Profesinė sąjunga „Kartu mes stipresni“ gins negalią turinčių žmonių interesus

Skaityk lengvai

Balandžio pradžioje Registrų centre užregistruota nauja profesinė sąjunga – Lietuvos neįgaliųjų, sergančiųjų sunkiomis, lėtinėmis ligomis, jų artimųjų ir kitų asmenų profesinė sąjunga „Kartu mes stipresni“. Baigusi visas teisines procedūras naujoji organizacija ėmėsi konkrečios veiklos ir per nepilnus du mėnesius jau pateikė trijų įstatymų pakeitimo projektus, susijusius su teisiniais darbo santykiais. 

Neįgalieji
5

Išsėtine skleroze sergantis Žilvinas Mišeikis, profesinės sąjungos „Kartu mes stipresni“ prezidentas, tikina: negalią turintys, sunkiomis lėtinėmis ligomis segantys žmonės darbe nėra apsaugoti, todėl dažnai yra labai pažeidžiami. Tapęs neįgaliu vyras ir pats ne kartą patyrė diskriminaciją tiek dirbdamas, tiek norėdamas įsidarbinti naujoje vietoje. Pasak Ž. Mišeikio, nors yra daug nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų, aiškinantis teisinius darbo santykius jos nieko negali padaryti, nes Darbo kodeksas tokią teisę numato būtent profesinėms sąjungoms. Taip ir išsirutuliojo mintis įkurti dirbantiems neįgaliesiems ir sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms atstovaujančią profesinę sąjungą. 

REKLAMA

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Profesinė sąjunga „Kartu mes stipresni“ gins negalią turinčių žmonių interesus

Neįgalieji nelaikomi lygiaverčiais darbuotojais 

Norint įregistruoti naują profesinę sąjungą, reikia suburti ne mažiau kaip 20 steigėjų, o jeigu pavadinime ketinama naudoti Lietuvos vardą, patvirtinantį, kad organizacija veiks visoje šalies teritorijoje, būtina turėti 30 steigėjų. Ž. Mišeikis neslepia – prireikė pastangų (ypač per karantiną) surasti tiek bendraminčių, kuriems būtų svarbūs pažeidžiamų žmonių teisiniai darbo reikalai. 

Ž. Mišeikis pabrėžia, kad naujoji profesinė sąjunga atstovaus ne vien žmonėms, kuriems negalia jau nustatyta, bet ir sunkiomis lėtinėmis, kitomis ligomis sergantiesiems, kurie dėl pašlijusios sveikatos darbe taip pat tampa pažeidžiamesni. „Norėjome įkurti profesinę sąjungą, kuri galėtų padėti ne tik jau negalią turintiems, bet ir sergantiems, pavyzdžiui, onkologinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis, kai negalia dar nenustatyta, o darbo rinkoje lygiuotis su sveikais žmonėmis jau negali“, – sako Ž. Mišeikis. Pasak jo, ypač nukenčia onkologinėmis ligomis sergantys žmonės – jiems nesuteikiamos galimybės derinti gydymąsi ir darbą, nesudaromos sąlygos dirbti lankstesniu darbo grafiku ir pan. 

Dar pernai Seime surengtoje konferencijoje „Sodros“ atstovai pateikė skaičius, kad už tą patį darbą neįgalieji gauna mažesnį atlyginimą nei negalios neturintys žmonės. „Ir tas skirtumas gana ryškus, – vardindamas profesinės sąjungos įkūrimo paskatas sako Ž. Mišeikis. – Kadangi ir pats ieškau darbo, gerai žinau šiuos diskriminacinius niuansus – su neįgaliaisiais nesielgiama taip pat, kaip su kitais darbuotojais, jie nelaikomi lygiaverčiais darbuotojais.“ 

REKLAMA

Kada pirmą kartą buvo aprašyta išsėtinės sklerozės liga?
Prašome pasirinkti atsakymą!
1777 m.
1868 m.
1913 m.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kada pirmą kartą buvo aprašyta išsėtinės sklerozės liga?
1777 m.
11.4%
1868 m.
54.3%
1913 m.
34.3%

REKLAMA

Svarbiausia – žinoti savo teises 

„Pagrindinė profesinės sąjungos „Kartu mes stipresni“ veiklos kryptis – atstovauti neįgaliesiems individualiuose ginčuose su darbdaviais“, – sako Ž. Mišeikis ir priduria, kad jau spėjo įsitikinti, kokia reikalinga ši pagalba. 

Karantinas tapo išbandymu daugeliui verslo įmonių, kai prireikė mažinti darbo apimtis, skelbti prastovas ar ieškoti kitų išeičių. Deja, pasak profesinės sąjungos vadovo, negalią turintys darbuotojai ir čia pasijuto silpniausi, mat vieni pirmųjų sulaukė paraginimo išeiti neapmokamų atostogų. Būta ir tokių atvejų, kai gamybą perorganizavęs darbdavys nustatė slenkantį visos paros darbo grafiką ir, nepaisydamas negalią turinčiam darbuotojui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) išduotoje Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų esančio nurodymo, kad žmogus negali dirbti naktinio, pamaininio darbo, vis tiek jo pavardę įrašė į naująjį grafiką. 

Pasak Ž. Mišeikio, dažnai pakanka žmogui išaiškinti jo teises, kad kalbėdamasis su darbdaviu galėtų apginti savo interesus. „Paragintas rašyti neapmokamų atostogų prašymą, žmogus nesutriko, atsakė turįs pasitarti. Tada susisiekė su mumis ir mes jam išaiškinome, kad darbdavys negali priversti darbuotojo parašyti prašymo, kad šis esą savo noru išeina iš darbo ar prašosi neapmokamų atostogų, – aiškina Ž. Mišeikis. – Tai paties žmogaus apsisprendimas, kuriam darbdavys negali daryti jokios įtakos.“ 

Parengtos trijų įstatymų pataisos 

Kita profesinės sąjungos „Kartu mes stipresni“ veiklos kryptis – advokacija, tam tikrų teisėkūros procedūrų inicijavimas. Ž. Mišeikio teigimu, reikia koreguoti net ne taip seniai priimtą Darbo kodeksą, nes jame negalia nėra nurodyta kaip galimas darbuotojų diskriminavimo pagrindas, nors Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, kurią dar 2010 metais ratifikavo ir Lietuva, tai aiškiai nurodo. 

REKLAMA

Profesinė sąjunga parengė ir trijų įstatymų pataisas. „Viena pirmųjų – Užimtumo įstatyme panaikinti nuostatą, kad valstybės subsidijuojamas žmogus negali užsiimti jokia kita veikla ir taip užsidirbti papildomų pajamų, – sako Ž. Mišeikis. – Kaip jau minėjau, „Sodros“ duomenimis, negalią turinčių asmenų darbo užmokestis yra gerokai mažesnis, todėl jeigu tik jie pajėgia užsiimti kokia nors papildoma veikla ir taip užsitikrinti oresnį gyvenimą, reikia tik skatinti, o ne bausti – atimti subsidijuojamo asmens statusą. Bent jau sunkiausią negalią turintiems žmonėms, įsigijusiems individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, ši nuostata neturėtų būti taikoma.“ 

Į profesinę sąjungą kreipėsi ir keletas socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų, kuriems ši Užimtumo įstatymo nuostata taip pat labai aktuali. Pasak Ž. Mišeikio, už šiose įmonėse dirbančius neįgaliuosius subsidiją gauna ne jie, o įmonės, o tai ne tas pats. „Žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą. Jeigu jis susiranda papildomo darbo ir taip jo pajamos bent iš dalies priartėja prie sveiko asmens gaunamo darbo užmokesčio, jis netampa turtingesnis už negalios neturintį žmogų“, – argumentus vardija Ž. Mišeikis. Pasak jo, yra įstatymų, nurodančių, kad negalią turinčiam žmogui negali būti mokamas mažesnis atlyginimas, bet šios nuostatos laikosi nebent socialiai atsakingos įmonės, kurių nėra labai daug. 

Parengta ir pataisa, skatinanti neįgalių asmenų įdarbinimą atviroje darbo rinkoje. „Siūlome nustatyti 7 proc. žmonių su negalia įdarbinimo kvotą viešajame sektoriuje. Seimo narys Tomas Tomilinas buvo pateikęs įstatymo pataisą, siūlydamas įvesti 5 proc. kvotą, bet tas siūlymas užstrigo Vyriausybėje, – sako Ž. Mišeikis. – Dar T. Tomilinas šios įstatymo nuostatos įgyvendinimo kontrolę siūlė patikėti „Sodrai“, mūsų nuomone, šią kontrolę geriausiai atliktų Vidaus reikalų ministerijos žinioje esantis Valstybės tarnybos departamentas, atsakingas už viešojo sektoriaus darbuotojų priėmimą.“ 

REKLAMA

Profesinė sąjunga „Kartu mes stipresni“ taip pat parengė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą. „Šis įstatymas numato, kad susirgęs žmogus gali gauti neterminuotas ligos išmokas (t. y. žmogus, kuris neturi negalios, gali sirgti nors ir visus metus), o tas, kuriam negalia nustatyta, laikino nedarbingumo išmoką gali gauti tik 90 dienų per metus“, – aiškina profesinės sąjungos vadovas. Pašnekovas tikina visa tai patyręs ir pats: dėl išsėtinės sklerozės paūmėjimo sirgo daugiau nei 300 dienų ir už visas gavo išmoką, o kai dėl tos pačios ligos NDNT nustatė negalią, neterminuotas ligos išmokos mokėjimas baigėsi. Ž. Mišeikis įsitikinęs, kad taip pažeidžiamos žmonių su negalia teisės. 

„Įstatymų pataisymus pateikėme skubiai, nes norime, kad juos dar suspėtų apsvarstyti ir priimti dabartinės kadencijos Seimas, – sako Ž. Mišeikis. – Tikimės, kad to pasiekti mums padės Seimo Neįgaliųjų teisių komisija, o jeigu nepavyks, kreipsimės į Peticijų komisiją.“ 

Narystė profesinėje sąjungoje – nemokama 

Veržliai veiklą pradėjusi profesinė sąjunga „Kartu mes stipresni“ kviečia prie jos prisijungti visus norinčius. Tai padaryti galima tiesiog parašius laišką el. paštu [email protected] Ateityje profesinė sąjunga turės savo interneto svetainę, kurioje bus pateikta daug naudingos informacijos, atsiras galimybė susisiekti su jos atstovais. 

Pasak Ž. Mišeikio, nuspręsta bent jau pirmaisiais metais iš profesinės sąjungos narių nerinkti jokio mokesčio. „Pirmiausia turime įsukti veiklą, įrodyti, kad esme naudingi žmonėms, – tikina profesinės sąjungos vadovas. – Mąstome apie įvairias projektines veiklas, galimą finansavimą per jas. Taip pat ketiname bendrauti su jau veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, išsiaiškinti paramos galimybes. Tikimės, kad padės ir mūsų veiklos prasmę matantys gyventojai, galintys mums pervesti 0,6 proc. savo pajamų mokesčio.“ Ž. Mišeikis patikina, kad visos gautos lėšos bus panaudotos tik profesinės sąjungos veiklai.

Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų