Dar XX a. pabaigoje net trečdalyje visų Kinijoje gamintų automobilių buvo montuojami „Mitsubishi“ varikliai. Vietinėms įmonėms buvo paprasčiau kurti kėbulą nei patikimą vidaus degimo variklį, todėl jėgainės buvo perkamos iš užsienio gamintojų.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
„Mitsubishi“ tapo bene populiariausiu pasirinkimu – patikrinta technologija, nedidelės sąnaudos ir ilgaamžiškumas patraukė tiek mažus, tiek didelius gamintojus.
1997-aisiais Japonijos koncernas įkūrė bendrą įmonę su Kinijos karinės aviacijos bendrove “China Aerospace Corporation- – taip gimė „Shenyang Aerospace Mitsubishi Motors Engine Manufacturing“, kurios veikla buvo skirta tik variklių gamybai.
Tų pačių metų pabaigoje „Mitsubishi“ dar investavo ir į „Harbin Dongan Auto Engines“, įsigydama dalį šios variklių gamintojos.
Tarp klientų – visa Kinijos automobilių rinkos mozaika: „Great Wall“, „Geely“, „BAIC“, „Chery“, „SAIC“, „Dongfeng“, „FAW“, „BYD“ ir daugelis kitų. Kai kurie jų – iki šiol lyderiaujantys vidaus rinkoje, kiti – seniai išnykę.
Technika iš 9-ojo dešimtmečio
Bendros įmonės gamino dvi pagrindines variklių šeimas: „Sirius“ ir „Orion“. Pirmoji pasirodė dar 1980-aisiais ir buvo gaminama įvairių specifikacijų. Darbinis tūris svyravo nuo 1,6 iki 2,4 litro. Be to, vos ne kiekviena variklio versija buvo varoma benzinu arba dyzelinu.
Šie keturių cilindrų varikliai išliko gamyboje ilgus dešimtmečius ir buvo naudojami ne tik kiniškuose modeliuose, bet net ir vietos rinkai skirtuose „Ford Transit“, „Peugeot Landtrek“ ar net kai kuriuose „Nissan“ automobiliuose.
Tuo tarpu „Orion“ varikliai (1977 m.) buvo mažesnės galios – nuo 1,2 iki 1,6 litro – ir dažniausiai montuojami į kompaktiškus modelius, tarp jų ir Kinijos rinkai skirta „Mazda 323“.
Gūdžiais laikais į Europą atkeliavę kinų automobiliai, tokie kaip „Brilliance BS4“, „Shuanghuan CEO“ ar „Great Wall“, naudojo „Mitsubishi“ komponentus. Tačiau šie laikai jau praeityje.
Sistemiškas pasitraukimas
„Mitsubishi“ iš Kinijos traukėsi etapais. 2020 m. atsisakė dalies „Dongan Mitsubishi Motors Engine Manufacturing“, 2021 m. – bendros įmonės su „Soueast“, kuri gamino „Mitsubishi“ modelius vietinei rinkai.
2023-iaisiais nutraukta ir partnerystė su „GAC“, o dabar – parduotas ir paskutinis svarbus turtas – „Shenyang Aerospace Mitsubishi Motors Engine Manufacturing“. Nors ši įmonė toliau veiks ir, tikėtina, vis dar gamins variklius pagal „Mitsubishi“ licencijas, japonų koncernas oficialiai nebeturi su tuo nieko bendro.
Nors Kinijoje „Mitsubishi“ veikla baigėsi, gamintojas vis dar aktyvus Taivane, kur glaudžiai bendradarbiauja su vietine „China Motor Corporation“ (CMC).
Turėdama 14 proc. šios įmonės akcijų, „Mitsubishi“ padeda gaminti modelius savo platformų pagrindu ir tokiu būdu išlieka viena iš dešimties populiariausių markių Taivano rinkoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
