Lietuvoje onkologinių ir širdies kraujagyslių ligų ankstyvos diagnostikos programos pirminės sveikatos priežiūros įstaigose vykdomos jau ne vienerius metus, tačiau įvertinti, ar jos efektyviai mažina gyventojų sergamumą bei mirtingumą, bus galima tik po ilgo laiko. Tam, kad programos būtų efektyvios, labai svarbu, kad jose dalyvautų apie 80 procentų tikslinių grupių žmonių. Tačiau Lietuvos gyventojai programose dalyvauja vangiai.
2012 metais Higienos instituto specialistai atliko tyrimą „Antrinės profilaktikos programų įgyvendinimas gyventojų ir gydytojų požiūriu“, kuriuo siekė įvertinti gyventojų ir gydytojų nuomonę apie prevencines programas“.
„Buvo apklausta 1000 atrankinėms onkologinių ir širdies kraujagyslių ligų ankstyvos diagnostikos programų grupėms priklausančių gyventojų: 633 moterys (25-69 m. amžiaus) ir 367 vyrai (40-75 m. amžiaus), taip pat ir 400 pirminės sveikatos priežiūros gydytojų, teikiančių prevencinių programų paslaugas: 296 bendrosios praktikos (šeimos) gydytojai, 56 vidaus ligų gydytojai ir 45 pirminės sveikatos priežiūros komandoje dirbantys ginekologai“, – teigia Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Inovacijų skyriaus vadovė Virginija Kanapeckienė.
Tyrimas parodė, kad du trečdaliai (72,7 proc.) gyventojų buvo informuoti apie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose vykdomas onkologinių ir širdies kraujagyslių ligų prevencines programas. Moterys daugiau žinojo apie gimdos kaklelio ir krūties vėžio, o vyrai – apie širdies kraujagyslių ligų ir priešinės liaukos vėžio prevencines programas bei dalyvavimo jose sąlygas. Tačiau beveik pusė (47,7 proc.) žinančių apie programas gyventojų, jose nedalyvavo. Pagrindinėmis nedalyvavimo priežastimis žmonės nurodė gerą savijautą, laiko stoką ir tai, kad negavo sveikatos priežiūros įstaigų kvietimo dalyvauti programose. Vis dėlto, didžioji dauguma gyventojų teigiamai vertino sveikatos priežiūros įstaigų organizuojamas prevencines programas ir teigė, kad jų reikia. Moterys lyginant su vyrais buvo geriau informuotos apie programas ir dažniau jose dalyvavo. Apie prevencines programas dažniau nežinojo asmenys, turintys vidurinįjį ir žemesnįjį išsilavinimą. O jose dažniau dalyvavo gyventojai su aukštesniuoju išsilavinimu lyginant su turinčiais aukštąjį išsilavinimą.
Tyrimas atskleidė ir teigiamą gydytojų požiūrį į ankstyvos diagnostikos programas. Nors gydytojai prevencinių programų organizavimą vertino gerai, tačiau trys ketvirtadaliai jų teigė patys neplanuojantys teikti prevencinių programų paslaugų. Paaiškėjo ir tai, kad apie pusės gyventojų (43,6 proc.) prevencinių programų tyrimų rezultatus gydytojai įvertina tik tada, kai pats pacientas panori sužinoti apie savo tyrimų rezultatus. Be to, gyventojai apie savo prevencinių programų tyrimų rezultatus informuojami dažniausiai tik tada, kai pakartotinai apsilanko pas gydytoją.
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria gydytojai, įgyvendindami prevencines programas, yra laiko stoka ir nepakankamas finansinis skatinimas. Gydytojų nuomone, šios priežastys bei gyventojų nesuinteresuotumas, labiausiai lemia, kad per mažai gyventojų dalyvauja prevencinėse programose.
Be to, gydytojams kliuvo nepakankamas finansinis skatinimas įgyvendinant prevencines programas bei programinės įrangos, padedančios nustatyti prevencinių programų atrankinių amžiaus grupių asmenis ir valdyti suteiktų paslaugų apskaitą, trūkumas. Dėl pastarosios priežasties kyla problemų kviečiant gyventojus dalyvauti programose bei planuojant prevencinių programų paslaugų kiekį.
Norint pagerinti programų įgyvendinimą, V. Kanapeckienės teigimu, būtina aktyviau įtraukti visuomenės sveikatos specialistus. Jie galėtų informuoti žmones apie programas, formuoti teisingas jų sveikatos nuostatas, didinti sveikatos raštingumą ir skatinti suvokti sveikatą kaip prioritetą. Taip pat pirminės sveikatos priežiūros grandies darbuotojams rekomenduojama perskirstyti funkcijas taip, kad ir slaugytojai galėtų teikti prevencinių programų paslaugas. Be to, derėtų aktyviau gyventojus kviesti dalyvauti programose telefonu, elektroninėmis priemonėmis, paštu ir diegti organizacines inovacijas, – įsteigti atvejo vadybininko pareigybes, prevencinių programų kabinetus ir kt. V. Kanapeckienė mano, jog socialinė reklama per televiziją taip pat padėtų didinti šalies gyventojų informuotumą apie prevencines programas.
