
Pasaulyje žinoma apie 650 rūšių erkių šeimų. O iš dešimties Lietuvoje gyvenančių erkių šeimų mums, žinoma, pavojingiausios iksodinės erkės. Jų yra dviejų rūšių. Taiginės platina encefalito virusą, bet jos mums nebaisios, nes gyvena šiaurėje. O šuninės, dar vadinamos miškinėmis erkėmis, pridaro daug bėdų. Žmones jos užkrečia Laimo liga ir erkiniu encefalitu, o naminiams gyvūnams gali perduoti ir piroplazmozę. Sunkiausia erkių platinama liga – erkinis encefalitas. Europoje kasmet šia liga suserga apie 8,5 tūkst. žmonių. Per pastaruosius tris dešimtmečius sergamumas ja išaugo beveik 200 proc. Liga pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Specifinių vaistų nuo šios ligos nėra, bet persirgę žmonės įgyja imunitetą visam gyvenimui.
Deja, Europoje nuo erkinio encefalito miršta 0,5–4 proc. susirgusiųjų. Maždaug trečdalis žmonių nevisiškai pasveiksta. Dažniausiai jie negali susikaupti, patiria miego sutrikimų, juos kankina nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai, rečiau – paralyžius. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti arba įsiurbus erkei, arba per nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu užkrėstą ožkų ar karvių pieną, nors tokie atvejai gana reti, mat virinant pieną virusas žūva per 2 minutes.
Nuo Laimo ligos nemirštama, tačiau ji pažeidžia įvairius organus bei jų sistemas. Pirmiausia erkės įsisriubimo vietoje atsiranda eritema – raudona dėmė, kuri ilgainiui plečiasi. Daliai ligonių kartu su eritema reiškiasi tokie negalavimai, kaip silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Jei liga negydoma, gali būti kaklo, krūtinės ar juosmens neurologinių sutrikimų. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu, skausmu ausyje ir kt. Vėliau reiškiasi raumenų silpnumas, atminties susilpnėjimas, pažeidžiami sąnariai. Laimo liga sėkmingai gydoma antibiotikais, tačiau labai svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją. Beje, persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.
Kaip saugotis?
Efektyviausia priemonė, žinoma, yra skiepai. Tačiau skiepų nuo Laimo ligos nėra. Pasiskiepyti galima tik nuo erkinio encefalito. Skiepytis reikia tris kartus: antra doze skiepijama praėjus 1–3 mėn. po pirmo skiepo, o trečia – praėjus 5–12 mėn. po antros dozės. Vaikai skiepijami nuo vienų metų jiems skirta vakcina. Teigiama, kad šio skiepo efektyvumas – apie 98 proc. Viena skiepų dozė kainuoja apie 90 litų. Ligonių kasos skiepus kompensuoja tik darbe rizikuojantiems užsikrėsti žmonėms, pavyzdžiui, miškininkams.
Jei norite pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, turėtumėte kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nuo erkių galima saugotis ir kitaip. Dr. M.Žygutienė pataria einant į mišką apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, o jų rankogaliai – gerai priglusti prie riešo, kelnių klešnių apačia turi būti sukišta į batus ar kojines. Būtinai užsidėkite kepurę. Būdami gamtoje įpraskite dažnai nuolat apžiūrėti save ir bendrakelionius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinkite.
Galima naudoti ir repelentus – erkes atbaidančias priemones. Jais reikia apipurkšti atviras kūno vietas – kaklą, rankas. Repelentais galima purkšti ir gamtoje dėvimus drabužius. Taip pat labai svarbu sodybose, parkuose ar kitose teritorijose, kur lankosi daug žmonių, kuo trumpiau pjauti žolę nuo ankstyvo pavasario. Tada joje nesikaupia drėgmė, kurią labai mėgsta erkės.
Specialistai teigia, kad nėra prasmės naudoti akaricidinių medžiagų – naikinančių erkes, nes jos veika labai trumpai. O su erkėmis sunaikinama labai daug kitų naudingų vabzdžių.
Klimato kaitos pasekmė
Dr. M.Žygutietienė prognozuoja, kad šiemt aktyviausias erkių laikas bus ne gegužė, kaip anksčiau, o balandis. Be to, reikia prisiminti, kad pernai paskutiniuosius erkių įsisiurbimus medikai užfikasavo gruodžio viduryje. Taigi ramusis laikas sutrumpėjo vos iki trijų mėnesių.
„Jau niekas nebesiginčija dėl klimato kaitos, – teigė medicinos entomologė. – Be to, Lietuvoje erkėms veistis labai geros sąlygos: trečdalį šalies teritorijos užima medynai. Miestai taip pat labai žali. Pavyzdžiui, net 44 proc. Vilniaus teritorijos užima žalieji plotai. Be to, miestai tapo koridoriais plisti erkėms tarp miškų. Atsigavo ir visos gyvūnų, kurie maitina erkes, populiacijos.“
Daug žmonių laiką leidžia miškuose: vieni ten randa gyvenimo šaltinį, kiti ilsisi. Turime ir labai daug apleistų, nešienaujamų žemių, o ten veisiasi ne tik erkės, bet ir smulkieji graužikai, kurie yra ligų virusų nešiotojai ir erkių maitintojai. „Erkių platinamos ligos – tai mokestis už mūsų netvarkingumą“, – teigė medikė. Nuo 1995-ųjų erkių padaugėjo beveik 3 kartus.
Kaip naudotis repelentais?
Repelentuose yra sintetinių arba iš naftos ar augalų išskirtų medžiagų, kurių vabzdžiai ir voragyviai nemėgsta. Naudojant repelentą labai svarbu žinoti, kiek jis veikia. Jei veikia trumpai, nereiškia, kad repelentas ne toks efektyvus. Jam pasibaigus, reikia vėl pasipurkšti ar pasitepti. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kuriems padarams – erkėms, uodams ar kt. – atbaidyti jis skirtas ir kaip jis naudojamas – purškiamas ar tepamas ant odos ar ant drabužių. Dažniausiai repelentais prekiauja vaistinės, didžiųjų parduotuvių poilsio prekių, kosmetikos skyriai.
Ką daryti įsisiurbus erkei?
Jei aptikote įsisiurbusią erkę, kuo greičiau ją ištraukite. Pasistenkite nespausti jos kūnelio ir netepkite jo riebalais bei visokiais tepalais. Sučiupkite erkę kaip galima arčiau galvos ir staigiai truktelkite. Nesukiokite jos, nes nusuksite galvą.
Kai gyvį ištrauksite, apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jei liko galvutė, nedraskykite tos vietos. Ją, kaip svetimkūnį, organizmas pašalins pats. Jei erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Susirgo augintinis
Piroplazmozė (babeziozė) – tai pavojinga naminių gyvūnų, dažniausiai šunų liga, kuria jie suserga šiltuoju metų laiku. Piroplazma parazituoja eritrocituose ir juos naikina. Dėl to gyvūno vidaus organai nesugeba pašalinti toksinų. Pasireiškus ligai, gyvūno kūno temperatūra pakyla iki 41–42 ˚C, jis būna apatiškas, neėda, sunkiai ir dažnai kvėpuoja. Burnos ir akių gleivinės iš pradžių parausta, o vėliau tampa balsvos, pulsas silpnas. 2–5 ligos parą šlapimas tampa raudonos ar kavos spalvos. Gyvūnas sunkiai juda, gali prasidėti užpakalinių jo galūnių paralyžius. Per 3–7 paras jis gali mirti. Tačiau turintieji stiprų imunitetą gyvūnai pasveiksta ir 1–2 metams įgyja imunitetą. Gydoma naikinant sukėlėją ir stiprinant organizmą.
