Kaip žmogus, intensyviai besidomintis automobilių technologijomis bei saugumu, noriu pasidalyti svarbia informacija ir paneigti kai kuriuos mitus, kurie vis dar sklando viešojoje erdvėje.
Straipsnio autorius – Dainius Jakas
Sąžiningai atsakyti į klausimus apie bet kokio tipo pavaros automobilių saugumą – turbūt viena svarbiausių bet kurio gamintojo pareigų. Joks transporto priemonių kūrėjas nepradėtų masinės gamybos, jei nebūtų išbandęs tūkstančių scenarijų ir neįsitikinęs, kad siūlomas produktas nekels pavojaus jo naudotojų saugumui ir gyvybei.
Taip yra ir su elektromobiliais. 400 ar 800 voltų įtampa elektriniuose modeliuose daug kam gali kelti neramias mintis apie tų sistemų saugumą, tad užtikrintumas čia – kertinis dalykas.
Daugialypė saugumo struktūra
Šiuolaikiniai elektromobiliai suprojektuoti taikant keletą elektros saugos lygmenų. Modernios elektrinės transporto priemonės, tokios kaip visa „Kia EV“ serija, „Tesla“ modeliai, naujausias „Nissan Leaf“ ir kiti naudoja pažangias elektrinės izoliacijos sistemas.
Avarijos atveju jų aukštos įtampos sistemos automatiškai atsijungia per kelias milisekundes, kad srovė nepasiektų automobilio kėbulo ir keleiviai bei aplinkiniai būtų apsaugoti.
Elektromobiliuose montuojami specialūs jutikliai, kurie akimirksniu reaguoja į tai, kad išsiskleidžia oro pagalvės arba pasiekiamas tam tikras smūgio į kėbulą jėgos slenkstis. Kitaip sakant, sistemos ypač greitai supranta, kad įvyko avarija, o ne lengvas bakstelėjimas į sniego pusnį.
Oranžiniai kabeliai, kuriuos galite pastebėti atvėrę bet kurio elektra varomo ar elektrinių komponentų turinčio modelio vadinamąjį variklio dangtį, yra griežtai kontroliuojamos sistemos dalis.
Oranžinė spalva yra standartizuotas žymėjimas, kad gelbėtojai ir technikai iškart atpažintų aukštos įtampos kontūrą ir jo neliestų neįsitikinę, kad sistema saugi.
Pavyzdžiui, elektromobilio „Kia EV9“ avarinės reakcijos vadove aiškiai nurodoma, kad aukštos įtampos instaliacija yra oranžinė pagal automobilių inžinerijoje taikomus standartus, o pagrindiniai kabelių maršrutai nutiesti ten, kur jų įprastai niekas „neužkabina“, – po grindimis, link srovės keitiklių, elektros variklių ir kitų komponentų priekyje.
Keleivių apsaugojimas prasideda nuo pasyviosios saugos konstrukcinių sprendimų, pavyzdžiui, baterijų, įmontuotų žemiausiame automobilio taške ir apsaugotų tvirtomis plieninėmis ar aliuminio plokštėmis, o taip pat – deformacinių zonų, kurios suprojektuotos taip, kad sugertų smūgio energiją, išlaikant keleivių erdvę nepažeistą.
Be standartinių, kiekvienas gamintojas taiko ir papildomus inžinerinius sprendimus, leidžiančius užtikrinti aukštą elektromobilių saugumą. Pavyzdžiui, pažangios „Kia“ elektromobilių platformos. Jas gamintojas kuria vadovaudamasis minėtais principais: baterijos montuojamos papildomai apsaugotose zonose, įrengta greita srovės išjungimo sistema avarijos ar nuotekio atveju, o elektroninės saugumo sistemos testuojamos iki menkiausių smulkmenų ir pagal begalę scenarijų.
Toks gamintojo požiūris leidžia nelaimės atveju iki minimumo sumažinti papildomas rizikas tiek keleiviams automobilyje, tiek prie jo atvykusiems gelbėtojams. Beje, net ir atsijungus elektros įrenginiams, gelbėtojams patariama elgtis taip, tarsi aukštos įtampos sistema vis dar galėtų būti aktyvi, kol papildomai neįsitikinama priešingai.
Tokios sistemos diegiamos net į autosporto viršūnėje esančios „Formulės 1“ bolidus. Jiems patyrus avariją specialios spalvos žibintas indikuoja, ar automobilio elektrinė sistema yra saugiai atjungta, o automobilį ir jo vairuotoją saugu gelbėti.
Statistika nemeluoja
Ką gi rodo statistika? Remiantis Europos prestižinės saugumo bandymų organizacijos „Euro NCAP“ duomenimis, elektromobiliai avarijų metu išlaiko tokį pat saugumo lygį kaip ir tradiciniai automobiliai, o kai kuriais atvejais net lenkia juos dėl žemesnio svorio centro ir tvirtesnės baterijos apsaugos.
Neretai baterijų platforma integruojama į kėbulą, taip dar labiau sustiprinant jo standumą ir atsparumą gniuždymui avarijos metu. Be papildomo saugumo, vairuotojai dėl žemo svorio centro dar ir gali mėgautis tikslesnėmis automobilio valdymo savybėmis.
Iškalbingi ir konkrečių naujausių elektromobilių bandymų rezultatai. Tarp geriausiai 2025 m. „Euro NCAP“ saugumo testuose atskirose klasėse pasirodžiusių modelių galime aptikti tokius vardus kaip „Mercedes-Benz CLA“, „Mini Cooper E“, „Polestar 3“ ar „Smart #5“.
Turbūt nenustebinsiu pažymėjęs, kad visi jie yra elektromobiliai. Tarp aukščiausius įvertinimus – penkias saugumo žvaigždutes iš penkių galimų – gavusių modelių rikiuojasi ir „Volvo EX90“, „Audi A6 e-tron“ bei „Kia EV5“ ir „Kia EV6“.
Nereikėtų sureikšminti ir gaisro rizikos avarijos atveju – ji yra labai reta ir dažniau kyla dėl netinkamo baterijų eksploatavimo ar mechaninių pažeidimų, o ne dėl pačios avarijos.
Svarbiausia – laikytis gamintojo rekomendacijų, reguliariai tikrinti automobilio būklę ir žinoti, kad gelbėtojai yra apmokyti elgtis su elektromobiliais. Jei nutiktų avarija, nebandykite patys liesti oranžinių kabelių ar baterijos – palikite tai savo darbą išmanantiems specialistams.
Štai „Kia EV9“ avarinės reakcijos vadove nurodomi praktiniai veiksmai, ką leidžiama daryti į nelaimę pakliuvusiam vairuotojui: atjungti 12 V pagalbinės baterijos neigiamą gnybtą, atjungti aukštos įtampos „service interlock“ jungtį, o tada reikėtų palaukti ilgiau nei 5 minutes, kad aukštos įtampos sistemoje esantys kondensatoriai visiškai išsikrautų.
Kitaip tariant, net ir po automatinio atsijungimo elektronikoje kurį laiką lieka nedidelis likutinis energijos kiekis – tam ir yra tas penkių minučių saugos langas.
Apibendrinant, naujausi elektromobilių modeliai pasižymi išskirtiniu keleivių saugumu, o technologiniai sprendimai leidžia mėgautis elektromobiliais lygiai taip pat, kaip ir bet kuriais kitais moderniais technikos kūriniais. Todėl rimtų argumentų papildomai nerimauti dėl elektros pavaros saugumo tiesiog nėra.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
