Dar 1972 metais italų architektas ir dizaineris Mario Bellini, bendradarbiaudamas su „Citroën“ ir „Pirelli“, pristatė radikalų konceptą provokuojančiu pavadinimu „Kar-a-Sutra“.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Šio inovatyvaus automobilio pavadinimas – tai žodžių žaismas, jungiantis žodį „automobilis“ (angl. Car) ir senovės indų traktatą „Kamasutra“.
Idėja buvo sukurti mobilią erdvę, kurioje, dėka plokščių grindų ir transformuojamų minkštų pagalvių vietoje tradicinių sėdynių, keleiviai galėtų užsiimti įvairiausia veikla ir pačiomis įvairiausiomis pozomis.
Šis konceptas stebėtinai tiksliai numatė kelias ateities tendencijas. Didelis sėdimų vietų skaičius buvo užuomina į tai, kad ateityje, didėjant automobilių skaičiui, individualias keliones teks keisti bendromis.
Taip buvo numatyta dalijimosi transportu (ride-sharing) idėja. O didžiuliai, nuimami stiklo plotai buvo šiuolaikinių panoraminių stogų, leidžiančių grožėtis aplinka, pirmtakai.
Nors „Kar-a-Sutra“ buvo tik statinis maketas be variklio, jo dizainas paliko ryškų pėdsaką. Minimalistinio kėbulo šonuose matoma „Citroën“ įtaka, primenanti gofruotą modelių „Méhari“ ir „HY“ skardą.
Tačiau priekinės dalies forma ir jos jungtis su priekiniu stiklu tapo akivaizdžiu įkvėpimo šaltiniu daugiau nei po dešimtmečio pasirodžiusiam pirmosios kartos „Renault Espace“.
M. Bellini svajojo, kad tokiame automobilyje galėtų tilpti net pusė fortepijono. Šiuolaikiniai vienatūriai nuėjo kitu keliu – juose montuojami šaldytuvai, dulkių siurbliai, televizoriai ir net kavos aparatai.
Tačiau pagrindinė italų dizainerio idėja – paversti automobilį jaukia erdve tarp namų ir kelionės tikslo – išliko gyva.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
