Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.06.21 11:00
Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciame centre organizuota diskusija „Mokykla visiems“. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciame centre organizuota diskusija „Mokykla visiems“. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

„Koks ugdymas reikalingas mums visiems – greitiems, lėtiems, judriems ir nelabai, susiduriantiems su skirtingų poreikių įvairove?“ Tokį klausimą kėlė Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciame centre organizuotos kasmetinės diskusijos „Geros mokyklos link“, šiais metais pavadintos „Mokykla visiems“ organizatoriai. Norinčių dalyvauti iš anksto prašyta pagalvoti apie rūpimą įtraukiojo ugdymo temą ar klausimą, nes diskusija organizuojama atviros erdvės principu.

„Atviros erdvės forumas – tai didelių diskusijų organizavimo forma, – aiškina VšĮ „Kitokie projektai“ konsultantas Paulius Godvadas. – Ji naudojama, kai žmonės nori kalbėtis tiksliai tik apie tai, kas jiems rūpi.“ Pagrindinis diskusijos klausimas skaidomas į kelias dalyviams rūpimas temas, kiekvienai jų skiriamas atskiras ratas, į kurį susėda norintys ta tema diskutuoti. Kiekvienas diskusijos dalyvis laisvai renkasi tą ratą, kurio tema jam įdomiausia, ir bet kuriuo metu gali iš jo išeiti bei prisijungti prie kito rato. Pasak P. Godvado, tokia forma leidžia per trumpą laiką pasikeisti idėjomis: „Čia vyksta tikri idėjų mainai. Gali per valandą sudalyvauti keliose diskusijose, išgirsti daugybę idėjų.“

REKLAMA

Jau trečią kartą surengtos diskusijos iniciatorius, Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Vaidotas Bacys sako, kad tokia forma ypač tinkama vasarą, kai šilta, ji įtraukianti, dalyvaujantys mokytojai ir kiti specialistai jaučiasi laisvai, nes gali rinktis. „Jeigu mokytojas pajunta pagarbą sau, jei pats gali rinktis, automatiškai keičiasi ir jo elgsena“, – įsitikinęs direktorius.

Svarbiausia – vertybinės nuostatos

V. Bacys sako, kad gyvenimas privertė ieškoti kitokių mokytojų kvalifikacijos stiprinimo formų, nes į mokyklą ateina įvairių vaikų – tarp jų turinčių ir negalią, ir įvairių individualių poreikių. Mokykloje organizuojami mokymai ir diskusijos orientuotos į vertybinių nuostatų kaitą. „Pirmiausia būtina sau atsakyti, ar įtraukusis ugdymas tau priimtinas. Reikia pradėti nuo mąstymo kaitos, tik tada pereiti prie veiksmų. Kai susitvarkai su vertybėmis, paprasčiau susitvarkyti ir su veiksmais mokykloje, klasėje“, – teigia diskusijos iniciatorius.

Paklaustas, ar pavyksta ką nors tokiais būdais pasiekti, treji metai mokyklos direktoriumi dirbantis V. Bacys tvirtina, kad rezultatai akivaizdūs: „Mokytojų, kurie nuo pradžios dalyvauja šiame procese, nuostatos labai skiriasi nuo tų, kurie tik dabar prisijungia, vertybinis pokytis labai ryškus.“

REKLAMA

Aukštelkės mokykloje specialiąja pedagoge treti metai dirbanti Ingrida Jurevičiūtė patvirtina direktoriaus žodžius. „Mūsų tikslas – kurti bendruomenišką mokyklą, todėl įtraukios mokyklos modelis iškilo natūraliai. Vaikų negalime rinktis: pas mus eina vaikai ir iš Aukštelkės pusės, kur gyvena milijonieriai, ir iš vienkiemių, kur namuose nėra nei tualeto, nei kriauklės“, – sako Ingrida.

Pasak specialiosios pedagogės, rugsėjį mokyklą turėtų lankyti 12 negalią turinčių mokinių, o iš viso turėtų būti 34 įvairių individulių poreikių turintys vaikai. „Yra ir tokių, kurie neturi nustatytų diagnozių, bet su jais dirbti daug sunkiau negu su turinčiais negalią, – tvirtina Ingrida. Ji priduria, kad su vaikais ne taip sudėtinga dirbti, kaip su mokytojais. – Jei tik kas nors siūloma kitaip, iš mokytojų girdžiu: nenoriu, nemoku, nesugebėsiu, čia tu, čia tavo.“

Socialinio darbo studijas baigęs P. Godvadas mano, kad visiems geros mokyklos kūrimas – skaudi tema, apie kurią kalbama pernelyg neatsakingai. „Tai rimtas iššūkis – jis ne juokingas, ne paprastas, ne administracinis. Visas problemas užkrauti mokykloms – tegul susitvarko, negalima, mokyklos turi gauti paramą, bent jau tos, kurios nori kurti tokią mokyklą. Reikia viską pertvarkyti, nes dabartinis mokymas netinka, klasės netinka, suolai netinka, mokymo įrankiai netinka, mokytojai nepasiruošę. Paramos sistemos iš esmės nėra, tik deklaracijos. Ši tema bus skaudi, kol jos neišspręsime“, – teigia P. Godvadas.

REKLAMA

Kiek vaikų Lietuvoje turi negalią?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Daugiau kaip 7 tūkst.
Beveik 15 tūkst.
23 tūkst.
Nežinau, man tai neaktualu.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kiek vaikų Lietuvoje turi negalią?
Daugiau kaip 7 tūkst.
12,6%
Beveik 15 tūkst.
33,9%
23 tūkst.
47,2%
Nežinau, man tai neaktualu.
6,3%

REKLAMA

Ką gali bendruomenės?

„(Ne) prisitaikymas...“, „Ar ir kaip švietimas tampa žmogaus teise?“, „Mokytojas: ko iš jo tikimasi ir ką jis gali?“, „Ar įmanoma mokykla visiems be vietos bendruomenės?“, „Mokyti ar leisti mokytis?“ – tik dalis temų, kuriomis diskutavo į Aukštelkę susirinkę mokytojai, specialieji pedagogai, įvairių švietimo institucijų specialistai.

Pats renginio „kaltininkas“ V. Bacys atsisėdo į ratą, kuriame diskutuota apie bendruomenę ir įvairovę. „Mūsų mokykla priima negalią turinčius žmones, o mes diskutavome apie tai, kiek pati bendruomenė yra atvira kitokiems žmonėms, kurie dažnai patys neįsitraukia į bendruomenės gyvenimą. Kalbėjome, ką daryti, kad visi pajustume naudą.“

P. Godvadas įsitikinęs, kad bendruomenių vaidmuo per mažai vertinamas. „Kai kalbama apie vaikus, švietimą, įtraukųjį ugdymą, visą laiką akcentuojama, ką turi daryti tėvai, specialistai, bet niekas nekalba, ką turi daryti kaimynai, bendruomenė, o be jos neįmanoma“, – įsitikinęs VšĮ „Kitokie projektai“ konsultantas.

P. Godvadas mano, kad dauguma socialinių problemų kyla bendruomenėje. „Problemos atsiranda tada, kai bendruomenės veikloje kas nors negerai. Pavyzdžiui, mažutė Varėnos rajone esančio Mardasavo kaimo bendruomenė 90 procentų problemų išsprendžia pati. Sakykim, turiu kaimyną Kazį, kurį savo automobiliu nuvežu, kur jam reikia – ne todėl, kad tai kilnu, o todėl, kad jis mano kaimynas“, – aiškina P. Godvadas.

REKLAMA

Jo įsitikinimu, taip pat bendruomenė turėtų pastebėti, ko trūksta, kad kaimynystėje gyvenantys neįgalūs žmonės jaustųsi lygūs. „Pavyzdžiui, negalią turintis žmogus neišeina iš namų, nes prie namų nėra pritaikytos erdvės. Bendruomenė turi tai pastebėti ir pasirūpinti, kad ta erdvė pasikeistų. Žmonės nemato ryšio tarp savo elgesio ir pasekmių. Kad būtų išspręsta daugybė problemų ir kad jų nekiltų, užtenka nedidelių pastangų, nereikia jokių didelių projektų ir planų“, – teigia P. Godvadas.

Diskutuojant ieškota atsakymų

Diskusijoje apie mokyklą visiems dalyvavę mokytojai svarbiausiomis išgirstomis mintimis dalijasi Aukštelės mokyklos feisbuko puslapyje. Štai kai kurios mokytojų užrašytos mintys:

  • Neįgalių vaikų Lietuvoje yra tik 2,5 proc., bet kažkodėl jiems vietos niekur nėra. 
  • Nepritaikytos aplinkos žemina orumą. 
  • Šiuo metu Lietuvoje viską lemia įstaigos politika, etikos kodeksas, santykiai tarp darbuotojų, įstaigos kultūra (vertybės, tikslai).
  • Svarbu priimti susitarimus ir jų laikytis.
  • Negatyvo apie negalią turinčius vaikus yra mažiau ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. 
  • Įtrauki mokykla yra tada, kai visi aiškiai žino, kas, kada ir už ką atsakingas, ir reaguoja į situacijas profesionaliai.
  • Ar tikrai reikia tvoros aplink mokyklą?
  • Pati bendruomenė turi pripažinti narių skirtybes.
  • Bendruomenė reikalinga man tiek, kiek aš reikalingas bendruomenei.
  • Kur pasitikėjimo riba? Kada pasakyti, kad tau nesiseka ir reikia kitų pagalbos?
  • Jei su mokiniais nesišneki apie realų gyvenimą, kokia prasmė mokyti?
  • Mokytojas turi unikalią galimybę prisiliesti prie žmogaus auginimo, prie visuomenės auginimo, ne tik prie akademinių pasiekimų.
  • Mes mažai investuojame į asmeninį santykį su vaiku. Gera mokytis, kur mokytojas myli ne tik dalyką, bet ir vaiką.

„Labai tikiuosi, kad šios dienos diskusijos mokytojų galvose, o ypač – vyresnės kartos, uždegė klaustukų“, – atsisveikindama šypsojosi specialioji pedagogė I. Jurevičiūtė.

Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Tragiška avarija Vilniaus rajone
DABAR RODOMA
Tragiška avarija Vilniaus rajone
DABAR RODOMA
Šiluma apleidžia Lietuvą: žadamas lietus, vietomis gresia kruša
DABAR RODOMA
Prabilo su ekskavatoriumi susidūrusio BMW vairuotojas: maniau, kad mane mato
DABAR RODOMA
Žmoną ir sūnų subadęs senolis teisme šaukėsi Dievo
DABAR RODOMA
Kelmėje vyras išžudė šeimą
DABAR RODOMA
„FaceApp“ kratosi kaltinimų
DABAR RODOMA
Įspėja dėl „FaceApp“
DABAR RODOMA
Romainiuose nudurtas jaunas vyras
DABAR RODOMA
Įtariamoji nužudymu suimta trims mėnesiams
DABAR RODOMA
Moteris pas gydytojus papuls tik 2021 m.
REKLAMA
Filmo „Nenurašyk, o palaikyk“ aktoriai. Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos archyvo nuotr.
Vilniaus prekybos centre „Ozas“ esančiame kino teatre „Multikino“ įvyko edukacinio filmo „Nenurašyk, o palaikyk“ premjera. Šį filmą, pasakojantį apie Dauno sindromą turinčius ...
Rūta Grigienė tikisi būti naudinga ir Lietuvoje. Sigitos Inčiūrienės nuotr.
Su iš Čikagos, JAV, atvykusia kalbos patologijos specialiste Rūta Grigiene susipažinome birželio pabaigoje Molėtų rajone, Alantoje, vykusiame „Santaros-Šviesos“ suvažiavime. ...
Daiva Dovydaitienė su savo vaikais: Paulium, Augustu ir Kotryna.  (nuotr. asm. archyvo)
„Kai mano Pauliuką paima ant rankų kitas žmogus, nesulaikau ašarų, nes pasijuntu be galo dėkinga“, – sako Daiva Dovydaitienė, trijų vaikų mama. Vyriausias jos sūnus Paulius nuo ...
Vaida Petrauskaitė negalią turi nuo gimimo. Asmeninio archyvo nuotr.
Viešojo transporto kontrolierių darbas – stebėti, ar visi keleiviai susimoka už kelionę, o neturinčius bilieto – bausti. Be abejo, pažeidėjus kontroliuoti būtina. Vis dėlto ne ...
Dainių Kazlauską ir kitus stovyklautojus trenerė Birutė Statkevičienė pirmiausia mokė sausumoje. (nuotr. asm. archyvo)
Mokytis plaukti suaugusiajam – nemenkas iššūkis, juo labiau turinčiam regėjimo negalią. Liepos mėnesį regėjimo negalią turinčių suaugusių žmonių būrelį plaukti mokė Birutė ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų