Man vis dažniau tenka išgirsti teiginį, kad elektromobiliams nereikia priežiūros. Ypač šis teiginys populiarus tarp ne visada sąžiningų naudotų automobilių pardavėjų. Ir, nors sunku įsivaizduoti bet kokią transporto priemonę, turinčią mechaninių ir besidėvinčių dalių, kuriai nereikėtų jokios priežiūros, bet šiame pasakyme yra dalis tiesos.
Elektromobiliams reikia kiek kitokios priežiūros ir, dažniausiai, jos poreikis yra mažesnis. Tiesiog tai yra dar viena sritis, kur elektriniai automobiliai vairuotojus moko naujų įpročių. Mano vertinimu, daug patogesnių įpročių.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Straipsnio autorius – Dainius Jakas
Elektromobiliams nereikia keisti alyvos, juose nėra išmetimo sistemos, nėra paskirstymo diržų, o mechaninė stabdžių sistema dėl regeneracinio stabdymo patiria gerokai mažesnes apkrovas, todėl dėvisi gerokai lėčiau. Visa tai – aiškūs elektromobilių priežiūros privalumai. Visgi, turime tą patį technikos vienetą, kuris juda ir sąveikauja su aplinka nė kiek ne mažiau, tik tai daro šiek tiek kitaip.
Elektromobiliai iš tiesų išbraukia ištisą vidaus degimo varikliais varomiems modeliams reikalingos priežiūros ir remonto ritualų sąrašą, bet nereikia nuvertinti šiam automobilių tipui būdingų specifinių detalių.
Pavyzdžiui, elektromobilių regeneracinio stabdymo sistemos leidžia efektyviai mažinti judėjimo greitį nenaudojant tradicinių stabdžių, nes atleidus greičio pedalą elektros motoras pats aktyviai stabdo automobilį, o tuo metu susidariusią kinetinę energiją siunčia atgal į bateriją. Tai naudinga, nes padeda didinti baterijos įkrovos likutį.
Šiuolaikiniuose elektromobiliuose vairuotojai patys gali nusistatyti, kaip aktyviai ši sistema veiks. Pavyzdžiui, Europoje populiariame kompaktiškame krosoveryje „Kia EV3“ galite tam pasirinkti tris intensyvumo lygius.
Visgi, mechaniniai stabdžiai niekur nedingsta, o mūsų klimatas su druskomis keliuose ir drėgme bei šalčiu daro nuolatinį poveikį: rečiau naudojami diskai gali pradėti rūdyti, apkabos – „stingti“. Kartais šios sistemos pramankštinimas stipriau nuspaudus stabdį yra labai sveika profilaktika, tačiau tai – naujas įgūdis prie tradicinių automobilių įpratusiems vairuotojams.
Kitas pavyzdys – didesnis elektromobilių padangų dėvėjimasis. Elektriniai automobiliai dėl baterijų svorio dažniausiai yra sunkesni, o jiems būdingas didesnis sukimo momentas žavi vairuotojus, bet tai taip pat papildomai apkrauna tiek pakabos detales, tiek ir padangas. Tinkamas padangų slėgis ir ratų suvedimas nėra smulkmenos, o elektromobilių vairuotojams tai – dar labiau vertos vairuotojų dėmesio detalės.
Ramybę lemia prevencija
Taip, alyvos elektromobiliuose nėra. Bet skysčių yra: stabdžių skystis, baterijos aušinimo kontūrai (jeigu ji aušinama skysčiu), kondicionieriaus šaltnešis. Paimkime vieną visai tipišką pavyzdį iš gamintojo dokumentacijos: „Kia EV6“ aptarnavimo grafike matyti, kad aušinimo skystį pirmą kartą numatyta keisti ties 100 000 km arba po 120 mėn., o vėliau – kas 20 000 km arba kas 24 mėn.
Ten taip pat pažymėta, kad stabdžių skystis nėra amžinas – jis tikrinamas, o pagal intervalą numatyti ir keitimai. Net jei jūsų konkretaus modelio grafikas kitoks, principas išlieka tas pats.
Taip pat svarbu tinkamai prižiūrėti baterijos ir elektrinės pavaros temperatūros valdymo sistemą, kad elektromobilis veiktų kaip šveicariškas laikrodis – patikimai ir nuspėjamai. Kitaip sakant, svarbi nuolatinė prevencinė priežiūra.
Dar viena jautri vieta – elektromobilio 12 V akumuliatorius. Vairuotojai dažnai nustemba: elektromobilyje yra dar vienas akumuliatorius? Taip, tradicinis 12 V akumuliatorius vis dar maitina dalį automobilio sistemų, pavyzdžiui, durų užraktus, paleidimo kompiuterius, ir kartais būtent jis tampa pirmąja bėda, kodėl šaltą rytą elektromobilis „nesikuria“.
Vokietijos automobilininkų klubo ADAC 2025 m. pateikta statistika už 2024 metus rodo, kad 12 V akumuliatorių sutrikimai sudarė 44,9 proc. visų gedimų priežasčių. O lyginant dvejų–ketverių metų automobilius, gedimų dažnis buvo 9,4 atvejo tūkstančiui vidaus degimo automobilių ir 3,8 atvejo tūkstančiui elektromobilių.
Dar vienas netikslus įsitikinimas, kad elektromobiliui reikia specialių, sunkiai surandamų servisų, kuriuose dirba tik labai aukštos meistrystės specialistai. Realybė dažnai paprastesnė ir, tuo pačiu, palankesnė vairuotojams.
Elektromobilio mechaninė sandara – daug paprastesnė nei įprasto automobilio. Čia nėra sudėtingų variklių, daugybės nuolatos besisukančių mechanizmų, jautrių vairavimo manieroms pavarų dėžių ar sudėtingų įpurškimo bei išmetimo sistemų. Tai reiškia, kad ir potencialių gedimų yra mažiau, o priežiūros darbai – retesni ir paprastesni.
Visgi, elektromobilius aptarnaujantys meistrai turi išmanyti elektros pavaros specifiką, tad patartina rinktis sertifikuotas ir patikimas aptarnavimo vietas.
Iliustratyvūs įsipareigojimai
Viena labiausiai mitais apipintų diskusijų temų – elektromobilių baterijų ilgaamžiškumas. Neretas žmogus mano, kad elektromobilio baterija tarnaus kelerius metus, kaip mobilaus telefono baterijos, o vėliau teks mokėti tūkstančius už jos keitimą. Visgi, tyrimai rodo, kad vidutinio elektromobilio baterija po 8–10 metų vis dar išlaiko apie 70-80 proc. ar net daugiau savo pradinės talpos, o gamintojai Europos Sąjungoje parduodamų modelių baterijoms suteikia ne mažesnę nei 8 metų arba 160 000 nuvažiuotų kilometrų garantiją.
„Tesla“ ir „Nissan“ ilgamečiais tyrimais paremtose ataskaitose skelbiama, jog jų elektromobilių baterijų efektyvumas po 200 000 km sumažėja vidutiniškai tik 10-15 proc. Tai tik dar kartą įrodo, kad baimė dėl baterijos tarnavimo trukmės – dažniausiai nepagrįsta.
Be baterijos garantijos taip pat svarbi ir paties automobilio garantija, mat šiuolaikiniai elektromobiliai yra sudėtingų sistemų rinkiniai. Ramybės vairuojant tokius sudėtingus kūrinius teikia ilgametės garantijos. Pavyzdžiui, „Kia“ visiems savo automobiliams suteikia bendrąją 7 metų arba 150 000 km trukmės garantiją, o toks gamintojo įsipareigojimas aiškiai rodo požiūrį į savo gaminių patikimumą.
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, elektromobilių savininkai per pirmuosius penkerius metus išleidžia apie 30-40 proc. mažiau lėšų periodinei techninei priežiūrai nei tradicinių automobilių savininkai. Šią tendenciją patvirtina ir Lietuvos automobilių rinkos analizės 2025 metų duomenys, kur nurodoma, jog elektromobilių techninės priežiūros išlaidos per metus siekia vidutiniškai apie 200–250 eurų, o vidaus degimo variklių automobilių – apie 350–450 eurų.
Savo patirtimi galiu patvirtinti, jog elektromobilio eksploatacija – maloni ir netgi taupanti patirtis. Svarbiausia – neignoruoti gamintojo rekomendacijų ir laiku atlikti minimalius patikrinimus. Jei kyla abejonių, kaip visada – pasikonsultuokite su autorizuotais savo „plieninių ir elektrinių žirgų“ specialistais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
