Tyrėjai paveikė žmonių ir pelių ląsteles UV spinduliais ir nustatė, kad toks 20 minučių trukmės seansas sukėlė 20–30 proc. ląstelių mirtį. Trys iš eilės 20 minučių trukmės seansai sukėlė 65–70 proc. paveiktų ląstelių mirtį. Likusios ląstelės patyrė mitochondrijų ir DNR pažeidimus, sukėlusius mutacijas, kurios buvo pastebėtos odos vėžiu sergančių žmonių organizmuose.
Su tyrimu „nuvažiuota“ visai ne į tą pusę
Vis tik kalbėdamas apie minėto tyrimo rezultatus Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjas prof. Ričardas Rotomskis labiau laikėsi rezervuotos nuomonės, mat pagrindo teigti, kad po UV lempomis darantis manikiūrą rizikuojama susirgti vėžiu, pasak jo, yra labai mažai.
„Realiai su tyrimu „nuvažiuota“ visai ne į tą pusę. Kelis šimtmečius yra žinoma, kad ultravioletinė spinduliuotė daro poveikį gyvam organizmui, tad tyrimas tą tik atkartoja. Principas seniai žinomas ir aiškus – pabuvus ant saulės ilgiau, jei užmiegame ne vietoje, gerai nudegame. Jau senai žinoma, kad dalis Žemę pasiekusios saulės šviesos turi ultravioletinės spinduliuotės.
Tad žmogus nuolatos gyvendamas yra apšvitinamas ultravioletine šviesa ir, jeigu mes neatsakingai elgsimės saulės šviesoje, ši Saulės šviesos dalis, pasižyminti didelės energijos šviesos kvantais, gali sukelti nepageidaujamą ir nemalonų poveikį žmogaus organizmui.
Ląstelės jaučia paprastą šviesą, ką jau kalbėti apie ultravioletinę spinduliuotę, kuri yra pavojingiausia. Bet tam reikia ypatingų sąlygų. Mes juk vaikštome po saule ir kažkaip kojų nepakratome. Tad visur reikia elgtis proto ribose – kaip ir neužmigti kur paplūdimyje saulėkaitoje, taip ir žinoti, kada galbūt verta pagalvoti apie alternatyvą geliniam lakavimui“, – kalbėjo profesorius.
Negalima po UV lempa kišti pažeistos odos
Mokslininkas įspėjo, kad visada bus problemų, jei žmogaus po tokia lempa kiš kaip nors jau pažeistą odą.
„Jei yra kažkoks odos susirgimas, pažeidimas, šviesa gali paveikti neigiamai, gali atsirasti žaizdelės, oda parausti. Bet tam ir skirtas protas. Juk ir be vandens mes mirtume, tačiau tai gali būti ir didžiausias kankinimo būdas, kai žmogus per prievartą girdomas vandeniu. Vis tik juk nesakome, kad vandens turime visai atsisakyti. Jis būtinas mūsų gyvybei palaikyti, tačiau per didelė jo dozė sukelia ir nepageidautinus efektus.
Jeigu jūsų oda jautri ultravioletinims spinduliams ir ypač jei kažkas yra negerai su rankų oda, nereikia jų kišti po UV lempa, pakentėkime, nedarykime tokių grožio procedūrų. Kaip ir jei jau pakišus pirštus jaučiamas kažkoks diskomfortas, dirginimas, reikėtų sustoti, pasitarti su gydytoju, kaip elgtis toliau“, – patarė R. Rotomskis.
Viskas priklauso nuo dozės
Profesorius priminė, kad šviesa, be kita ko, kaip tik gali būti panaudota priešingais tikslais – sunkioms ligoms gydyti, kada specialiais lazeriais gydytojai naikina naviką.
„Taigi viskas priklauso nuo konteksto ir dozės – juk neįkiša moteris pirštų ir paras nedžiovina po ultravioletine lempa. Nagai po tokia lempa laikomi 20 minučių – kiek yra kliniškai patikrinta, kad tokia spinduliuotė neveikia kenksmingai.
Be to, UV spinduliai pagal jų bangos ilgį yra skirstomi į UV-A, UV-B ir UV-C, kurie skirtingai veikia žmogaus organizmą ir čia yra naudojami paties silpniausio poveikio spinduliai, kurių užtenka polimerizuoti ir padaryti nagą kietą ir gražų, kaip patinka moterims. Tačiau paties švytėjimo poveikis žmogui yra minimalus“, – dėstė mokslininkas.
Daug žalingiau besaikis deginimasis
Pasak R. Rotomskio, tikrai negalima paneigti, kad ultravioletinė spinduliuotė veikia – fizikiniu požiūriu užtenka, kad šviesos kvantus sugertų tam tikros biologinės molekulės, tada, jeigu ji gauna papildomos energijos, ji gali molekulę pakeisti.
