„AvtoVAZ“ jau seniai nebekuria modernių automobilių – ji kuria mitą, kad Rusija vis dar turi šiuolaikinę pramonę. Scenoje – beveik penkiasdešimtmetė „Lada Niva“, fone – „Granta“ su praėjusio šimtmečio pradžios technologijomis, o „naujoji“ „Vesta“ iš tiesų jau seniai įžengė į antrą dešimtmetį. Taip savo analizėje situaciją apibūdina garsus Rusijos automobilių žurnalistas Sergejus Aslanianas.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Kaip jis rašo portale „EchoFM“, „AvtoVAZ“ daugelį metų veikė kaip atskira sistema – gamykla beveik neturėjo savų darbuotojų, ją išlaikė kaliniai.
Už jų darbą mokėta ne iš bendrovės biudžeto, o iš federalinių lėšų per bausmių vykdymo tarnybą. Tokia sistema leido išlaikyti apsimestinį pelningumą: jokių išlaidų darbo jėgai, minimali priežiūra, nereikalingos profsąjungos ar darbo teisė. Tokia „gulaginė“ ekonomika leido džiaugtis beveik šimtaprocentiniu pelnu.
Kaliniai išėjo, iliuzija griūva
Karas Ukrainoje šią schemą sugriovė. Dauguma kalinių iškeitė uniformą į kariuomenės aprangą ir taip atsidūrė fronte.
Pirmą kartą nuo Chruščiovo laikų Rusijoje ne tik nestatomi nauji kalėjimai, bet kai kurios įstaigos netgi uždaromos. Tad „AvtoVAZ“ dabar turi ieškoti įprastų darbuotojų. Ir čia – didžiausias šokas: žmonės už savo darbą nori atitinkamo atlygio.
O tai įmonės logikoje – problema. Pasak S. Aslaniano, idealus „AvtoVAZ“ darbuotojas – tylintis, išlaikomas valstybės ir nuteistas iki gyvos galvos. Visi kiti – per brangūs.
Ką siūlo didžiausia Rusijos automobilių gamykla?
Naujame darbo pasiūlyme „AvtoVAZ“ kviečia prisijungti prie gamybos grandinės. Ką siūlo? Nulakavusiam automobilį – 70 tūkst. rublių (apie 760 eurų), vyriausiajam technologui – 48 tūkst. rublių (apie 520 eurų), o inžinieriui – vos 36 tūkst. rublių (apie 390 eurų).
„Norėdami ten dirbti, pirmiausia turite būti suimti, nuteisti už kariuomenės diskreditavimą, pervežti į koloniją, ir tuomet – galimybė gauti lėkštę sriubos vietoj algos“, – didžiausio šalies automobilių gamintojo algas komentavo S, Aslanianas.
Jo vertinimu, visa įmonės egzistencija yra tik scenografija „didžiojo Rusijos“ mito palaikymui. „AvtoVAZ“ apsimeta, kad gamina automobilius su mintimi, kad yra XXI amžiuje. Tačiau realybėje – be inovacijų, tik iš valstybės subsidijų ir su troškimu konkurentus nugalėti ne kokybe, o biurokratiniu plaktuku.
