Saulės spinduliai ne tik mus džiugina, bet gali sukelti ir daug rūpesčių: nuo odos skausmo ir paraudimo persikaitinus iki vėžio. O ar gali saulės spinduliai sukelti alergiją?
Bėrimus pastebėjo sportuojant
„Praėjusiais metais susidūriau su baugiu atveju, kai bėgiodama pastebėjau, kad mane išbėrė“, - „The Guardian“ rašo moteris, kuri teigia, kad bėrimai ant odos atsirado dėl saulės spindulių.
„Visada mėgau bėgioti ir jokių įtarimą keliančių bėrimų ar dėmių ant savo kūno net nesu pastebėjusi iki to laiko, kai visą kūną nutirpdė tarsi dilgėlėmis: pastebėjau išbertas kojas ir rankas. Dažniausiai šis bėrimas netrukdavo ilgiau nei valandą, tačiau tąkart supratau, kad tai nėra eilinė alergija žiedadulkėms. Dažniausiai tokius bėrimus numalšindavau kokiais nors preparatais, kurie padėdavo, bėrimai išnykdavo“,- pasakojo moteris.
Anot moters, išsigąsti privertė vienas vakaras, kai palindusi po dušu pajautė ne niežulį, o skausmą. Moters teigimu, kūnas tarsi degė, o blogiausia – kūnas buvo lyg paralyžuotas, moteris negalėjo ištarti nė žodžio.
„Mano oda buvo visa išblyškusi. Pradėjau jausti silpnumą. Draugas, kuris buvo šalia, atnešė man vandens, nes greičiausiai pamanė, kad nualpsiu. Du darbuotojai paskui jį atskubėjo man padėti. Pradėjau jausti paniką“, - prisimindama baisų įvykį pasakojo moteris.
Laimei, ši istorija baigėsi laimingai. Moteris pasakoja, kad būtent tuomet sužinojo, kad yra alergiška saulės spinduliams, ir būtent alerginė reakcija sukėlė tokias baisias kančias. Ši alergija vadinama dilgėline.
Kaip saulės spinduliai sukelia dilgėlinę?
Dilgėlinė - tai ūmus, trumpai trunkantis, lokalizuotas, be paviršiaus pokyčių išbėrimas. Dilgėlinės skiriamasis bruožas yra pūkšlė ( paburkimas odoje), primenantis odos nudilginimą.
Dilgėlinės bėrimų gali atsirasti įvairių kūno vietų odoje – plaukuotoje galvos dalyje (skalpe), ant delnų, padų ir kt. Bėrimai labai niežtintys, niežėjimas intensyviausias vakarais ir naktį. Kartais ligonis jį apibūdina kaip dilgčiojimą ar deginimą. Dilgėlinės sukeltą niežėjimą geriau malšina ne kasymas, o trynimas, todėl sergančiųjų dilgėline odoje praktiškai nebūna ekskoriacijų, nudraskymų, matomas odos paraudimas, sukeltas trynimo.
Manoma, kad jų poveikyje odos paviršiniame sluoksnyje (epidermyje) susidaro nauji antigenai, prieš kuriuos imuninė sistema pradeda gaminti specifinius imunoglobulinus E (IgE). Šie IgE iš putliųjų ląstelių odoje išlaisvina histaminą ir kitas medžiagas, sukeliančias odos paraudimą, niežulį ar bėrimą. Kartais į dilgėlinės vystymąsį įsijungia ir sudėtingesni mechanizmai.
Ne bet koks bėrimas, atsiradęs saulės ar šviesos paveiktoje odoje, yra alergijos požymis. Saulės sukelti niežulys, deginimas, odos paraudimas ir dilgėlinė būna tik tose vietose, kurias galėjo veikti saulės spinduliai. Minėti simptomai atsiranda iškart po saulės poveikio ir išnyksta nebūnant saulės spinduliuose per 24 valandas. Jei bėrimai išlieka ilgiau nei parą (net iki 3 parų), tai greičiausiai ne alergija, o vadinamasis polimorfinis šviesos sukeltas bėrimas. Šias dvi ligas atskirti gali tik gydytojas, o tai svarbu, nes jų skiriasi ir jų gydymas.
