Alergija ar peršalimas? Gydytoja įvardijo esminį simptomą, kaip atskirti

Šiltieji metų sezonai yra sunkiausias laikas tiems, kurie kenčia nuo labiausiai paplitusios alergijos formos – polinozės arba, kaip mums įprasta vadinti, žiedadulkių alergijos.

Čiaudulys, ašarojančios akys, nosies gleivinės užburkimas – taip paprastai įsivaizduojame pagrindinius alergijos požymius. O ką daryti, jeigu pasireiškia vos vienas simptomas? Kada reikėtų kreiptis pas specialistą dėl alergijos ir nesumaišyti, pavyzdžiui, varvančios nosies su alergija?

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Živilė Korsakienė pripažįsta, kad atskirti simptomus yra nelengva, ypač ligos pradžioje.

Paprasčiausias ir lengviausias būdas, kaip atskirti peršalimą nuo alergijos, anot gydytojos, yra karščiavimas. Vis dėlto, yra vienas bet.

„Jeigu karščiavimas baigėsi, bet sloga, akių perštėjimas, ašarojimas, sausas kosulys vis tiek išlieka, po 10 dienų reikėtų pradėti galvoti, kad visgi tai nėra peršalimas, o alergija. O pasitikslinti visada galima pas alergologą“, – teigia gydytoja.

Ar jau galime skelbti, kad pavasario alergijos sezonas – atidarytas?

Taip, kaip ir kiekvieną pavasarį pradėjus žydėti lazdynams, beržams, alksniams, pacientų padaugėja ženkliai. Tačiau tai nėra vien tik pavasario ar vasaros liga, yra ir nuolatinių alergenų. Vienas dažniausių – namų dulkių erkutės. Tiek vasarą, tiek žiemą alergijos problema yra aktuali, bet, žinoma, būtent pavasarį visos alergijos ženkliai pablogėja.

Yra du būdai, kuriais galima nustatyti alergiją. Pirmas – darant odos dūrio mėginius, antras – imamas veninio kraujo mėginys, iš kurio galima nustatyti specifinius antikūnius konkretiems alergenams.

Ar daugėja žmonių, kurie kreipiasi į specialistus, ar atvirkščiai – užsiima savigyda?

Savigyda yra tikrai labai gaji. Žmonės patys stengiasi gydytis ir dažnai neteisingai. Ar daug ateina? Manau, kad daugiau neateina. Ypatingai vyrai, kurie pro pirštus žiūri į tariamos alergijos simptomus. Tačiau tai gali baigtis liūdnomis pasekmėmis.

REKLAMA

Negydomos alergijos gali sukelti daug komplikacijų: ausų uždegimai, sinusitai, bronchitai, plaučių uždegimai. Žinoma, norėtųsi, kad kreiptųsi daugiau žmonių, pažintų savo ligą. Tik sužinojus, kokie alergenai alergizuoja, galima imtis veiksmingų prevencinių priemonių.

Didžiausią klaida, kurią daro žmonės, pradedami gydyti slogą – nusiperka vaistinėse be receptų parduodamus ir plačiai televizijoje reklamuojamus nosies lašus, kurie sutraukdami nosies gleivinės kraujagysles labai veiksmingai, bet labai trumpam sustabdo „varvančią nosį“.

Aišku, iš pradžių atrodo, kad tai veiksminga priemonė, tačiau juos galima vartoti ne ilgiau 5 dienų. Nors efektas geras, bet tokiu būdu tik trumpam „užsukame kranelį“. Bet uždegimo, kuris sąlygoja nosies gleivinės užburkimą ir sekreciją, šios grupės vaistai negydo. Atvirkščiai – ilgainiui jie skatina nosies gleivinės atrofiją, taip pat kyla pavojus tapti priklausomu nuo tokių vaistų.

Taigi, vystosi medikamentinė sloga. Tokia sloga yra gydoma sunkiausiai. Tikrai nereikėtų piktnaudžiauti „neteisingais“ vaistai, užsiimti savigyda, o ateiti pas alergologą, kuris paskirs vaistus, kurie tikrai padės įveikti alergijos simptomus.

Ką patartumėte žmonėms, kuriuos kamuoja alergija?

Yra banalios priemonės, kurios ir skamba gan paprastai. Jeigu alergiškas žmogus imtųsi šių priemonių, galėtų kiek palengvinti alergijos požymius.

Paprastas dalykas, jeigu einate į lauką pasivaikščioti, kai žydi jus alergizuojantys augalai, grįžus namo reikėtų pasikeisti drabužius.

Einant į lauką – užsidėti kepurėlę, nes labai daug žiedadulkių į namus parsinešame plaukuose. Visada grįžęs iš lauko augalams alergiškas žmogus turėtų nusiprausti veidą ir išsiplauti nosį.

Pasivaikščioti geriausia eiti po lietaus, vengti pasivaikščiojimų, kuomet yra vėjuota ir saulėta. Galima parsisiųsti mobiliųjų programėlių, kurios parodo žiedadulkių koncentraciją tą dieną, tam tikromis valandomis.

REKLAMA

Yra įvairiausių filtrų, dedamų ant langų, kad būtų sustabdomas žiedadulkių patekimas į patalpas. Reikėtų drėgnai valyti grindis, kitus paviršius. Namų aplinką reikėtų sutvarkyti taip, kad juose būtų kuo mažiau kilimų, užuolaidų – tai žiedadulkių ir dulkių spąstai. Jei esate alergiškas žiedadulkėms – nedžiovinkite skalbinių lauke.

Ar įmanoma išsigydyti alergiją?

Simptominiai vaistai yra veiksmingi, efektyvūs ir padeda lengviau pergyventi alergijos sezoną. Juos vartojant gyvenimo kokybė tampa ženkliai geresnė: alergija nebe taip trikdo kasdienę veiklą, poilsį.

Vis dėlto, simptominiai vaistai pačios alergijos neišgydo, tiktai sumažina simptomus. Kol žmogui priimtinas toks gydymo būdas – viskas gerai.

Tačiau egzistuoja ir kitas gydymo būdas, kuris padeda išgydyti alergiją ir pasiekti tokių rezultatų, kad alergijos požymiai nebepasireikštų ir simptominių vaistų nebereikėtų. Toks gydymas vadinamas imunoterapija. Jis trunka nuo 3 iki 5 metų ir parenkamas kiekvienam žmogui labai individualiai.

Šio gydymo metu yra užkertamas kelias astmos vystymuisi, mažinamas alergijų plitimas. Jeigu žmogui prasidėjo alergija kažkokiam konkrečiam alergenui, didelė tikimybė, kad kas metai ta alergija plėsis.

Pavyzdžiui, jeigu asmeniui buvo alergija medžių žiedadulkėms, atsiras ir žolių žiedadulkėms. Jeigu buvo namų dulkių erkutėms, atsiras ir žiedadulkėms. Jos linkę plisti, daugėti.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų