Ji kalbėjo, kad šiandien Lietuvoje krūtų vėžį operuoja 16 chirurgų. Per metus jie atlieka apie 2000 operacijų.
Tačiau pusė iš šių gydytojų, tarp jų – ir Klaipėdoje dirbantys medikai – neturi krūtų onkochirurgo pažymėjimo, kuris pastaraisiais metais buvo išduodamas gydytojams chirurgams išklausius „Įvadinį krūtų onkochirurgijos kursą“ ir suteikdavo teisę verstis krūtų onkochirurgijos praktika.
Pasak A. Čižauskaitės, šiuo metu šie kursai nėra organizuojami ir įgyti pažymėjimą iki kitų metų neįmanoma. Tuo metu teisė atlikti krūtų vėžio operacijas neturint šio pažymėjimo laikinai pratęsta iki 2024 m. sausio mėn. 1 d. Tai reiškia, kad, jei niekas nepasikeis, nuo kitų metų dalis chirurgų nebegalėtų atlikti pacientams taip reikalingų operacijų.
„Lietuvos krūties vėžio asociacija, vienijanti gydytojus, dirbančius su krūtų vėžiu sergančiais ligoniais, siekia šio pažymėjimo išdavimo ilgiau nei 5-erius metus šioje srityje dirbantiems gydytojams chirurgams išimties tvarka.
Jei nebus patenkintas asociacijos prašymas, nuo kitų metų Vakarų Lietuvoje krūtų vėžio operacijos nebus atliekamos, t. y. iki 400 operacijų per metus. Taip pat nebus atliekamos ir krūtų atkūrimo operacijos sostinėje. Tai nepateisinamai pablogins onkologinių pacientų prieinamumą ir gydymo kokybę“, – kalbėjo asociacijos pirmininkė.
Pagrindinė moterų mirties priežastis
Krūties vėžys Lietuvoje yra dažniausia moterų mirties priežastis. Kasmet šalyje nustatoma apie 1500 naujų šio onkologinio susirgimo atvejų, kas dieną krūties vėžio diagnozę išgirsta 4–5 lietuvės. Sergamumas krūties vėžiu didėja po 2 proc. kas metus.
Lietuvoje ankstyvų stadijų nustatoma tik apie 74 proc. visų krūties vėžio atvejų, o 50–69 metų amžiaus moterims tik apie 30 proc. visų vėžio atvejų nustatomi atrankinės mamografinės patikros metu. Lietuvoje išgyvenamumas, susirgus krūties vėžiu, ir toliau išlieka prasčiausias Europoje ir vienas prasčiausių pasaulyje.
Lietuvoje 2017 m. nuo šios ligos mirė 488 moterys. 2017 m. duomenimis, penkerius metus po diagnozės išgyvena daugiau kaip 79 proc. moterų.
2017 m. Lietuvoje gyveno daugiau kaip 16,5 tūkst. moterų, sergančių krūties vėžiu, o 6,6 tūkst. iš jų gyvena 10 metų ir ilgiau. Daugiau kaip 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų.
Būtina nustatyti anksti
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė sako, kad nors krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, pastaruosius 30 metų sergančiųjų krūties vėžiu penkerių metų išgyvenamumas didėjo apie 10 metų ir dabar Vakarų Europos šalyse siekia apie 85 proc.
„Lietuvoje penkerių metų išgyvenamumo vidurkis – apie 77 proc. Tuo atveju, kai liga nustatoma ankstyvų stadijų, prognozės yra stulbinamai geros: nustačius I stadijos ligą, penkerius metus išgyvena beveik visos moterys, bet pavėlavus penkerius metus teišgyvena vos trečdalis sergančiųjų IV stadijos liga“, – pranešime spaudai sako prof. S. Jarmalaitė.
Tai koks gi receptas ligą nustatyti laiku? Profesorės teigimu, visų pirma – sveika gyvensena, subalansuota dieta smarkiai sumažina bet kokio vėžio riziką. Be to, dėl krūties vėžio prevenciškai tikrinamos visos moterys, sulaukusios 50 m., ketvirtadalis visų krūties navikų aptinkama prevencinių patikrų metu.
Deja, bet tik pusė moterų, turinčių galimybę nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio, šia galimybe naudojasi. O skaičiavimai rodo, kad sėkmingai vykdoma krūties vėžio prevencijos programa gali kasmet papildomai išgelbėti daugiau nei 100 moterų gyvybių.
„Kadangi Europoje vėžiu dažniausiai serga 45–69 metų moterys, Europos ekspertų grupė pasiūlė ankstinti nemokamai mamografinėje krūtų patikroje dalyvaujančių moterų amžių, o moterims, turinčioms tankų krūtų audinį, atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Europos ekspertai taip pat siūlo sudaryti moterims galimybę išsitirti dėl paveldimo krūties vėžio rizikos, taikyti mamografus su tomosinteze, automatinį krūtų ultragarso tyrimą. Anot ekspertų, prevencinių programų rekomendacijos turi būti lanksčios ir nuolat atnaujinamos“, – teigia prof. S. Jarmalaitė.
Lietuvoje senokai parengtos ekspertų rekomendacijos atnaujinti krūties vėžio prevencinę programą. Jos numato prevenciškai tikrinti moteris nuo 45 metų. Suskaičiuota, kad, išplėtus profilaktiškai tikrinamų moterų amžių, Lietuvoje kasmet būtų papildomai nustatomi 365 krūties vėžio atvejai.
„Kol antri metai ekspertų rekomendacijos guli valdininkų stalčiuose, šimtai moterų kasmet ateis gydytis progresavusį vėžį. Tuomet tai šaliai atsisuks daug didesniais kaštais –medikamentinis krūties vėžio gydymas šaliai kainuoja vidutiniškai iki 35 tūkst. eurų, o kur dar prarastas darbingumas, artimųjų laikas! Krūties vėžio prevencinio tikrinimo paankstinimas leistų šaliai sutaupyti milijonus, o moterims dovanotų sveiko gyvenimo metus“, – įsitikinusi specialistė.
Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sako, kad nevienodai vėžiu serga ir skirtingų Lietuvos vietovių moterys. 2017 m. didžiausias sergamumas krūties vėžiu buvo Druskininkų, Šiaulių miesto ir Pasvalio rajono savivaldybėse. Todėl judėjimas „Minios balsas“ kartu su Panevėžio ligonine bei „Affidea“ klinika balandžio mėnesį inicijuoja akciją – Pasvalio, Panevėžio, Radviliškio regionų moterys bus kviečiamos nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio.
