Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol gamintojai ieško būdų, kaip atpiginti elektrinės pavaros technologiją sunkiajam transportui, rinkos dalyviai žvalgosi į jau dabar pasiekiamus sprendimus. Vienu tokių įvardijamas iš hidrinto augalinio aliejaus (angl. Hydrotreated Vegetable Oil, HVO) gaminamas biodyzelinas – ekologiški degalai iš atsinaujinančių žaliavų.

Kol gamintojai ieško būdų, kaip atpiginti elektrinės pavaros technologiją sunkiajam transportui, rinkos dalyviai žvalgosi į jau dabar pasiekiamus sprendimus. Vienu tokių įvardijamas iš hidrinto augalinio aliejaus (angl. Hydrotreated Vegetable Oil, HVO) gaminamas biodyzelinas – ekologiški degalai iš atsinaujinančių žaliavų.

REKLAMA
REKLAMA

Šiandien tai viena „žaliausių“ degalų alternatyvų dyzeliniams automobiliams. HVO gaminamas tik iš maisto atliekų ar panaudotų medžiagų – pavyzdžiui, vaisių likučių ar sukepusio aliejaus, todėl priskiriamas prie atsinaujinančių šaltinių.

Biodyzelinu varomi automobiliai į aplinką išmeta iki 90 proc. mažiau CO2, 30 proc. mažiau kietųjų dalelių ir 9 proc. mažiau NOx, palyginti su iškastinės kilmės dyzelinu. Vis daugiau transporto gamintojų – nuo „Scania“ ar „Volvo Trucks“ iki „Audi“ – deklaruoja, kad jų dyzelinių automobilių varikliai tinkami biodyzelinui ar įvairiems jo mišiniams naudoti.

REKLAMA
REKLAMA

„Biodyzelinas yra pagamintas iš atsinaujinančių žaliavų – tai ypač svarbu. Galimybė kurti tokį svarbų žiedinės ekonomikos šaltinį yra labai svarbi, ieškant alternatyvų tradiciniams degalams“, – pažymi Artūras Michejenko, bendrovės „DKV Mobility Baltics“ vadovas.

Gerėja prieinamumas

Transporto ir gamybos pramonės atstovai skaičiuoja, kad grynas biodyzelinas gali padėti sparčiau pasiekti griežtus Europos Sąjungos taršos mažinimo ir ekologiškų energijos šaltinių naudojimo tikslus. Toks pasirinkimas taip pat turėtų realios įtakos mūsų visuomenės sveikatos gerinimui.

HVO gamybos technologija žinoma jau ne vienus metus. Jos pirmasis populiarintojas buvo suomiškas „Neste“ prekių ženklas, tiekęs biodyzeliną Lietuvoje, Latvijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Vakarų Europos tinklai, kaip antai „Total“ ir „Eni“, dabar seka jo pėdomis. Lenkijoje HVO sėkmingai išbandžiusios „Lotos“ ir „Orlen“ degalinės įsitikino, jog šie degalai kokybės savybėmis nenusileidžia iškastiniam dyzelinui ar net jį pranoksta.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, ar ekologiškas kuras bus priimtas į rinką, priklauso ne tik nuo jo kainos bei sudėties, bet ir nuo tinklo prieinamumo, įskaitant degalų korteles. Pavyzdžiui, HVO biodyzelinas siūlomas pirmaujančios Europoje „verslo verslui“ mokėjimų ir sprendimų keliuose platformos „DKV Mobility“ degalų kortelių turėtojams, taip auginant jo prieinamumą.

„HVO vežėjams pradėjome siūlyti jau prieš dvejus metus. Šiandien šis kuras įgauna vis didesnį populiarumą“, – sako A. Michejenko.

HVO biodyzelinas gali būti parduodamas grynas (HVO100) arba maišomas su tradiciniu iškastinės kilmės dyzelinu įvairiomis proporcijomis, pavyzdžiui, 30 proc. (HVO30) ar 50 proc. (HVO50). Grynas HVO dyzelinas leidžia sumažinti jį naudojančios transporto priemonės CO2 emisiją apie 90 proc.

HVO (įskaitant HVO100) puikiai tinka įprastiems šiuolaikiškiems dyzeliniams varikliams be jokių modifikacijų. Štai kodėl pirmaujantys sunkvežimių gamintojai remia jo populiarinimą. Neseniai DAF paskelbė, kad visi jo siūlomi modeliai gali naudoti HVO degalus, o jau kelerius metus tai deklaruoja „Scania“, MAN, „Volvo Trucks“, „Mercedes“, „Renault“ ir „Iveco“.

REKLAMA
REKLAMA

Kaina – nebe vienintelis veiksnys

Specialistai sutinka, jog aukštesnė nei iškastinio dyzelino kaina kol kas yra biodyzelino naudojimą varžantis veiksnys. Tačiau Europos žaliasis kursas artina momentą, kai kaina nebebus vienintelis degalų paklausumą lemiantis veiksnys.

Jau dabar „DKV Mobility“ statistikos duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, Nyderlanduose ar Belgijoje besipilančiųjų HVO degalus netrūksta nepaisant kainų skirtumo tradicinio dyzelino naudai.

Tai tiesiogiai susiję su ES teisės aktų paketo „Fit for 55“ įvedimu, kuris verčia įmones greitai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Siekiama, kad jau iki šio dešimtmečio pabaigos Europos valstybėse būtų pasiekti reikšmingi pažangos rodikliai, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų bent 55 proc., palyginti su 1990-ųjų lygiu.

Žvelgiant į bendrus įmonių, neatitinkančių ES emisijos reikalavimų, kaštus, sprendimas naudoti švarius degalus sulaukia vis didesnio pritarimo. Be to, ekologijos reikalavimai apima ne tik transportininkus, bet ir visų tipų gamybos įmones – jos privalės pranešti apie panaudotos atsinaujinančios energijos procentą per visą produkto gamybos ciklą.

„Tarp klientų pasitaiko atvejų, kai transporto įmonės gauna kompensaciją iš savo atstovaujamų klientų už tai, kad vietoj klasikinio dyzelino naudoja žaliąjį dyzeliną. Priežastis ta, kad kartais lengviau pagerinti savo tvarumo rezultatus investuojant į brangesnius tiekėjo degalus, o ne keičiant visą gamybos liniją. Taip pat daugėja įmonių, kurios ryžtasi investuoti į žaliuosius sprendimus dėl įvaizdžio, nes taip rinkoje laimi klientų“, – aiškina A. Michejenko.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų