Šis žingsnis nėra išskirtinis, mat panašių apribojimų jau ėmėsi kitų Europos šalių ginkluotosios pajėgos ir valstybei strategiškai svarbios įmonės.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Grėsmė slypi išmaniosiose technologijose
Pagrindinė grėsmė slypi pačiuose automobiliuose integruotose technologijose. Daugelis modernių kiniškų transporto priemonių yra aprūpintos vaizdo kameromis bei jautriais jutikliais ir nuolat palaiko ryšį su internetu.
Dėl šios priežasties kyla reali rizika, kad jautrūs duomenys iš karinių bazių gali būti tiesiogiai perduodami Kinijos institucijoms. Situaciją apsunkina tai, jog Kinijos įstatymai griežtai įpareigoja vietos automobilių gamintojus bendradarbiauti su valstybės saugumo struktūromis.
„Atsižvelgiant į Nacionalinės kibernetinio ir informacinio saugumo tarnybos (NÚKIB) įspėjimą bei kai kurių NATO sąjungininkų patirtį, buvo apribotas tam tikrų transporto priemonių įvažiavimas į nustatytas ministerijos teritorijas“, – portalui „Seznam Zprávy“ patvirtino Čekijos kariuomenės atstovė spaudai Zdeňka Sobarňa Košvancová.
Ji pabrėžė, kad priemonė yra prevencinio pobūdžio. Ji skirta užkirsti kelią galimam duomenų rinkimui bei perdavimui ir yra nuolat vertinama atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo situaciją.
Draudimas, už kurį atsakingas Gynybos ministerijos skaitmenizacijos įgaliotinis generolas Petras Šnajdárekas, iš principo galioja visuose kariuomenės objektuose. Vis dėlto, apribojimai nėra taikomi visiems kiniškiems automobiliams – kiekvienas atvejis vertinamas atskirai, atsižvelgiant į konkretų modelį ir objekto jautrumą.
Pigesni, paprastesni modeliai su vidaus degimo varikliais gali būti laikomi saugiais, o štai technologijomis perkrauti brangūs elektromobiliai kelia didžiausią riziką.
Draudimas atsigręžė ir prieš Vakarų gamintojus
Panašių priemonių imamasi ne tik kariniame, bet ir strateginiame pramonės sektoriuje. Naftos chemijos milžinė „Orlen Unipetrol“ Čekijoje įvedė visuotinį draudimą kiniškiems automobiliams įvažiuoti ir parkuotis jos teritorijose.
Nuo 2026 m. kovo 11 d. šis draudimas bus taikomas keturioms strateginėms chemijos ir naftos perdirbimo gamykloms, kurios sudaro kritinę energetikos infrastruktūrą: Litvínove, Kralupy nad Vltavou, „Paramo“ gamyklai Pardubicėse ir „Spolana“ Neratovicėse.
„Orlen Unipetrol“ draudimas susietas su automobilio kėbulo numeriu. Jei numeris prasideda raide „L“ (kuri žymi Kiniją), įvažiavimas yra draudžiamas. Tai sukuria paradoksalią situaciją, mat draudimas apima ir Vakarų gamintojų automobilius, kurie surenkami Kinijos gamyklose.
Dėl šios taisyklės į gamyklų teritorijas nebegalės įvažiuoti „Tesla Model 3“, „Dacia Spring“, pirmosios kartos „BMW iX3“, „Cupra Tavascan“, „Mazda 6e“ bei kai kurie „Honda“ modeliai.
Lietuvoje įstatymai griežtesni
Lietuvoje ši problema sprendžiama per dar griežtesnę teisinę prizmę, apimančią ne tik automobilius, bet ir visas valstybės valdymui naudojamas išmaniąsias technologijas.
Šiuo metu galiojantys Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai ir nacionalinio saugumo direktyvos numato, kad valstybės institucijos, kariuomenė bei strateginę reikšmę turinčios įmonės negali įsigyti techninės ar programinės įrangos iš valstybių, kurios nelaikomos patikimomis – į šį sąrašą patenka ir Kinija.
Kadangi modernūs elektromobiliai iš esmės yra ant ratų važiuojantys kompiuteriai, nuolat renkantys ir perduodantys telemetrinius, buvimo vietos bei vaizdo duomenis, jų įsigijimas kritinei Lietuvos infrastruktūrai yra blokuojamas sistemiškai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
