Tokia šeimos kasdienybė nesikeičia ir praėjus daugiau nei mėnesiui nuo naujų mokslo metų pradžios. Tačiau, pasak VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto eksperto Raimundo Junevičiaus, rytines spūstis lemia ne vien didelis automobilių skaičius. Didžiausia problema ta, kad daugybė žmonių į darbą, mokyklas ir darželius vyksta beveik tuo pačiu metu.
Užtenka pavėluoti vos kelias minutes
Tris vaikus auginanti Kristina pasakoja, kad kiekvieną rytą tenka kruopščiai planuoti laiką. Vėlavimas vienoje vietoje gali sujaukti visą maršrutą, nes vaikus reikia nuvežti į tris skirtingas ugdymo įstaigas.
„Atrodytų, laiko turėtų pakakti – ugdymo įstaigos yra vos kelių kilometrų atstumu viena nuo kitos. Visgi mūsų šeimos planus kone kiekvieną rytą koreguoja spūstys. Kartais užtenka vienoje vietoje užtrukti keliomis minutėmis ilgiau, ir visas suplanuotas maršrutas sugriūva, o streso lygis kyla“, – pasakoja vilnietė.
Pasak VILNIUS TECH eksperto R. Junevičiaus, prasidėjus mokslo metams panašių sunkumų patiria nemažai šeimų. Dalis jų gyvena priemiesčiuose, o vaikus veža į mieste esančias mokyklas ir darželius. Be to, ne visiems pavyksta rasti ugdymo įstaigą netoli namų, todėl rytinis maršrutas neretai apima kelis miesto rajonus.
„Prasidėję mokslo metai išbalansuoja eismą ne todėl, kad staiga padaugėja eismo dalyvių, o todėl, kad didelė jų dalis į gatves pajuda tuo pačiu metu. Vilniuje ypač matomas judėjimas iš priemiesčių į miestą. Ne visos šeimos randa darželius ar mokyklas šalia namų, todėl rytais tuo pačiu metu į miestą pajuda daug automobilių, kuriais vežami vaikai“, – aiškina R. Junevičius.
Šiemet padėtį papildomai apsunkina Vilniuje vykdomi gatvių remonto ir rekonstrukcijos darbai.
Daugiau nei trečdalis mokinių į mokyklą vežami automobiliais
Kad vaikų vežimas į ugdymo įstaigas sudaro reikšmingą kasdienių kelionių dalį, rodo ir 2025 metų rudenį atlikta nacionalinė mokinių judumo apklausa „Rankos aukštyn“.
Higienos instituto parengtoje apklausoje dalyvavo daugiau nei 8 tūkst. 5–12 klasių mokinių. Paaiškėjo, kad 37 proc. jų į mokyklą atvežami automobiliais, 32 proc. eina pėsčiomis, o 18,5 proc. naudojasi viešuoju transportu.
Vien vairuotojų elgesio pokyčių nepakaks
R. Junevičiaus teigimu, eismo spūstis didina ir patys vairuotojai. Naudojimasis telefonu, neatidumas ar bandymas bet kokia kaina persirikiuoti į greičiau judančią eismo juostą gali trukdyti bendram automobilių srautui.
„Gatvėje nesame vieni – kuo daugiau galvojame ne tik apie save, bet ir apie bendrą eismo situaciją, tuo sklandžiau visi judame. Gebėjimas įleisti iš šalutinio kelio atvažiuojantį automobilį, laikytis saugaus atstumo ir judėti tolygiai turi įtakos visam srautui“, – sako ekspertas.
Vis dėlto, jo nuomone, vien atsakingesnio vairuotojų elgesio nepakaks. Siekiant sumažinti automobilių srautus, būtina gerinti viešojo transporto susisiekimą ir pasiūlyti gyventojams patogesnių alternatyvų.
„Esame pasiekę ribą, kiek galime išspausti iš autobusų ir troleibusų. Reikėtų galvoti apie transporto rūšis, kuriomis būtų galima vienu metu pervežti daugiau žmonių ir greičiau įveikti atstumą. Žmonėms svarbiausia kelionės trukmė – jeigu viešasis transportas leistų nuvažiuoti pakankamai greitai ir patogiai, daliai vairuotojų tai galėtų tapti realia alternatyva automobiliui“, – mano R. Junevičius.
Kaip vieną galimų sprendimų jis mini atskiromis trasomis važiuojantį bėginį transportą, kuris galėtų pervežti daugiau keleivių ir mažiau priklausytų nuo automobilių spūsčių.
Kartu ekspertas pabrėžia, kad vieno visiems tinkamo sprendimo nėra. Daliai gyventojų patogu keliauti pėsčiomis ar viešuoju transportu, tačiau šeimoms, kurioms kasdien reikia pasiekti kelias skirtingas ugdymo įstaigas, automobilis dažnai lieka praktiškiausia susisiekimo priemone.
Rudenį daugėja ir eismo įvykių
Draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, rudenį, kai padidėja automobilių srautai ir prastėja matomumas, eismo įvykių skaičius išauga maždaug penktadaliu.
Bendrovės Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas pažymi, kad daugeliu atvejų žmonės nenukenčia, tačiau net ir nedideli susidūrimai vairuotojams sukelia papildomų rūpesčių.
„Laimė, didelė dalis jų būna techniniai – žmonės nenukenčia. Vis dėlto net ir nedidelis eismo įvykis yra nemenkas stresas: vairuotojai būna sutrikę ir dažnai nežino, kokių veiksmų imtis bei kur kreiptis“, – teigia M. Balinskas.
Pasak jo, dalį tokios rizikos galima sumažinti paprastais sprendimais: prieš išvykstant pasitikrinti eismo sąlygas, numatyti daugiau laiko kelionei ir vengti skubėjimo.
Draudikai taip pat pataria iš anksto susipažinti su eismo įvykio deklaravimo tvarka ir turėti draudimo bendrovės kontaktus.
Tačiau Vilniaus rytinių spūsčių problema gerokai platesnė už vieno vairuotojo pasirinkimus. Kol didelė dalis šeimų vaikus į mokyklas ir darželius veš automobiliais, o daugumos darbo ir pamokų pradžios laikas sutaps, rytinis eismas išliks intensyvus. Todėl, R. Junevičiaus vertinimu, ilgalaikių pokyčių galima tikėtis tik gerinant susisiekimą ir sudarant sąlygas daugiau žmonių kasdienėms kelionėms rinktis ne automobilį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
