Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.04.24 13:46
Apsaugoto būsto paslaugų gavėjos Edita (pirmoji iš dešinės) ir Iveta (trečioji iš dešinės) susioraganizavo popietę prie arbatos su draugais iš dienos centro. (K. Kairio nuotr.)

Apsaugoto būsto paslaugų gavėjos Edita (pirmoji iš dešinės) ir Iveta (trečioji iš dešinės) susioraganizavo popietę prie arbatos su draugais iš dienos centro. (K. Kairio nuotr.)

Praėjusiais metais Šiaulių miesto savivaldybės globos namai pradėjo teikti apsaugoto būsto paslaugą. Įstaigos vadovė Danutė Akaveckienė sako, kad įstaigai tai nebuvo naujovė – norvegų nupirktame trijų kambarių bute panašios paslaugos teikiamos jau ne vienus metus.

„Maždaug prieš penkiolika metų bendradarbiavome su norvegais. Pastebėję, kad vaikai, išeinantys iš globos namų, negauna socialinio būsto ir neturi kur gyventi, jie nupirko mums Šiauliuose trijų kambarių butą. Kurį laiką mūsų teikiama paslauga neturėjo pavadinimo – tiesiog apgyvendindavome jaunuolius bute, teikdavome reikalingas paslaugas, o kai jie galėdavo gyventi savarankiškai, išleisdavome ir pakeisdavome kitais gyventojais“, – pasakoja D. Akaveckienė.

REKLAMA

Pamatę, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė konkursą apsaugoto būsto paslaugoms teikti, šiauliečiai nedvejojo, nusprendė pasinaudoti jau sukaupta patirtimi. „Žinoma, prieš tai paklausinėjome socialinio būsto laukiančių žmonių, ar jiems pravartu būtų kurį laiką pagyventi savarankiškai, padedamiems specialistų. Atsirado septyni pageidaujantys panašių paslaugų“, – kalba pašnekovė.

Atrinkti keturi žmonės – du iš globos įstaigos ir du prieš tai gyvenę šeimose. D. Akaveckienė neslepia – didžiausia problema buvo rasti nuomojamą būstą: „Savininkai visada užduodavo klausimą: kas gyvens? Sulaukęs atsakymo, kad psichikos negalią turintys žmonės, dažnas teigdavo pagalvosiąs, bet vėliau taip ir nebeatsišaukdavo.“

Vis dėlto po ilgų paieškų būstą rasti pavyko. Dar daugiau – butą nuomai, sužinojęs apie apsaugoto būsto programą, pasiūlė pats nuomotojas. „Nustebome, kai pas mus atėjo moteris ir pasiūlė išnuomoti savo motinos butą. Ji pati buvo susidūrusi su psichikos negalia, todėl jai norėjosi šiems žmonėms padėti. Taip mūsiškiai galėjo įsikurti trijų kambarių bute“, – pasakoja įstaigos vadovė.

Šiaulių miesto savivaldybės globos namų direktorė Danutė Akaveckienė (pirmoji iš dešinės) ir atvejo vadybininkė Sandra Valčiukienė (antroji iš kairės) dienos centre su lankytojais aptaria gautas naujas knygas. (K. Kairio nuotr.)

Šiaulių miesto savivaldybės globos namų direktorė Danutė Akaveckienė (pirmoji iš dešinės) ir atvejo vadybininkė Sandra Valčiukienė (antroji iš kairės) dienos centre su lankytojais aptaria gautas naujas knygas. (K. Kairio nuotr.)

REKLAMA

Tėvams būta nerimo

Pasak D. Akaveckienės, didelio nerimo pradedant įgyvendinti projektą neturėjo nei būsimieji gyventojai, nei darbuotojai, tik kai kuriems tėvams nebuvo lengva atsiskirti nuo savo vaikų.

Vienos iš gyventojų – 32-ejų Editos – mama Sigita sako, kad iš pradžių išleisti dukrą į savarankišką gyvenimą buvo sunku. Iki tol kaime gyvenanti šeima dukrą kasryt palydėdavo iki autobuso, kuriuo ji važiuodavo į dienos centrą Šiauliuose, vėliau vakare merginą pasitikdavo. Taip visiems tekdavo derintis prie Editos gyvenimo ritmo.

„Dukrai diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, psichikos negalia. Iš pradžių būgštavome, kad Edita negalės gyventi savarankiškai, jai bus per sunku. Bet labai greitai baimės išsisklaidė. Dukra susidraugavo su būsto kaimynėmis, visos jos draugiškos, gyvena tarsi šeima, padeda vienos kitoms“, – pasakoja Sigita.

Editos šeima sako atsigavusi psichologiškai, gali daugiau laiko skirti sau, tėvams tai didelė atgaiva. „Puiku ir tai, kad visada galime pasitikėti darbuotojomis, prižiūrinčiomis apsaugoto būsto gyventojas. Jos dirba neskaičiuodamos valandų, visada prireikus atskuba į pagalbą. Dabar dukra namuose – tik svečias. Apsilankiusi savaitgaliui visada skuba namo – taip ji vadina apsaugotą būstą“, – kalba mama.

REKLAMA

Ji pasidžiaugia, kad dukra išmoko daug naujų dalykų, tapo gerokai savarankiškesnė. Pati su kitomis gyventojomis tvarko namus, gaminasi valgį, plauna indus, skalbiasi. Sigitai patinka ir tai, kad į svečius pas apsaugoto būsto gyventojas negali užsukti bet kas, tik artimieji, dar ir iš anksto apie vizitą pranešę. Tokios taisyklės mamai atrodo labai priimtinos.

Tiesa, Sigita mano, kad metai – per trumpas laikotarpis apsaugotame būste. Reikėtų ilgesnio laiko, kad dukra galėtų išeiti į savarankišką gyvenimą, kad įgūdžiai būtų įtvirtinti. „Vis dėlto visus tėvus norėčiau paraginti nebijoti paleisti savo vaikų. Ir aš iš pradžių verkiau, bet dabar matau, kad mano dukrai gyventi atskirai gerai. Mes, tėvai, negyvensime su saule, vaikai turi išmokti būti savarankiški. Esame labai patenkinti tokia paslauga, matome jos prasmę ir poreikį“, – sako Sigita.

Sudėliojo taisykles

D. Akaveckienė pasakoja, kad, pradėjus įgyvendinti projektą, ne viskas ėjosi it sviestu patepta, pasitaikė ir nedidelių nesusipratimų ar nesutarimų, nors prieš apsigyvenant apsaugotame būste su būsimosiomis gyventojomis daug bendravo Šiaulių miesto savivaldybės globos namų psichologė. Darbuotojoms kartu su gyventojomis teko sudaryti gyvenimo bute taisykles, mokytis prie jų prisitaikyti.

REKLAMA

Dabar visos moterys kartu gaminasi maistą, sprendžia, ką tądien valgys, kartu eina į parduotuvę. Nors apsaugoto būsto gyventojams nereikia mokėti nei už gyvenimą jame, nei komunalinių mokesčių, daug dėmesio skiriama finansiniams įgūdžiams. Moterys stebi, kiek vandens, elektros sunaudojo, mokosi fiksuoti skaitiklių parodymus. Atvejo vadybininkė Sandra Valčiukienė sako, kad šios žinios labai pravers, kai moterys apsigyvens savarankiškai.

„Labai svarbu, kad psichikos negalią turintys žmonės išmoktų valdyti turimas pajamas, išlaidas. Apsaugoto būsto gyventojos girdi greitųjų kreditų kompanijų reklamas, žavisi jomis. Aiškiname, kad tai nėra gerai, pinigus reikės grąžinti, ir gerokai didesnes sumas. Mokome taupyti, aiškiname, kaip daiktą įsigyti pigiau. Mūsų žmonių išmokos labai nedidelės, nes nė vienas neturi darbo stažo. Bet moterims norisi įsigyti ir gražesnį megztuką, ir batelius ar telefoną. Mokome, kaip pataupyti, kur rasti pigiau ar patobulinti seną daiktą“, – pasakoja S. Valčiukienė.

Daug pastangų dedama, kad žmonės galėtų įsidarbinti – moterys buvo įregistruotos Darbo biržoje, bet darbo rasti nepavyksta. „Žmonės, sergantys psichikos ligomis, pažymėti ypač didele stigma, darbdaviai jų nenori. Bet moterys verčiasi kaip išmanydamos. Štai viena grybauja, uogauja, turguje parduoda surinktas gėrybes, taip prisiduria prie gaunamos pašalpos. Moteris labai taupo – ji laukia socialinio būsto, tikisi jame apsigyventi savarankiškai“, – kalba atvejo vadybininkė.

REKLAMA

Jos teigimu, labai svarbu stebėti ir tai, kaip gyventojos laikosi gydytojų rekomendacijų, ar laiku geria vaistus. Prireikus darbuotojos nuveda moteris pas gydytoją, kuris pakonsultuoja, įvertina sveikatos būklę. Vis dėlto, gyvendamos savarankiškai, apsaugoto būsto gyventojos neturi kada liūdėti, o turėdami prasmingos veiklos žmonės serga rečiau. „Viena iš institucijos atvykusi moteris anksčiau po du kartus per metus gulėdavo psichiatrijos klinikoje. Jau metai, kai ligos atkryčio nebuvo. Gydytojai mažina vaistų dozes, kai kurioms vaistų ir visai nebereikia. Tai mums – didžiulis pasiekimas“, – sako atvejo vadybininkė.

Kasdien apsaugoto būsto gyventojos kaip į darbą važiuoja į dienos centrą, kur įvairios veiklos – apstu. Čia galima dainuoti, sportuoti, muzikuoti, gaminti dailiuosius darbelius. Vakare, grįžusios iš dienos centro, visos džiaugiasi vėl susitikusios, kartu eina į kiną, koncertą ar kavinę. „Jei kuriai norisi vienatvės, privatumo, yra ir tokia galimybė. Mokome gerbti kito poreikius, netrukdyti, išlaikyti privatumą“, – pasakoja S. Valčiukienė.

Darbuotojos stengiasi kuo mažiau kištis į apsaugoto būsto gyventojų kasdienybę. Jos tik padeda, pamoko. „Stengiamės, kad tiek gyventojos, tiek tėvai mumis pasitikėtų, kad būtume tos, į kurias visada galima kreiptis. Tada visi jaučiasi tvirčiau“, – tvirtina S. Valčiukienė.

REKLAMA

Apsaugoto būsto paslaugų gavėjos leidžia laisvalaikį žaisdamos boulingą. (K. Kairio nuotr.)

Apsaugoto būsto paslaugų gavėjos leidžia laisvalaikį žaisdamos boulingą. (K. Kairio nuotr.)

Savarankiškumas – svarbiausia

D. Akaveckienė pabrėžia, kad darbuotojos dirba itin nuoširdžiai, visada atskuba į pagalbą, jei jos apsaugoto būsto gyventojams prireikia. „Gera stebėti, kaip apsaugoto būsto gyventojos tampa drąsesnės, savarankiškesnės. Joms jau nebesinori sėdėti namuose, norisi dažniau išeiti į miestą, bendrauti su kitais žmonėmis“, – kalba Šiaulių miesto savivaldybės globos namų vadovė.

Jai pritaria iš globos namų atvykusi Iveta. Ji neslepia, kad iš pradžių išeiti į gatvę būdavo sunku, ji jautėsi suvaržyta. Dabar Iveta gerokai drąsesnė, jai patinka nauja aplinka, naujos galimybės. „Gyvenimas apsaugotame būste labai skiriasi nuo gyvenimo globos namuose. Labiausiai patinka tai, kad pačios galime gamintis maistą, valgome tai, ko norime. Kai pats pasigamini, tai ir valgis gardesnis“, – šypsosi Iveta.

Ji sako, kad nuobodžiauti gyvenant kartu su trimis draugėmis nėra kada. Namuose jos užsiima įvairiais rankdarbiais, gamina žvakes, Velykoms margino kiaušinius. Vakarais visos kartu eina pažaisti boulingo, pačios tvarkosi kambarius – kad nekiltų ginčų, tam sudarytas grafikas. „Nebeliko baimės išeiti iš namų. Iš pradžių eidavome su darbuotojomis, dabar – ir pačios, atskirai. Laukiu eilėje socialinio būsto, labai norisi gyventi savarankiškai. Tikiuosi, kad man pavyks“, – kalba Iveta.

REKLAMA

D. Akaveckienė pasidžiaugia ir tuo, kad apsaugoto būsto gyventojos nesusiduria su namo kaimynų priešiškumu. „Dažnai girdime, kad psichikos negalią turintys žmonės negali įsilieti į bendruomenę. Mūsų atsakas – gali, tai parodo mūsiškių savarankiškas gyvenimas apsaugotame būste.“

Šiaulių miesto savivaldybės globos namų vadovei rūpi ir apsaugoto būsto gyventojų ateitis. Ji pasidžiaugia, kad vienai iš merginų tėvai jau nupirkę atskirą būstą, kitos trys įrašytos į eilę socialiniam būstui gauti. „Jei pastebėsime, kad kuriai nors įgūdžių vis dar trūksta, ji galės kurį laiką dar pagyventi ir savarankiško gyvenimo namuose. Vis dėlto galiu teigti – visos keturios apsaugotame būste įsikūrusios moterys anksčiau ar vėliau galės gyventi savarankiškai“, –įsitikinusi įstaigos vadovė.

Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė

Ar ugdymo įstaigoje turi būti užtikrintos slaugos paslaugos specialiųjų maitinimo ar kitų poreikių turintiems vaikams?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Taip, slaugos paslaugos turi būti užtikrintos.
Priklauso nuo galimybių.
Neturiu nuomonės.
BALSUOTI
REZULTATAI
Ar ugdymo įstaigoje turi būti užtikrintos slaugos paslaugos specialiųjų maitinimo ar kitų poreikių turintiems vaikams?
Taip, slaugos paslaugos turi būti užtikrintos.
84,7%
Priklauso nuo galimybių.
13,8%
Neturiu nuomonės.
1,5%

Lina
2019-04-24 16:55:20
Smagu, kad yra užimtumo neįgaliesiems
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Lina 2019-04-24 16:55:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Smagu, kad yra užimtumo neįgaliesiems   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
DABAR RODOMA
Jurbarkietė prisimena išpuolį
DABAR RODOMA
Prie Vilniaus užfiksavo viesulą
DABAR RODOMA
Vaikas apsinuodijo narkotikais
DABAR RODOMA
Saulės vonios – pavojingos
REKLAMA
Aistė žinojo, kad kūdikis gali gimti turėdamas Dauno sindromą, bet džiaugėsi nuostabiu laukimu. (nuotr. asm. archyvo)
Kalbėdama trimečio Ariano mama Aistė nepaliauja šypsotis. Moteris pasakoja, kad pozityvumu ir gyvenimo džiaugsmu ji vis dėlto tryško ne visuomet. Sužinojusi, jog kūdikis gali ...
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė sako, kad tėvai ne veltui jai davė tokį vardą – gyventi ramiai Audrai nėra lemta. Likimas jai negaili iššūkių, o ji ...
Jubiliejiniame renginyje neapsieita be fejerverkų. Aldonos Milieškienės nuotr.
Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę ...
Andriaus Lamausko nuotr.
Skaitytojų klausėme, kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią. Apklausoje dalyvavo 166 žmonės. Beveik pusė – 43,9 proc. – dalyvavusiųjų ...
Violeta Janulevičiūtė – specialioji pedagogė, logopedė, saviraiškos specialistė. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Violeta Janulevičiūtė – specialioji pedagogė, logopedė, saviraiškos specialistė, viena iš studijos „Pažinimo spalvos“ steigėjų, su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais dirba ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų