Kadangi elektromobilių pardavimai Senajame žemyne stagnuoja, pagrindine kliūtimi vairuotojams išlieka aukšta kaina. Siekiant išspręsti šią problemą, Europos Komisija praėjusių metų pabaigoje pristatė naują „M1E“ automobilių kategoriją. Tai būtų nedidelės, iki 4,2 metro ilgio transporto priemonės, kurioms būtų taikomi žemesni saugumo reikalavimai.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Šis kompromisas leistų atpiginti gamybą ir pagaliau pasiūlyti pirkėjams automobilius, kurių kaina svyruotų nuo patrauklių 15 iki 25 tūkstančių eurų. Be to, pirkėjus planuojama vilioti įvairiomis lengvatomis: nuo senų taršių automobilių pridavimo premijų ir pigesnio parkavimo iki mažesnių registracijos mokesčių ar net atleidimo nuo kelių mokesčių.
Visgi didžiausia paskata automobilių gamintojams taptų vadinamieji superkreditai. Pagal šį mechanizmą, kiekvienas parduotas mažosios klasės elektromobilis, skaičiuojant bendrą gamintojo CO2 emisijų vidurkį, būtų vertinamas ne kaip vienas, o kaip 1,3 automobilio. Teoriškai tai turėtų tapti galingu varikliu, skatinančiu masinę pigių elektromobilių gamybą ir kartu mažinančiu bendrą Europos automobilių parko taršą.
Tačiau toks scenarijus sulaukė griežtos kritikos. Iniciatyvai atvirai pasipriešino viena įtakingiausių Europos automobilių rinką stebinčių aplinkosaugos organizacijų „Transport & Environment“ (T&E), kuri, beje, pati yra iš dalies finansuojama Europos Komisijos lėšomis.
Remiantis organizacijos analitikų vertinimais, naujosios „M1E“ klasės, superkreditų ir galimo 2035 metų CO2 mažinimo tikslo sušvelninimo derinys atneš daugiau žalos nei naudos.
Prognozuojama, kad jeigu šie pakeitimai įsigalios, iki 2030 metų Europoje bus parduota vienu milijonu elektromobilių mažiau, o po 2035-ųjų šis neigiamas atotrūkis išaugs dar labiau, lyginant su dabartine tvarka.
Dėl tokių siūlomų statistinių spragų bendras lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekis padidėtų maždaug dešimtadaliu, o tai prilygsta net 720 milijonų tonų. Šis skaičius nėra laužtas iš piršto – jis atitinka visos Vokietijos automobilių parko aštuonerių metų emisijas.
Aplinkosaugininkai baiminasi, kad automobilių gamintojai paprasčiausiai pasinaudos superkreditais kaip patogia priedanga. Dirbtinai pasididinę žaliąją statistiką parduodami pigius elektromobilius, koncernai gaus laisvę ir toliau sėkmingai prekiauti pelningais bei taršiais vidaus degimo variklių modeliais.
Galiausiai susidaro paradoksali situacija. Nors pigių elektromobilių trūkumas stabdo visos rinkos transformaciją, baimė dėl galimų šalutinių pasekmių verčia blokuoti sprendimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
