Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2020.03.11 11:00

Šarūnas Sabaitis, vasarį Seime surengęs savo fotografijų parodą apie VšĮ dienos centro „Mes esame“ lankytojų kasdienybę, prisipažįsta, kad fotografuodamas intelekto, psichikos ir kompleksinę negalią turinčius žmones išgyveno pačiam netikėtą vidinį virsmą. Šarūnui ši paroda – pirmoji, o fotografija jam – tik pomėgis. 

Šarūnas Sabaitis – Naujienų agentūros BNS žurnalistas, Lietuvos kariuomenės savanoris. Asmeninio archyvo nuotr.

Šarūnas Sabaitis – Naujienų agentūros BNS žurnalistas, Lietuvos kariuomenės savanoris. Asmeninio archyvo nuotr.

„Šiam iššūkiui ryžtis paskatino seni mano bičiuliai Arūnas ir Laura Žilinskai. Su Arūnu mudu kartu studijavome istoriją. Tuomet net nujausti negalėjome, kad dirbsime kitose srityse – aš tapau verslo žurnalistu, Arūnas – socialinio darbuotojo padėjėju Valakampių socialinių paslaugų namuose, o jo žmona Laura dirba vyr. socialine darbuotoja VšĮ dienos centre „Mes esame“.“ 

REKLAMA

Apsispręsti nebuvo lengva. Šarūnas prisimena, kad pirmą sykį apsilankęs seno bičiulio darbovietėje patyrė šoką – socialinių paslaugų namų gyventojai prieidavo prie atvykėlio, jį lietė, tyrinėjo. „Nebuvau pratęs prie tokio bendravimo su visiškai nepažįstamais žmonėmis. Sutrikau, o Arūnas juokėsi: „Nebijok, nenuskriaus“, – pasakoja pašnekovas. 

Be abejo, nenuskriaudė, bet Šarūnas liko sutrikęs. Todėl, kaip prisipažįsta, eidamas į centrą „Mes esame“ nesijautė ramus. Bandė įsivaizduoti, kad eina į suaugusių vaikų darželį, kur nebus lengva susikalbėti, reikės daug kantrybės, o gal iš viso taip ir nepavyks nieko padaryti... 

Juose radau tai, ką esame praradę 

Š. Sabaitis pasakoja, kad pirmąją dieną dienos centre jis pratinosi prie jo lankytojų, o juos pratino prie objektyvo. Jis žinojo, kokią negalią turi žmonės, kuriuos reikės fotografuoti, bet neįsivaizdavo, kaip su jais bendraus. 

„Norėjau tik vieno – kad jie manęs neišsigąstų, kad jaustųsi laisvai, nesivaržytų pašalinio žmogaus, kad apskritai į mane nekreiptų dėmesio. Centre dirbanti Laura buvo juos paruošusi mano atvykimui. Visi buvo pasitempę, netriukšmavo, juolab nesiginčijo ar nesibarė, drąsesni vedėsi mane į dirbtuves, rodė, kokius gražius dalykus jie daro – iš odos, medžio, kokias vazas lipdo iš molio, o pamatęs vienos merginos tapytus paveikslus net aiktelėjau iš nuostabos. Nagingi ir talentingi žmonės! O Aleksandros paveikslai tikrai verti parodų salių!“ – prisimena fotografas. 

Kuo ilgiau Šarūnas bendravo su centro lankytojais, tuo įdomesni jie jam tapdavo, o artimiau pabuvęs pažino, kokie simpatiški, atviri šie žmonės: „Radau juose tai, ką mes, labai gaila, esame praradę – artim bendravimą, mokėjimą džiaugtis dabar, šią minutę. O štai mes išsikeliame didžius tikslus ir siekdami jų pamirštame kasdienius, paprastus dalykus: pabūti su draugais, su artimaisiais, pasidžiaugti savo vaikų, brangių žmonių darbeliu, nors ir mažu, pasidžiaugti, kad apskritai esame. O juk visi šie mūsų pamiršti dalykai ir sudaro gyvenimo esmę.“ 

REKLAMA

Kokia liga Europoje vadinama reta liga?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Kai ja serga 1 asmuo iš 10 000
Kai ja serga 1 asmuo iš 700
Kai ja serga 1 asmuo iš 2000
BALSUOTI
REZULTATAI
Kokia liga Europoje vadinama reta liga?
Kai ja serga 1 asmuo iš 10 000
76.6%
Kai ja serga 1 asmuo iš 700
7.7%
Kai ja serga 1 asmuo iš 2000
15.6%

REKLAMA

Buvo susikaupę ir pasitempę 

Šarūnas savo, kad nors turėjo pasiėmęs didžiausią objektyvą ir susikaupęs fotografavo centro lankytojus, šie stengėsi į jį nežiūrėti, tiesiog užsiėmė kasdiene veikla: siuvo, darė odos dirbinius, lipdė, bet visi buvo pasitempę. „Aš gaudžiau kadrus. Man buvo įdomu fotografuoti dirbantį žmogų ir padariau sau tylų atradimą – nuoširdžiai dirbantis, susikaupęs žmogus nėra neįgalus, jis toks pats kaip visi, dirbantys darbą, kurį gerai moka ir kuris jiems patinka. Manau, man pavyko“, – džiaugiasi 

Šarūnas, rodydamas nuotraukas, kuriose žmonės taip įsitraukę į savo veiklą, kad nieko aplinkui nemato. 

Vyras sako, kad visos jo nuotraukos be pozavimo, vaidybos. Fotografo pašnekesiai su centro lankytojais buvo trumpi ir dažnai jam pačiam netikėti. Viena mergina iškart pribėgo prie Šarūno ir prisistatė. Ji neslėpė, kad labai nori būti nufotografuota. Mergina buvo guvi, gerai nusiteikusi. Ji nusivedė fotografą į dirbtuvę, parodė savo rankdarbius, pati pristatė jai padedančią socialinę darbuotoją ir norėjo pozuoti. 

Fotografas prisimena ir kitą atvejį, kai žmogus, pamatęs į jį nukreiptą objektyvą, supyko ir nuo jo pabėgo: „Supratau padaręs klaidą. Reikėjo ilgiau pasikalbėti su Laura, sužinoti, kurie centro lankytojai vengia fotografuotis, ir jų netrikdyti.“ Šarūnas džiaugiasi, kad vis dėlto konfliktas neįvyko, mat žmogus pamatė, kad fotografas net nesiruošia jo įkalbinėti ar fotografuoti slapčia. 

Fotografavau ne negalią, o žmones 

Šarūno supratimu, nefotogeniškų žmonių nėra. Fotografuojant svarbu pagauti žmogų tokioje situacijoje, kurioje jis jaučiasi gerai. Taip jis ir dirbo. 

REKLAMA

„Kai dabar, jau praėjus kuriam laikui, pats žiūriu į centre „Aš esu“ darytas nuotraukas, matau susikaupusius žmones, kurie nori mokytis ir dirbti. Iš kelių šimtų centre mano padarytų nuotraukų bent 10–15 tokios“, – sako Š. Sabaitis ir priduria nė neketinęs parodyti žmonių, turinčių sunkią negalią. Atvirkščiai – jis siekė atskleisti, kad šio centro lankytojai yra tokie patys žmonės, kaip ir visi. Žinoma, jie turi išskirtinumų, tačiau, Šarūno nuomone, svarbiau parodyti, kas mus visus sieja, o ne skiria. 

Kai vyko paroda, ne iš vieno centro lankytojo fotografas išgirdo: „O kodėl manęs čia nėra?“ Šarūnas sako pažadėjęs pasitaisyti. Matė, kaip džiaugėsi tie, kurių nuotraukos kabėjo Seimo rūmuose. Jie su artimaisiais fotografavosi nuotraukų, kuriose matė save, fone. 

Šarūnas pasakoja į šią parodą atsivedęs ir savo trečioką sūnų. Berniukas žiūrėjo, žiūrėjo į nuotraukas ir paklausė: „O kodėl sakei, kad šie žmonės kitokie?“ „Nežinojau, ką atsakyti savo vaikui, – prisipažįsta fotografas. – O ar kas nors žino atsakymą? Tą neilgą laiką, kai fotografavau šiame centre, jaučiausi tapęs šių žmonių tyliuoju draugu. Vaikštinėjau tarp jų, dirbau ir jie suprato, kodėl tai darau. Nebuvo sunku ir bendrauti, mes kartu juokėmės, džiaugėmės ir negalvojome apie kokį nors kitoniškumą. Toje jų kasdienybėje aš pamačiau juos paprastus, kuklius.“ 

Š. Sabaitis sako, kad jo nuotraukos tikrai nėra idealios, darytos be papildomo apšvietimo. Vis dėlto jis viliasi, kad jam pavyko atskleisti naujųjų draugų pasaulį – jie tikrai to verti.

Straipsnio autorė: Eglė Kulvietienė.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Auksė 2020-03-15 20:41:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Šaunu... Kokio subtilumo reikia, juk tie vaikai nepaprastai jautrūs.   ATSAKYTI
PRL 2020-03-15 17:01:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Puikiai!   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. Sesutės Emilija ir Martyna pasakė, kuo užsiima jų tėtis
REKLAMA
Lietuvos neįgaliųjų draugijos kasmet rengiamoje stovykloje kai kurie vaikai pirmą kartą pamato jūrą.  LND archyvo nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiemet pirmą kartą vaikų vasaros užimtumui organizuoti skirs 2,5 mln. eurų. Tai karantino metu sutaupytos lėšos, numatytos ...
 (nuotr. Shutterstock.com)
Nustačius neįgalumą, darbingumo lygį ar specialiuosius poreikius dažnas ieško informacijos apie tai, kokią valstybės pagalbą ir garantijas galima gauti, domisi konkrečiomis ...
Neįgalieji
Balandžio pradžioje Registrų centre užregistruota nauja profesinė sąjunga – Lietuvos neįgaliųjų, sergančiųjų sunkiomis, lėtinėmis ligomis, jų artimųjų ir kitų asmenų profesinė ...
Dauno sindromas
Vilniaus miesto savivaldybė parodė pavyzdį kitoms – gegužės pradžioje pristatė 2020–2025 m. priemonių planą, skirtą kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumui visiems Vilniaus ...
Karantinas (nuotr. Shutterstock.com)
Skaitytojų klausėme, ar turintiesiems psichikos negalią turėtų būti taikomos išimtys gauti paramą savam verslui. Apklausoje dalyvavo 383 žmonės.  Daugiau kaip pusė ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų