• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Scania“ vardas daugeliui asocijuojasi su patikimais vilkikais ir santūriu skandinavišku dizainu. Tačiau už šio civilinio fasado slypi daugiau nei šimtmetį trunkanti partnerystė su kariuomenėmis – istorija, kuri prasidėjo nuo vieno sunkvežimio ir išaugo iki tūkstantinių užsakymų NATO šalims, įskaitant istorinę Baltijos valstybių gynybos modernizacijos sutartį.

„Scania“ vardas daugeliui asocijuojasi su patikimais vilkikais ir santūriu skandinavišku dizainu. Tačiau už šio civilinio fasado slypi daugiau nei šimtmetį trunkanti partnerystė su kariuomenėmis – istorija, kuri prasidėjo nuo vieno sunkvežimio ir išaugo iki tūkstantinių užsakymų NATO šalims, įskaitant istorinę Baltijos valstybių gynybos modernizacijos sutartį.

REKLAMA

Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmasis krikštas

„Scania“ istorija prasidėjo 1891 m. nuo geležinkelio vagonų gamybos. Tačiau jau 1908 m. bendrovė gavo pirmąjį karinį užsakymą – pagamino 2,5 tonos „motorizuotą krovininį vagoną“ Švedijos kariniam jūrų laivynui. Tai buvo vos penktasis „Vabis“ (tuometinis pavadinimas) pagamintas sunkvežimis. Suprasdama visų varančiųjų ratų svarbą, 1916 m. Švedijos kariuomenė užsakė „Scania“ sukurti keturiais ratais varomą ir vairuojamą artilerijos traktorių T-3.

REKLAMA

Antrojo pasaulinio karo metais „Scania“ beveik visiškai koncentravosi į gynybos sektorių, aprūpindama Švedijos pajėgas ne tik sunkvežimiais, bet ir lengvaisiais tankais „Stridsvagn m/41“ bei šarvuočiais „SKP m/42“.

Pastarasis modelis tapo tikra ilgaamžiškumo legenda: jis buvo ne kartą modernizuotas ir Švedijos pajėgose tarnavo net 60 metų, iki pat 2000-ųjų pradžios, dalyvaudamas JT misijose Konge ir Kipre.

REKLAMA
REKLAMA

Šaltojo karo legendos ir „Saab“ įtaka

Septintajame dešimtmetyje gimė „Scania LA82“ – 6x6 sunkvežimis, kurį kariai praminė „Skruzdėda“ dėl ilgo variklio dangčio. Šios mašinos, varomos 10 litrų, 200–220 AG varikliais, buvo skirtos vilkti 10 tonų haubicas ir tarnavo iki pat amžiaus pabaigos.

Kaip pasakoja žurnalo „Profi Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Dainius Šišlavas, vėlesni 8-ojo dešimtmečio SBA111 modeliai su kabina virš variklio pasižymėjo puikiu pravažumu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didelį postūmį plėtrai davė 1969 m. „Scania-Vabis“ susijungimas su aviacijos ir gynybos bendrove „Saab“, legendinių naikintuvų „Gripen“ kūrėja.

Būtent tuo metu „Scania“ pradėjo diegti revoliucinę mažų sūkių koncepciją. „Jos viršūnę vainikavo 1969 m. pristatytas V8 350 AG dyzelinis variklis – tuo metu galingiausias sunkvežimio motoras Europoje. Ši didelės galios ir mažų sūkių koncepcija buvo pritaikyta ne tik karinėse transporto priemonėse, bet ir stacionarioje įrangoje bei vandens transporte“, – pažymi D. Šišlavas.

REKLAMA

NATO sutartys ir Baltijos šalys

Atsiskyrusi nuo „Saab“ 1995 metais, „Scania“ tapo pripažintu variklių tiekėju ne tik civiliniam, bet ir kariniam jūrų laivynui. 1986 m. Norvegija tapo pirmąja NATO šalimi, užsakiusia „Scania“ sunkvežimius, o 2017 m. Nyderlandai pasirašė didžiausią užsakymą bendrovės istorijoje – daugiau nei 3000 transporto priemonių.

REKLAMA

Ši partnerystė 2023 m. atvėrė kelią ir pirmajam visiškai elektriniam „Scania“ sunkvežimiui Nyderlandų gynybos sistemoje.

Galiausiai, 2024 m. „Scania“ gavo istorinį užsakymą prisidėti prie Baltijos valstybių gynybos pajėgų modernizacijos. Pasirašius 437 mln. eurų vertės sutartį, bendrovė per septynerius metus aprūpins Estiją ir Latviją moderniais kariniais sunkvežimiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų