Šiltas Justės Arlauskaitės interviu apie Kalėdas: lėkdavome lyg akis išdegę prie didelio maišo

„Kalėdinis laukimas dingo, ir aš vis dar bandau jį prikelti: klausau muzikos, gaminu kažką labai šventiško, puošiu namus, ieškau dovanų ir vis bandau kiekviename žingsnyje užsikrėsti šventine nuotaika. Gal tai lengviau pavyks, kai pati turėsiu vaikų?“, - šiltame ir jaukiame interviu juokiasi dainininkė, muzikinio projekto „X Faktorius“ teisėja Justė Arlauskaitė-Jazzu.

Justė Arlauskaitė (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
36

Pati įnirtingai ieškodama šventinio užkrato, gausia doze pozityvumo ir mielumo Justė pasidalino šiame interviu.

Apie šventinį rytą, pasakų namelį ir dovaną iš Kalėdų Senelio, kuri visiems įpūs noro tikėti Kalėdų stebuklais.

(36 nuotr.)
FOTOGALERIJA. NUOTRAUKOS: Justė Arlauskaitė-Jazzu

– Kokių švenčių tradicijų turite? Lankote artimuosius ar liekate namie?

Nuo pat vaikystės visa didelė šeima rinkdavomės prie Kūčių stalo. Dabar jau daug kas palikę šį pasaulį, pasenę, o ir tėvai gyvena atskirai...Tačiau mes tikrai randame laiko vieni kitus aplankyti būtent Kūčių vakarą.

REKLAMA

Pabūname kartu, apsikeičiame dovanomis, namo grįžtu nusikalus. Uždegu žvakę, pasimeldžiu už visus ir suprantu, kad, nors ir atskirai, mes visada kartu. Mano šeima labai mylima ir mylinti – tai yra svarbiausia.

– Su kuo Jums asocijuojasi Kalėdos? Ar Jums tai viena svarbiausių švenčių?

Taip, tai visų pirma yra šeimos šventė. Nors daug kas Kalėdas švenčia triukšmingai, man jos asocijuojasi su ramybe, šiluma, apsikabinimais, namais...Man labai patinka pats Kalėdų laukimas – kai visi vaikšto pakylėti, suaugę šiek tiek liūdnoki, vaikai – super džiaugsmingi. Kai puošiasi miestas, kai rodo daug kalėdinių filmukų ir mintimis nusikeli į vaikystę, kuomet dar tikrai tikrai tikėjai stebuklais ir Kalėdų fėjomis.

– Kada Jūsų namuose atsiranda Kalėdų eglutė? Kada pradedate namuose kurti šventinę nuotaiką? 

Mes namie dažnai eglutės neturime, bet puošiame mišką sodyboje. Ji yra viduryje miškų, tad gyvūnams prikabiname daržovių, o didžiules egles aplink namą išpuošiam didžiuliais raudonais burbulais, namą – lemputėmis ir kitais atributais. Tikras namelis iš pasakos.

– Ar pati prisidedate prie šventinių patiekalų gamybos? 

Pradžioje visada važiuojame pas babą – ten laukia tradiciškas kalėdinis stalas su visomis mišrainėmis, silkėmis, pyragėliais ir t.t. Tada važiuojame pas tetą, kur laukia jau modernesnis stalas, nes ji mėgsta gaminti ir stebinti, mat itin retai matomės.

Aš pati pagaminu kokį improvizuotą, visiems naują patiekalą ir kažką, ką visi jau įpratę ragauti iš mano kūrybos virtuvėje (juokiasi). Ir mes taip keliaujame iš vietos į vietą, kol, galiausiai, mano šaldytuvas būna pripildytas savaitei į priekį – gi visi vis kažką įdeda (šypsosi).

REKLAMA

– Be kokių patiekalų, tradicijų neįsivaizduotumėte švenčių? 

Savo Kalėdų jau daug metų neįsivaizduoju niekur kitur – tik ant scenos. O, tai ne paslaptis, man yra didžiausia šventė. Šiais metais irgi kalėdosiu su savo gerbėjais, kuo aš labai džiaugiuosi. Kalėdiniai koncertai tikrai būna ypatingi, o šiais metais jų net penki.

O štai mano Kūčios šiais metais bus šiek tiek kitokios. Žinoma, aplankysiu savo artimuosius ir mylimiausius. O po to labai noriu surinkti pas save visus draugus ir bičiulius, kurie neturi su kuo švęsti arba negali išvažiuoti, nes serga. Pasikviesti tuos, kurie jaučiasi vieniši. Man atrodo, kad būtent per Kūčias norisi to jaukumo, tylaus juoko ir turėti su kuo nubraukti ašarą.

– Kokių dovanų tikitės iš Kalėdų Senelio? Ir ką pati mėgstate dovanoti artimiesiems?

Labai prašau visų draugų nedovanoti man jokių dovanų, nes renku pinigus vienam berniukui, kuris serga sunkia vėžio forma. Tai yra mano kalėdinis noras, todėl tikiu, kad draugai ir artimieji supras ir prisidės.

Kitas dalykas – skatinu vietoje daiktinių, kartais visai nereikalingų dovanų padovanoti gyvą dovaną. Savo vaikams, vienišam draugui ar šeimai, kuri gyvena name, kviečiu padovanoti šunį arba katytę iš gyvūnų prieglaudos. Patikėkite, tai bus šventė visiems. Ir jums, ir tiems likimo, ir žmonių nuskriaustiems gyvūnams. Mano šeima taip pat pasiėmė šunį – dabar neįsivaizduojame gyvenimo be mūsų Lunytės.

– Kiek dienų vyksta švenčių minėjimas?

Aš švenčiu tiek dienų, kiek stoviu ant scenos – šiemet laukia visa šventimo savaitė, o po to – ilgas, ilgas poilsis.

Gal atsimenate pačią įsimintiniausią, širdžiai mieliausią dovaną?

Tokios dovanos negalėčiau išskirti, bet labai ryškiai atsimenu dovanų laukimą. Kai buvome mažiukai, šventės įkarštyje tėvai pakviesdavo mus prie lango į mišką, pasakų parką. Išjungdavo šviesą ir sakydavo: „Va, ar matote, Kalėdų Senelis ateina“ .

REKLAMA

Ir mes cypdami jo laukėme...Staiga kažkas paskambindavo į duris – lėkdavome akis išdegę ir rasdavome didelį raudoną dovanų maišą...Kalėdų Senelis būdavo jau išbėgęs pas kitus vaikus, žinoma (juokiasi). O tada mes šokdavome aplink eglutę, deklamuodavome eilėraščius, dainuodavome dainas... ir gaudavome dar daug dovanų (juokiasi).


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų