Austėja pasakoja apie ilgalaikį mokymąsi be streso, savo pomėgius, kurie padeda atsipalaiduoti, ir svajonę, kuri ją pakels virš debesų.
Rezultatas, pranokęs lūkesčius
Nors mergina nuosekliai ruošėsi visus metus, o mokslai jai gerai sekėsi visada, tokio stulbinančio rezultato ji vis tiek nesitikėjo.
„Galvojau, kad bus trys, gal keturi šimtukai. Bet šeši – tikrai buvo netikėta“, – dalinasi ji.
Lengviausiais egzaminais Austėja įvardija matematiką ir geografiją – šie dalykai jai visada sekėsi natūraliai, dalyvaudavo olimpiadose ir „rinkdavo“ aukštus rezultatus.
Pasak merginos, daugiausiai pastangų pareikalavo chemijos egzaminas, o vienintelis, iš kurio šimtuko nepavyko pasiekti, buvo lietuvių kalba.
„92 balai – tikrai neblogas rezultatas, bet su lietuvių kalba reikėjo padirbėti daugiau“, – pasakoja Austėja.
Mokslai – ne sprintas, o maratonas
Paklausta, kokia jos paslaptis, Austėja teigia, jog stebuklingo būdo gauti aukštus rezultatus iš egzaminų nėra. Tikroji sėkmės paslaptis – ne intensyvus „kalimas“ prieš pat egzaminus, o nuoseklus, ilgalaikis mokymasis.
Ji sako, kad nesusitelkė tik į paskutines klases – ruoštis pradėjo gerokai anksčiau: „Svarbiausia – mokytis visko pamažu. Per paskutinius metus tik kartojau anksčiau išmoktą medžiagą. Po šimtadienio pradėjau spręsti ankstesnių metų egzaminus – kuo toliau, tuo intensyviau.“
Mergina dalinasi, jog nejautė didelio spaudimo iš aplinkinių stropiai mokytis ar gauti aukščiausius pažymius. Austėją labiausiai motyvavo vidinis noras tobulėti bei būti įvertintai už savo darbą.
„Man visada buvo smagu gauti gerą pažymį“, – neslepia ji.
Nuo aviamodelių iki svajonės pilotuoti
Rinkdamasi laikyti net du gamtos mokslų egzaminus – chemiją ir fiziką – Austėja jau žinojo, kad tai padės siekti jos pagrindinio tikslo.
Mergina planuoja studijuoti orlaivių pilotavimą Vilnius TECH universitete. Ši įspūdinga specialybė – sena Austėjos svajonė.
„Mokiausi progimnazijoje, kur skatino domėtis aviacija. Vieną kartą atėjo naujas mokytojas, kuris užsiėmė aviamodeliavimu – tada ir aš pradėjau tuo domėtis, pati gaminau modeliukus“, – pasakoja ji.
Būtent tada gimė mintis apie aviaciją ne kaip pomėgį, o kaip rimtą profesinį kelią. Studijas užsienyje Austėja taip pat apsvarstė, tačiau pilotavimo kryptis – labai brangi.
Taigi, pasirinkimas studijuoti Lietuvoje, kur galima patekti į valstybės finansuojamą vietą, buvo natūralus ir praktiškas.
Gyvenimas neapsiriboja vien mokslu
Nepaisant įtempto grafiko, Austėja sugebėjo išlaikyti balansą tarp mokslo ir asmeninio gyvenimo, nes, pasak jos, mokslai nėra svarbiausias dalykas gyvenime.
„Šiemet laisvalaikiu daug skaičiau. O dar mėgstu labai užsiimti savo hobiu – atvirukų siuvinėjimu ant popieriaus. Šio pomėgio pradžia buvo technologijų pamokos šeštoje klasėje, bet dabar kuriu sudėtingesnius ornamentus, dovanoju juos draugams bei artimiesiems“, – pasakoja mergina.
Ji pabrėžia, kad ryšiai su draugais ir šeima jai labai svarbūs – jie padėjo išlaikyti vidinę ramybę ir per brandos egzaminų maratoną.
Svarbiausia – nespausti savęs
Paklausta apie tai, ar kada nors jautė spaudimą būti „pavyzdine mokine“, Austėja atvira – vienu momentu jo buvo, tačiau jis kilo ne iš aplinkinių, o iš jos pačios.
„Devintoje klasėje, kai atėjau mokytis į KTU gimnaziją su kitais labai stipriais mokiniais, tikrai jaučiau šiokį tokį stresą, nes norėjosi išlikti stipriausia mokine, kuria buvau anksčiau.
Tačiau vėliau supratau, kad mokslai – ne svarbiausias dalykas gyvenime. Reikia stengtis, mokytis, bet per daug nespausti savęs“, – pasakoja mergina.
Vidinis ramybės atradimas, regis, ir padėjo pasiekti tokį aukštą rezultatą – be perdegimo ir kitų problemų.
Švietimo sistemoje yra spragų, tačiau yra ir pliusų
Šių metų egzaminų sesija buvo neeilinė – su papildomais vertinimais, dramomis bei skundais dėl sprendimo pridėti 10 balų prie egzaminų visiems abiturientams.
Taip pat šių metų abiturientų karta išgyveno dar vieną kontraversišką naujovę – papildomą egzaminų sesiją 11-oje klasėje, kurios neturėdavo ankstesnių metų mokiniai.
Austėja šią situaciją vertina nevienareikšmiškai. Kalbėdama apie papildomai prie egzaminų pridėtus balus, ji sako atvirai:
„Iš pradžių buvo gaila draugų, kurie taip pat stoja į labai konkurencingas programas. Atrodė, kad šiek tiek neteisinga, jog jų rezultatai tarsi „sumenko“. Bet, kita vertus, buvo labai smagu matyti ir visų kitų mokinių džiaugsmą, kai pamatė papildomai pridėtus balus.“
Mergina pridėjo girdėjusi žinią, kad Švietimo ministerija svarsto padidinti stojamąjį balą visiems šimtukininkams – toks sprendimas, jos nuomone, galėtų padėti atkurti pusiausvyrą tarp rezultatų.
Pačią švietimo reformą Austėja vertina ne vien neigiamai, tačiau neslepia ir kritikos: „Man visai patinka, kad egzaminai dabar išdėstyti per ilgesnį laiką – buvo lengviau pasiruošti, mažiau streso.
Bet labai trūko konkrečios mokomosios medžiagos, vadovėlių, kurių neturėjome. Nežinojom, kiek giliai kokią temą mokytis, net mokytojams buvo sudėtinga gauti reikiamos medžiagos.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
