Dėl karantino atsiradusias problemas padės spręsti socialinis verslas

Skaityk lengvai

„Versli Lietuva“ surengė virtualią diskusiją „Socialinis verslas koronaviruso iššūkiams įveikti: pasitark su ekspertais“. Ekspertų teigimu, pandemijos sukeltos krizės akivaizdoje, kai itin išryškėja įvairios socialinės problemos, socialinio verslo reikšmė labai sustiprėja ir vis daugiau verslininkų supranta, kad svarbu ne tik siekti pelno, bet ir prisidėti prie pokyčių visuomenėje. 

Karantino laikotarpiu užsidarė ir kavinė „Pirmas blynas“. Sigitos Inčiūrienės nuotr.
6

Pasak „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovės Ingos Juozapavičienės, akivaizdu, kad ankstesnės krizės lėmė ne tik skaudžius ekonominius nuostolius, bet ir socialinę atskirtį. Pagrindinis įrankis, kuris Europai padėjo išeiti iš tos krizės, buvo socialinis verslas. Jis padeda kovoti su nedarbu ir socialine atskirtimi, gelbsti pažeidžiamoms grupėms, kurios neretai tokiais laikotarpiais tampa dar labiau pažeidžiamos. 

REKLAMA

(6 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Dėl karantino atsiradusias problemas padės spręsti socialinis verslas

Kas yra socialinis verslas? 

„Reach for Change“ vadovės Baltijos šalyse Jurgitos Ribinskaitės-Glatzer teigimu, socialinio verslo organizacija kuriasi iš noro spręsti kokią nors socialinę problemą. Tos problemos gali būti įvairiausios – kokybiškas švietimas, lygios galimybės, sveikata ir panašiai. Vis dėlto tai yra verslas. Jis siūlo produktus arba paslaugas, kurias gali pirkti tiek privatus pirkėjas, tiek kokia nors organizacija, tiek valstybė. Socialinio verslo organizacija turi laikytis aukščiausių skaidrumo standartų ir reinvestuoti savo pelną į organizacijos veiklą ir jos plėtrą taip, kad tas pelnas būtų išnaudojamas didesniam poveikiui pasiekti. Pasak J. Ribinskaitės-Glatzer, paprastame versle kalbame apie investicijų grąžą, o socialiniame versle – apie poveikio grąžą. Poveikis priklauso nuo to, kokioje srityje vykdoma veikla. Pavyzdžiui, jei nori padėti gerinti mokymosi nuotoliniu būdu galimybes, turi pademonstruoti, kad iš tiesų tas pokytis įvyko – vaikas kaime turi tokias pačias galimybes mokytis kaip lankantis prestižinę privačią Vilniaus mokyklą. Jei didini galimybes mokytis tik vienai vaikų grupei, atskirtis tik didės. 

„Reach for Change“ vadovės teigimu, gerais laikais tas poveikis nėra labai stebimas – užtenka tiesiog daryti gerus darbus. Vis dėlto vertinti reikėtų. Pavyzdžiui, pasiūlyta inovacija – moderni lazdelė akliesiems. Iš verslo perspektyvos – viskas gerai, jei pavyksta tą lazdelę parduoti, tik klausimas, ar akliesiems būtent lazdelės reikia, ar tai tikrai yra jų gyvenimą keičiantis dalykas? Ar dėl lazdelės jie neišeina į gatvę, nesijaučia laimingi? Kalbant apie socialinį verslą, šiuos dalykus reikėtų papildomai įvertinti. 

REKLAMA

Kada buvo įrašyta pirmoji pasaulyje audioknyga, skirta regos negalią turintiems žmonėms?
Prašome pasirinkti atsakymą!
1901 m.
1927 m.
1934 m.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kada buvo įrašyta pirmoji pasaulyje audioknyga, skirta regos negalią turintiems žmonėms?
1901 m.
13.1%
1927 m.
37%
1934 m.
49.9%

REKLAMA

Socialinis verslas – labai įvairus 

J. Ribinskaitė-Glatzer pabrėžė, kad Lietuvoje nėra tokios įmonių juridinės formos kaip socialinis verslas (jo nereikia painioti su socialinėmis įmonėmis). Galima rinktis įvairias formas pagal tai, kokia vykdoma veikla ir iš kur gaunamos lėšos. Jei rengsi programas švietimui, kurios bus finansuojamos valstybės lėšomis, tada geriau steigti viešąją įstaigą, jei kepsi blynus ar įdarbinsi negalią turinčius žmones, paprasčiau kurti mažąją bendriją. Tačiau kai kada vykdomos kelios veiklos, pavyzdžiui, „Pirmas blynas“ ir kepa blynus, ir įdarbina negalią turinčius žmones. Taigi šioms paslaugoms teikti reikėtų dviejų formų įmonių. „Pirmas blynas“ rado išeitį – bendradarbiauja su nevyriausybine organizacija, kuri padeda spręsti įdarbinimo klausimus. 

Nevyriausybinės organizacijos taip pat gali kurti socialinį verslą, jei turi produktą ar paslaugą, kurią gali parduoti. Socialinius verslus šalia jau vykdomos nevyriausybinių organizacijų veiklos turi Maltos ordinas, „Caritas“. Verslas nebūtinai turi būti susijęs su prekyba – jis gali būti pritaikomas socialinėmis problemomis spręsti, inovacijoms kurti ir neapsiriboti vienos šalies sienomis. 

J. Ribinskaitė-Glatzer atkreipė dėmesį, kad galima pasinaudoti jau egzistuojančiomis idėjomis ir jas pritaikyti savo situacijai. Interneto svetainėje „100forchange.org/lt“ galima susipažinti su 100 socialinių verslų Šiaurės ir Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, skirtingos šalys įvairiai sprendžia pagalbos seneliams klausimus – Lietuvoje yra „Sidabrinė linija“, Danijoje padėti seneliams įdarbinami jauni darbo ieškantys žmonės. Norvegijoje šias paslaugas teikia imigrantai, kuriems reikia pramokti kalbą. Šiuo atveju laimi visi – ir seneliai, kurie turi su kuo pasikalbėti, ir įdarbintieji, ir valstybė. 

REKLAMA

Pamatė didesnę prasmę 

VšĮ „Europos socialinio verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų instituto“ vadovė, programos „ChangeMakers‘ON“ iniciatorė Simona Šimulytė atkreipė dėmesį, kad verslai per vieną naktį atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, tačiau atsirado ir gerų dalykų – tradicinis verslas net nejausdamas pradėjo spręsti visuomenės problemas, pradėjo mąstyti, ar iš tiesų verslui svarbus tik pelnas, ar tikrai to gana? „Šiandien tas pačias problemas gali pajusti visi, nesvarbu, kuriam socialiniam sluoksniui priklausome, dėl to išaugo empatija. Imta suprasti, kad padėdamas sau, atradęs problemos sprendimą, gali padėti ir kitiems“, – dalijasi įžvalgomis S. Šimulytė. 

Pavyzdžiui, agentūra „Pirmoji kava“ virto iniciatyva „Stiprūs kartu“, kuri padeda daugeliui pagalbos reikalingos žmonių, „Jurgis ir drakonas“ prisideda ir prie medikų maitinimo – tai tik keli pavyzdžiai, kurie parodo, kaip verslo patirtį galima perkelti į socialinį verslą. Atsirado daug startuolių iniciatyvų – tarptautinė komanda susibūrė į hekatoną ir kūrė įvairias inovacijas verslams. „Versli Lietuva“ surengė kampaniją „Internete karantino nėra“. Bendradarbiaujant atsirado virtuali prekyvietė, į kurią ūkininkai gali sudėti informaciją apie savo produkciją, o žmonės turi galimybę pirkti iš vietinių. „Nebuvo galvojama apie pelną, tai buvo noras sukurti ką nors gero, ypač galvojant apie tuos, kurie neturi galimybės pereiti į prekybą internete“, – gražiomis iniciatyvomis džiaugiasi S. Šimulytė. 

Viešąsias paslaugas – socialiniam verslui 

VšĮ „Inovatorių slėnis“ direktorius Arūnas Survila sako norintis, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į socialinę sritį, nes daug galimybių dar neišnaudota. Viena tokių nišų – socialinis verslas galėtų perimti viešąsias paslaugas. Tą numato ir Lietuvos pažangos strategija 2030. 

REKLAMA

Deja, nors ES ir valstybės investicijos į šią sritį buvo didžiulės, pokyčiai beveik nevyksta. Priežastis – viešosios paslaugos sukoncentruotos valstybės rankose, jas teikia savivaldybių įstaigos. „Nematuojamas pokytis, upė teka savo vaga ir tiek. Norint čia pažangos, reikia intervencijos ir inovacijų, – įsitikinęs A. Survila. – Dėjau labai daug vilčių į uždarų institucijų (neįgaliųjų, vaikų globos namų) mažinimą, bet daug pokyčių šioje srityje daro pati valstybė, nebūtinai pasitelkia visuomenę.“ Kita vertus, pasak „Inovatorių slėnio“ direktoriaus, ES investicijos taip pat ne per daug skatina inovacijas, daug pinigų skiriama įprastinei veiklai. 

Pasak A. Survilos, šis laukas yra gana potencialus, tačiau kaip viskas vyks, labai priklauso nuo žmonių iniciatyvų. Pavyzdžiui, Dusetose buvo silpnai funkcionuojantis dienos centras. Bendruomenė parašė projektą, kuriame numatė, kad kurs visai kitokį dienos centrą – modernų, skirtą visiems vaikams. Aktyvūs socialiniai verslai gali perimti bet kurią sritį – galbūt tai būtų transporto paslaugos, galbūt socialinio būsto klausimai. Svarbu, kad žmonės, turintys minčių, kaip pakeisti esamą aplinką, manantys, kad gali padaryti geriau su savo žiniomis, noru, motyvacija, aktyviau veiktų ir glaudžiai bendrautų su savivalda. 

A. Survilos įsteigtas „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ įgyvendina daug programų – galima sakyti, turi 7 socialinius verslus, tarp jų – ir socialinis taksi bei neseniai pradėta iniciatyva „Senjoro“ (teikiama pagalba namuose vyresnio amžiaus asmenims). Beje, per karantiną pastarosios programos poreikis išaugo apie 30 proc. Nuolat rengiamos ir naujos paraiškos. 

REKLAMA

Yra nemažai galimybių 

A. Survila atkreipė dėmesį, kad karantino laikotarpiu socialiniams verslams taip pat sunku – užsidarė kavinė „Pirmas blynas“, veiklas turėjo nutraukti „Inovatorių slėnis“. Vis dėlto anksčiau buvusios krizės parodė, kad socialiniai verslai krizės laikotarpiu yra tvaresni, nes aplink juos yra savanorių, didesnė motyvacija daryti tai, ką darai. Dauguma socialinių verslų išsilaikys ir toliau vystysis. Be to, vis daugiau žmonių rinksis šią verslo formą. Pasak A. Survilos, galimybių kurti socialinius verslus dabar yra nemažai. Ypač gera terpė socialiniams verslams ir pilietinėms iniciatyvoms regionuose, kur nedidelė konkurencija. 

Yra nemažai įvairių paramos priemonių, fondų, socialinį verslą remia ir ES. Prie naujų idėjų nori prisidėti ir įvairios įmonės. „Atėjusi krizė padidins socialinę atskirtį ir skurdą, norėtųsi, kad atsirastų daugiau inovatyvių sprendimų, pagalbos žmogus žmogui. Investicijų yra, reikia tik norinčių kurti tas inovacijas“, – sako A. Survila. Kita vertus, norint sukurti socialinį verslą ne visada reikia didelių investicijų. Krizė – labai geras laikas pagalvoti. Gal po jos atsiras daugiau gerų iniciatyvų.

Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.


Rašyti komentarą...
E
EVAKUOK OKUPANTUS.
2020-04-28 13:45:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
ir vėl žydelkos jau čia, darys verslą
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų