Meksikos paprastai nesiejame su automobilių pramone. Nepaisant to, ši šalis yra viena didžiausių transporto priemonių gamintojų pasaulyje.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Praėjusiais metais čia surinkta per 4 milijonus automobilių. Pagal šį rodiklį Meksika užima aštuntą vietą pasaulyje. Iš tenykščių gamyklų į Europą atkeliauja tokie modeliai kaip „Kia K4“, „Audi Q5“ ar net BMW 2 serija.
Didžiąją dalį šios produkcijos sudaro užsienio markių automobiliai. Vietinėms įmonėms niekada nepavyko rimčiau įsitvirtinti rinkoje.
Viena sėkmingesnių vietos bendrovių buvo VAM, anksčiau gaminusi AMC bei „Renault“ modelius. Šiandien veikia bendrovė „Solana“, kuri itin mažomis serijomis renka brangius sportinius automobilius.
Tuo tarpu prie modernesnių gamintojų priskiriamos į superautomobilius besiorientuojančios įmonės „VUHL“ bei „Mastretta“.
Vyriausybės ambicijos ir grandioziniai planai
Paskatinti vietinę gamybą nusprendė Meksikos vyriausybė, vadovaujama prezidentės Claudios Sheinbaum. Vienu iš pagrindinių savo administracijos projektų ji pasirinko pigaus keleivinio elektromobilio kūrimą.
Projektą „Olinia“ prezidentė paskelbė dar savo kadencijos pradžioje. Tai buvo vienas iš 100 jos vyriausybės įsipareigojimų. Šiuo žingsniu siekiama įrodyti, kad Meksika gali būti ne tik pigi surinkimo aikštelė užsienio koncernams, bet ir šalis, gebanti pati kurti technologijas.
Oficialiame prototipo pristatyme valstybės vadovė neslėpė ambicijų. Ji pareiškė, kad „Olinia“ yra kur kas daugiau nei tik elektromobilis.
Pasak jos, tai naujos inovacijų ekosistemos sėkla ir nacionalinės pramonės pagrindas. Zumpango mieste vykusiame pirmojo veikiančio prototipo „Olinia Uno“ pristatyme prezidentė pati sėdo prie vairo ir įvažiavo į žurnalistų pilną salę.
Transporto priemonę suprojektavo Meksikos inžinieriai ir mokslininkai. Prie to prisidėjo Nacionalinis technologijos institutas ir Nacionalinis politechnikos institutas, o projektą kuruoja naujai įkurta Mokslo, technologijų ir inovacijų ministerija.
Nauja gamykla iškils Pueblos valstijoje, pramoninėje zonoje šalia technologijos instituto. Dabartiniame prototipe 50 procentų komponentų yra pagaminti Meksikoje, o iki 2030 metų šį rodiklį planuojama padidinti iki 75 procentų.
Serijinę gamybą numatoma pradėti 2027 metų vasarą. Projekto tikslas yra pasiekti 100 tūkst. vienetų metinę gamybos apimtį.
Realybė prasilenkia su lūkesčiais
Tačiau po iškilmingo pristatymo naujiena nesulaukė didelio palaikymo. Ši kampuota dėžutė ant ratų iš tikrųjų nėra skirta konkuruoti su įprastais asmeniniais automobiliais. Ji labiau primena meksikietišką „tuk-tuko“ versiją. Tai išduoda itin paprastas kėbulo dizainas ir maži kampuose sumontuoti ratai.
„Olinia Uno“ varo nedidelis 13 kW galios elektros variklis. Energiją jam tiekia 14,7 kWh talpos baterija. Įkrauti ją galima tik iš įprasto elektros lizdo. Naudojant 220 V įtampą, įkrovimas trunka 4 valandas, o su 110 V įtampa – aštuonias.
Maksimalus greitis siekia vos 50 km/val. Dėl šios priežasties su šia transporto priemone į greitkelį išvažiuoti nepavyks. Gamintojo deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas mieste siekia 125 kilometrus.
Transporto priemonės rėmas suvirintas iš plieninių profilių ir apdengtas lengvomis kompozicinių medžiagų plokštėmis.
Kritika dėl kainos ir kilmės
Planuojama, kad „Olinia“ pirkėjams kainuos apie 7 000 eurų. Nors vietos rinkoje tai palyginti nedidelė suma, automobilis vis tiek pralaimi konkurencinę kovą pigesniems kiniškiems tos pačios klasės analogams. Negana to, šalies prezidentė iš pradžių žadėjo kur kas mažesnę – maždaug 4 800 eurų siekiančią kainą.
Šis pažadų ir realybės prasilenkimas iškart išprovokavo masišką gyventojų kritiką. Vyriausybės projektas peikiamas ne tik dėl išpūsto biudžeto, bet ir dėl prasto saugumo. Kritikai „Olinia Uno“ atvirai vadina tiesiog šešiaviečiu golfo vežimėliu, kuris subyrės po pirmo rimtesnio susidūrimo kelyje.
Internete netruko pasklisti palyginimai su panašiais modeliais iš Kinijos. Imta abejoti, ar „Uno“ iš tiesų buvo suprojektuotas Meksikoje.
Pavyzdžiui, kinų „Chengshi Matrix 01“ pasižymi labai panašiais matmenimis, kėbulo formomis ir durelėmis. Nors nė viena kėbulo detalė nėra identiška, kai kurie šaltiniai teigia, kad techninė bazė buvo pasiskolinta iš Kinijos gamintojo „Dayang“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