„Kita vertus, per visą gyvybės vystymosi Žemėje laikotarpį esame prisitaikę taip, kad saulės šviesa ir joje esanti ultravioletinė šviesos dalis mums reikalinga, ji mus veikia, ir organizme dėl to vyksta atitinkamos reakcijos. Juk ir saikingai pabuvus saulėje oda paruduoja ir susikuria apsauginis mechanizmas, dėl kurio ir ilgesnį laiką pabuvę Saulės šviesoje nejaučiame nemalonių nudegimo pasekmių. Tačiau besaikis buvimas saulėje be apsaugos yra kenksmingas ir gali paskatinti vėžinius procesus.
Juk žinome, kad štai norvegai, gyvenantys šiaurėje, kurie yra šviesiaplaukiai, mėlynakiai, šviesaus odos gymio, saulei ypač jautrūs, kaip ir dauguma šiauriečių Po antro pasaulinio karo pasikeitus jų ekonominei situacijai, atsiradus galimybei daugiau keliauti, jie pradėjo atostogauti ne Norvegijoje, o pietų kraštuose, kur šilta ir daug saulės šviesos. Statistika parodė, kad, tarp jų žymiai padaugėjo odos susirgimų ir ypač padažnėjo susirgimų odos vėžiu melanoma“, – konstatavo mokslininkas.
Apibendrindamas R. Rotomskis teigė, kad kol kas tikrai negalima tiesiogiai sieti reguliaraus gelinio manikiūro darymosi ir odos vėžio rizikos.
„Daug didesnės žalos turės besaikis deginimasis saulėje, nei 20 minučių po UV lempa laikomi pirštai. Natūralu, kad laikas nestovi vietoje ir vėliau gali atsirasti kitų tyrimų. Jei atsiras labai didelė mada ir pasirodys, kad tam tikrai grupei žmonių atsiranda pokyčiai, pažeidimai, tada reikės žiūrėti. Gal papildomi moksliniai tyrimai parodys, kad gal žmogui su tam tikromis odos savybėmis, ar net jo mityba, žmogaus gyvenimo būdas turi įtakos. Taigi atsiradus naujų žinių, atsiras ir naujas supratimas“, – komentavo specialistas.
Dėl soliarumų – griežtesnis verdiktas
Tam, kad gelinio lakavimo dar nereikėtų įtraukti tarp odos vėžio rizikos veiksnių, pritarė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkė, dermatovenerologė gyd. Inga Kisielienė.
Nors tyrimas ir turėtų versti susimąstyti šio manikiūro mėgėjas, gydytoja paaiškino, kad dar nebuvo atlikti ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis, tad 100 proc. tvirtinti, jog UV lempos pavojingos ir sukelia vėžį, tikrai dar negalima.
„Kalifornijos universiteto mokslininkai laboratorijoje UV spindulius naudojo tiesiogiai žmonių ir pelių ląstelėms keratinocitams paveikti ir tas poveikis atskiroms ląstelėms UV šviesoje gali skirtis nuo tyrimo su gyvais žmonėmis ir gyvūnais, nes ląstelės, esančios gyvame organizme, turi tam tikrų apsauginių mechanizmų“, – aiškino gydytoja pranešime spaudai.
Kartu I. Kisielienė priminė, kad rekomendacijos dėl soliariumų yra griežtesnės, mat juose naudojami ne gydymo tikslais jie paprastai taiko platesnį spektrą UV spindulių (ir UV-A, ir UV-B).
Į juos žmonės vaikšto dažniau nei į medicinines fototerapijos procedūras ar į manikiūrą – kartais net ir kasdien ar 2–3 kartus per savaitę šaltojo sezono metu, todėl jų gaunamas spindulių kiekis būna daug didesnis.
„Jeigu į soliariumus einama daugiau kaip 20 kartų per metus, mes, dermatologai, tokį asmenį laikome rizikos veiksnį turinčiu pacientu, vertinant odos vėžinius susirgimus. Todėl, jeigu nėra medicininių indikacijų, tai į soliarumus eiti nėra rekomenduojama. Galima pabūti saulėje tiek, kiek mums užtenka vitaminui D pasisavinti – iki 15 min. vasaros metu ar šiltuose kraštuose“, – sakė medikė.
Einant darytis gelinio manikiūro ji rekomendavo prieš procedūrą patepti rankas apsauginiu kremu nuo saulės, kuris apsaugo ir nuo UV-A spindulių, arba rinktis kitos rūšies manikiūrą ar lempas, skleidžiančias kitą bangos ilgį, pvz., LED lempas.
