Atskleidė, kas labiausiai kenkia klausai: įsidėmėkite gydytojo patarimus

Klausa – pojūtis, su kuriuo mes susiduriame kasdien ir jis yra reikalingas mūsų darbui ir laisvalaikiui. Kartais nutinka taip, kad klausa ima prastėti, o tai gali lemti ne viena priežastis – darbas, triukšmingas laisvalaikio leidimo būdas, vaistai ar ligos. Deja, tačiau ne visais atvejais įmanoma atstatyti klausą.

Apie tai nuotolinėje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės centro vadovas prof. Eugenijus Lesinskas kalbėjo nuotolinėje spaudos konferencijoje.

Gydytojas pastebi, kad šiuolaikiniame pasaulyje mus supa galybė garsų, triukšmo. Triukšmo kasdien vis daugėja ir tai veikia klausą, o ne visada pavyksta ją apsaugoti. Bet žinant, ko saugotis, galima išvengti klausos pažeidimų.

Ausims pavojingas triukšmas

Dažnas net neįsivaizduojame, koks gyvenimas būtų, jeigu nieko negirdėtume arba girdėtume labai prastai.

„Klausa, tai vienas iš kelių pagrindinių žmonių pojūčių. Tai labai sudėtinga anatominė struktūra, kuri atsakinga už šį trapų ir lengvai pažeidžiamą pojūtį.

Normali klausa gali būti suskaičiuojama ir išmatuojama. Įdomu yra tai, kad normali klausa yra sutartinis lygis ir matmuo. Buvo nuspręsta, kad toks lygmuo, kuriuo girdi dauguma, pavadintas decibelu.

Tai reiškia, kad yra žmonių, kurių normali klausa yra didesnė už normą, o kitų mažesnė nei norma. Apie 95 proc. žmonių girdi panašiai, kuri laikoma normalia. Ir ji prilyginama 0 decibelų. Nustatyta, kad ausims pavojingas 85 decibelų triukšmas“, – aiškina E. Lesinskas.

Tai, kad turite klausos sutrikimų pastebėsite ne iškart. Pasak gydytojo, klausos netekimas iki 20 proc. laikomas normaliu ir jo galite nė nepajausti. Tačiau pirmuoju suprastėjusios klausos požymiu gali tapti tai, kad prireikia vis labiau pagarsinti radiją ar vis prašote pakartoti, ką sakė žmonės.

„Jeigu klausa prastės tolygiai, mes to galime iš kart nepajusti. Vėliau tai pasijus bendraujant su kitais žmonėmis.

REKLAMA

Pavyzdžiui, jeigu patalpoje bus triukšmas, bus bendraujame su keliais žmonėmis, tada galite pradėti jausti, kad ne viską suprantate arba suprantate ne visus žodžius. Taip pat televizorius. Kai pacientai kalba apie klausą jei sako, kad prieš metus klausydavo, kai garsas rodė 27  gradaciją, o šiemet jau 33“, – pasakoja gydytojas.

Klausa sutrinka dėl vienos ląstelės

Klausos pažeidimai yra skirstomi į kelias rūšis – tai gali būti suaugusiųjų, vaikų klausos sutrikimai, staigus klausos netekimas ar lėtinis klausos sutrikimas.

„Yra situacijos, kai galima pagerinti paciento klausą, bet yra, kai nieko ir negalime padaryti. Tada, kai galima operaciją daryti, o kada ne. Visos šios situacijos yra labai skirtingos ir sudėtingos“, – sako E. Lesinskas.

Tačiau kalbant apie klausos pažeidimą, dažniausiai galima kalbėti apie klausos nervą. Gydytojas sako, kad dalis pažeidimų gali būti dėl traumų, uždegimų, bet maždaug apie 90 proc. klausos netekimo atvejų yra kaltas klausos nervo pažeidimas.

„Jį pažeisti gali triukšmas, galime klausos netekti labai greitai – per sekundę, arba jeigu triukšmas veikia mus 8 valandas per dieną. Žmogus dirbdamas tokioje aplinkoje 5 metus gali galiausiai netekti klausos. Kiti faktoriai pažeidžiantys klausos nervą gali būti infekcija, gripas, intoksikacija vaistinėmis arba cheminėmis medžiagomis.

Pacientai dažnai įsivaizduoja, kad tas nervas yra tarsi virvelė tarp ausies ir smegenų, kuri būna prispaudžiama ir taip dėl klausa suprastėja. Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad nervą pradeda spausti kita anatominė struktūra, tačiau dažniausiai jis yra pažeidžiamas pačiame pirmajame taške – pirmojoje ląstelėje, kurioje vyksta sudėtingiausi cheminiai procesai ir kurios dėka garsas yra perduodamas į smegenis“, – aiškina jis.

REKLAMA

Klausos nervas labai lengvai gali nukentėti nuo triukšmo, infekcijos, medikamentų, toksinų. Pirmąją jo ląstelę atstatyti gali būti labai sudėtinga, o jeigu ląstelė buvo pražudyta greitai – jos atstatyti neįmanoma.

Likusių 10 proc. klausos sutrikimų lemia kitos priežastys, kurias išsprendus galima lengvai klausą atstatyti.

Dažniausias vaikų klausos sutrikimas

Ausies uždegimas irgi gali tapti klausos suprastėjimo priežastimi. Tačiau E. Lesinskas ragina į tai pasižiūrėti iš kitos situacijos.

„Tai priklauso ir nuo amžiaus paciento. Kaip atrodys situacija, jeigu yra neprigirdintas vaikas. Tipiška situacija – ateina tėveliai ir sako, kad jiems atrodo, jog vaikas ne visai girdi. Tokioje situacijoje dažnai yra uždegimo pasekmė ir tai gali būti išgydoma.

Dažniausiai ausų užgulimas, kuris yra susijęs su sloga praeina savaime ir negydant, o tėveliams reikėtų sunerimti, jeigu tai tęsiasi kelis mėnesius ir ilgiau. Peršalus vaikui gali išbrinkti gleivinė, nosies kanalas susijungęs su ausimi. Ausis negali gauti pakankamai oro, ten pradeda kauptis skysčiai ir vaikas pradeda negirdėti“, – pasakoja jis.

Toks skysčių kaupimasis vadinamas sekrecijos uždegimu ir dažniausiai praeina savaime, tačiau jam užsitęsus kelis mėnesius, gali prireikti ir operacijos.

Klausos prastėjimą gali lemti genetika

Kalbant  apie tipinį suaugusį pacientą, kuris kreipiasi dėl klausos sutrikimo, dažniausiai jam būna nustatytas klausos nervo uždegimas.

„Atėjęs pacientas supranta, kad senatvėje pradeda prastėti klausa, tačiau jam atrodo, kad iki klausos suprastėjimo dar yra per jaunas. Dažnai taip ir būna. Suaugusiems dažniausiai yra lėtinis neurosensorinis klausos pažeidimas. Vyresniems žmonėms tai yra natūrali būklė, dėl nervinių ląstelių degeneracijos. Vieniems tai pasireiškia anksčiau, o kitiems vėliau“, – nurodo E. Lesinskas.

REKLAMA

Kartais neurosensorinis pažeidimas gali būti nulemtas ir triukšmo, ausies arba ausies nervo pažeidimo ar genetikos. Vis dažniau nustatoma, kad ankstyvas neprigirdėjimas yra lemiamas kažkokios genetinės anomalijos, kurios iki galo dar nėra ištirtos, o ir jų pačių yra labai įvairių.

„Pirmas dalykas, kuris gali daryti įtaką mūsų klausai yra triukšmas. Dažniausia situacija, kai žmogus patirdavo triukšmą, tai pramoninis triukšmas. Pavyzdžiui, galima įsivaizduoti pramoninį siuvimo cechą, kuriame dėl triukšmo neįmanoma susikalbėti. Arba įvairūs metalo cechai, darbas traktoriuje.

Dabar ši problema yra smarkiai sumažėjusi, nes darbdaviai nenori darbuotojams mokėti išmokų už žalingą darbo aplinką, todėl pasirūpina apsauginėmis priemonėmis. O buitinio triukšmo galimybių daugėja kiekvienas metais.

Pavyzdžiui, kad ir laisvalaikio priemonės – įvairūs keturračiai, vandens motorinės priemonės. Taip pat atkreipkite dėmesį į žoliapjovių reklamas, jose žolę pjauna su ausinėmis, o ar ausinėmis dažnas naudojasi namuose?“, – nurodo gydytojas.

Paauglių klausa prastėja dėl muzikos

E. Lesinskas sako, kad vis dėlto pati svarbiausia priežastis dėl kurios gali prastėti paauglių ar jaunų suaugusiųjų  klausa – muzikos klausymas.

„Šiais laikais nereikia turėti muzikinio grotuvo, užtenka turėti mobilųjį telefoną, kurio komplektacijoje yra ausinės ir gali muziką klausyti visą dieną. Vaikai tą ir daro. Prieš keletą metų net testavome mokinius Vilniuje, kiek laiko ir kokiu garsu jie klauso muziką.

Praktiškai 70 proc. vaikų muzikos klausosi tokiu garsu, kuris jau gali pažeisti klausą. Jeigu vaikas klauso muzikos kelias valandas per dieną, tas garsas gali pažeisti klausą. Klausyti muziką ausinėmis negarsiai, galima ir visą dieną. Tačiau jeigu šalia sėdintys tėvai girdi, ką klauso vaikas, o vaikas negirdi, ką sako tėvai, tai jau yra per didelis garsas“, – pabrėžia jis.

REKLAMA

Pasak gydytojo, nustatyta, kad dabar paauglių klausa yra prastesnė nei buvo prieš 20-30 metų ir 15 proc. paauglių turi klausos pažeidimą.

„Tas pats ir su klubais. Tikriausiai dauguma žino tą jausmą, kai grįžus iš klubo galvoje lieka spengiantis jausmas. Dažniausiai jis praeina iki ryto, bet kai kuriems žmonėms nepraeina visą gyvenimą. Ką daryti? Galima apsisaugoti ausies kamštukais. Jie visiškai triukšmo nenuims, tačiau sumažins žalingą decibelų skaičių 25 decibelais“, – nurodo E. Lesinskas.

Gydytojas aiškina, kad ausies spengimas atsiranda tada, kai klausos ląstelės veikia, bet blogai, todėl yra sugeneruojamas neteisingas garsas. Didelei daliai pacientų net nėra priežasties, kodėl atsiranda spiegimas ausyse.

Maždaug 8 proc. gyventojų, yra vienoks ar kitoks ūžesys girdimas visą laiką. Didžioji dalis jų, per pusmetį adaptuojasi – girdi tą spengimą ir jo nebegirdi, tačiau, deja, keliems procentams žmonių prie to priprasti nepavyksta ir jie kankinasi su ūžesiu galvoje. Dažnais atvejais išgydyti spengimo ausyse nepavyksta.


Rašyti komentarą...
L
Laima
2020-11-30 18:00:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Taip prarasti klausa baisu kai ūžesys ,,o klausa prarandam nuo kiaulytės susirgimų daugiau moteris ,,nuo traumų galvos ,, taip dabar gerai kai yra daromos operacijos ,,tikrai tai daug geriau gyventi,,
Atsakyti
0

L
Laima
2020-11-30 18:00:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Taip prarasti klausa baisu kai ūžesys ,,o klausa prarandam nuo kiaulytės susirgimų daugiau moteris ,,nuo traumų galvos ,, taip dabar gerai kai yra daromos operacijos ,,tikrai tai daug geriau gyventi,,
Atsakyti
0

k
katry
2020-12-01 05:01:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šis profesorius LOR susirgimuose nieko neneutuoke. Nes neskiria kais yra klausa, o kas girdėjimas. Klausa nėra prarandama, nes muzikinė klausa duota gimstant, o girdėmo nervai pažeidžiami. Nes girdėjimas susijamas su grįžtamuoju ryšiu, o tai jau quantica. Šis profesorius nenutuokia girdėjimo atstatymo srityje, nes nesuvokai kokie nervai su kokiais diapazonais susieti. Jis težino viena KLAUSA, TRIUKŠMAS. Tčiau atstatnat girdėjimą, būtina atstatynėti raiškumą, aiškumą skaidrumą, o tai dalyvauja: nervai, ausies raukšlės ir pan. Jis labai mėgėjęs skirti klausos aparatus (tiksliau girdėjimo aparartus), o tai vienas blogiausių dalykų, Nes profesorius pasakys jog atstato klausą, o tai netiesa. Be to kai šio aparato pasibaigia elementas, jis išduoda labai aukšto dažnio garsą, o tai pakenkia auktų girdamųjų diapaznų nervus, o šie sunkiai atsistato.
Tad Šis šarlatanas yra dau nesamonių pridarę. Butina jam atimti Gydytojo licenciją.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų