Klaidinančios informacijos dėka „Donut Lab“ pavyko padidinti savo vertę net iki 1,25 mlrd. JAV dolerių, o iš tūkstančių smulkiųjų investuotojų surinko 25 milijonus. Problema tik viena – jokios stebuklingos baterijos jie neturi.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
ŠI istorija prasidėjo dar 2026 m. sausį, parodoje „CES“, kai suomių startuolis „Donut Lab“ išėjo su pompastišku pranešimu.
Įmonė skelbė, kad sukūrė naujos kartos kietojo būvio bateriją, paremtą natrio jonų technologija. Automobilių pramonei tai turėjo būti neregėto masto proveržis, mat tokio tipo baterijos laikomos elektromobilių šventuoju graliu. Jose vietoje degaus skysto elektrolito naudojamas kietas, kas teoriškai leidžia pasiekti gerokai didesnį energijos tankį, užtikrinti žaibišką įkrovimą ir išvengti gaisro pavojaus.
Negana to, įmonė tvirtino, kad baterijos gamyboje nenaudojami jokie retieji metalai, todėl jos gamyba yra ekologiška ir pritaikyta masinei gamybai.
Jei ši informacija būtų buvusi tiesa, mažas suomių startuolis vienu mostu būtų nušluostęs nosį tokiems pramonės gigantams kaip „CATL“, „QuantumScape“, „Toyota“, „Mercedes-Benz“ ar BYD.
Išpūstas burbulas sprogo su trenksmu
Pirmosios rimtos abejonės viešumoje pasirodė gana greitai. Baterijų ekspertai iškart ėmė signalizuoti, kad suderinti visus „Donut Lab“ deklaruojamus parametrus – didžiulį energijos tankį, ypač greitą krovimą, neįtikėtiną ciklų skaičių ir kainą – viename produkte, šiuo metu yra tiesiog fiziškai ir chemiškai neįmanoma.
Pirmasis rimtas lūžis įvyko 2026 m. balandį, kai buvusi „Nordic Nano“ komercijos direktorė Lauri Peltola pateikė oficialų skundą ir paviešino, kad vieši „Donut Lab“ pareiškimai visiškai neatitinka realaus technologijos vystymo etapo.
Startuolio atstovai iš pradžių bandė gintis, kaltindami L. Peltolą kompetencijos stoka. Jie viešai teigė, kad „Nordic Nano“ jau šiais metais planuoja pasiekti žadėtus gamybos pajėgumus.
Tačiau vinį į startuolio karstą įkalė nepriklausomas baterijų tyrėjas Ryanas Inisas Hughesas, kuris kartu su daugiau nei 20 kitų nepriklausomų ekspertų (tarp jų ir iš „Fraunhoferio“ instituto) atliko išsamią techninių duomenų analizę.
Išvados buvo šokiruojančios
Analizuojant net pačios „Donut Lab“ užsakymu atliktų VTT (Suomijos techninių tyrimų centro) testų kreives, paaiškėjo, kad baterija neturi nieko bendro su natrio ar kietojo būvio technologija.
„Tai tas pats, kas turėti nusikaltėlio pirštų atspaudus ir veido nuotrauką – viskas idealiai sutampa“, – teigė tyrėjai. Realus tokios baterijos energijos tankis siekia apie 298 Wh/kg – tai geras, bet pramonėje jau egzistuojantis ličio jonų standartas, o ne išsvajoti 400 Wh/kg.
Naujoji „Theranos“ afera?
„Užtekto vieno susitikimo su „CT Coatings“ atstovais, kad suprasčiau, jog šie žmonės išvis neturi jokio supratimo, kaip realiai veikia baterijos“, – po atlikto tyrimo viešai pareiškė Julianas Zanau iš „Fraunhoferio“ instituto.
Ekspertai pabrėžia, kad šiame skandale labiausiai nukentėjo ne rizikos kapitalo fondai, o daugiau nei tūkstantis paprastų, smulkiųjų investuotojų, patikėjusių deklaruojama technologine revoliucija, kurios jie neturėjo resursų patikrinti.
Šiuo metu „Donut Lab“ ir su ja susijusių įmonių veiklą bei finansus akylai tiria Suomijos pareigūnai. Jei nepriklausomų ekspertų išvados ir vidiniai susirašinėjimai oficialiai patvirtins sąmoningą sukčiavimą, šis atvejis neabejotinai stos į vieną gretą su liūdnai pagarsėjusia JAV kraujo tyrimų startuolio „Theranos“ afera, už kurią jos įkūrėja Elizabeth Holmes buvo nuteista 11 metų kalėjimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
