Ypač jeigu kalbame apie Niurburgringą. Daugiau nei 20 kilometrų besidriekianti Šiaurinė kilpa garsėja sudėtingais posūkiais, dideliais aukščio skirtumais ir vietomis nelygia kelio danga. Čia automobiliui tenka ištverti tokias apkrovas, kad net menkiausios inžinierių klaidos gali išryškėti dar neįveikus nė pusės trasos.
Elektromobilių gamintojams tenka spręsti ir papildomus uždavinius. Didelės talpos baterijos padidina automobilio masę, todėl posūkiuose labiau apkraunamos padangos, o stabdžiams tenka didesnis krūvis. Be to, intensyviai važiuojant kyla elektros variklių ir baterijos temperatūra.
Jeigu aušinimo sistema nepajėgia palaikyti tinkamos temperatūros, automobilio elektronika gali apriboti galią. Dėl šios priežasties geram rato laikui pasiekti svarbu ne tik tai, kiek arklio galių išvysto varikliai, bet ir kaip ilgai automobilis gali išlaikyti didelį greitį.
Tad šį kartą apžvelgsime 10 greičiausių serijinės gamybos elektromobilių ir išsiaiškinsime, kokie sprendimai padėjo jiems pasiekti įspūdingus rezultatus vienoje sudėtingiausių lenktynių trasų pasaulyje.
10. „Tesla Model S Plaid“ – 7 min. 35,579 sek.
Kai 2021 metų rugsėjį „Tesla“ paskelbė pasiekusi naują Niurburgringo rekordą, tai buvo svarbus įvykis ne tik amerikiečių gamintojui, bet ir visai elektromobilių pramonei. Iki tol didžiausias dėmesys dažniausiai buvo skiriamas elektromobilių įsibėgėjimui, o štai „Model S Plaid“ parodė, kad daugiau kaip tūkstantį arklio galių turintis elektrinis sedanas gali pasiekti įspūdingą rezultatą ir vienoje sudėtingiausių lenktynių trasų pasaulyje.
Tiesa, „Tesla“ į Niurburgringą atvyko ne šiaip pademonstruoti greito automobilio. Tuo metu gamintojas siekė įrodyti, kad gali varžytis su „Porsche“, kurio elektrinis „Taycan“ buvo laikomas vienu pajėgiausių šios klasės automobilių. Dar 2019 metais „Tesla“ pradėjo intensyvius bandymus Vokietijoje, tačiau prireikė dvejų metų, kol gamintojas paskelbė oficialiai patvirtintą serijinio modelio rezultatą.
„Model S Plaid“ turi tris elektros variklius, išvystančius bendrą 1020 AG galią. Vienas jų suka priekinius, o du – galinius ratus. Tokia konstrukcija leidžia ne tik itin sparčiai įsibėgėti, bet ir tiksliau paskirstyti sukimo momentą tarp galinių ratų. Gamintojo duomenimis, automobilis nuo 0 iki 100 km/val. gali įsibėgėti maždaug per 2,1 sekundės. Vis dėlto Niurburgringe vien variklių galios neužtenka – čia svarbu ir tai, kaip automobilis stabdo, įveikia posūkius bei išlaiko pajėgumą per visą daugiau kaip 20 kilometrų ilgio ratą.
9. „Porsche Taycan Turbo S“ – 7 min. 33,350 sek.
Kai 2019 metais pasirodė pirmasis „Porsche Taycan“, dalis automobilių entuziastų į jį žvelgė skeptiškai. Ar gamintojas, išgarsėjęs tokiais automobiliais kaip „911“, sugebės sukurti elektromobilį, kuris pateisintų „Porsche“ vardą? Abejonių sumažėjo vos prasidėjus pirmiesiems bandymams. O 2022 metais „Taycan Turbo S“ Niurburgringe pasiekė rezultatą, įrodžiusį, kad vokiečių gamintojas gali sėkmingai konkuruoti su „Tesla“.
Tuo metu greičiausio serijinio elektromobilio rekordas priklausė „Tesla Model S Plaid“. Amerikiečių sedanas Šiaurinę Niurburgringo kilpą buvo įveikęs per 7 min. 35,579 sek. „Porsche“ nusprendė atsakyti tuo pačiu, tačiau pasirinko kiek kitokią strategiją. Užuot didinę elektros variklių galią, inžinieriai daugiau dėmesio skyrė padangoms ir važiuoklės nustatymams.
Rekordiniam važiavimui buvo paruoštas „Taycan Turbo S“ su papildomu „Performance“ paketu. Jį sudarė 21 colio „RS Spyder“ dizaino ratlankiai, sportinės „Pirelli P Zero Corsa“ padangos ir specialiai joms pritaikyta važiuoklės valdymo programinė įranga. Be to, automobilyje buvo sumontuota aktyvioji kėbulo svyravimų kontrolės sistema PDCC. Gamintojo teigimu, šie pakeitimai leido tiksliau valdyti automobilį posūkiuose ir geriau išnaudoti padangų sukibimą.
Automobilyje slypėjo du elektros varikliai, kurių bendra galia įprastomis sąlygomis siekė 625 AG, o naudojant „Launch Control“ funkciją trumpam padidėdavo iki 761 AG. Visų varančiųjų ratų pavara, dviejų laipsnių galinės ašies reduktorius ir žemas svorio centras padėjo išnaudoti automobilio galimybes skirtingose trasos atkarpose.
Prie automobilio vairo sėdo ilgametis „Porsche“ bandytojas Larsas Kernas. Jam pavyko 20,832 km ilgio trasą įveikti per 7 min. 33,350 sek. ir ankstesnį „Tesla“ rekordą pagerinti daugiau kaip dviem sekundėmis.
Įdomu tai, kad rekordui naudotas „Performance“ paketas vėliau buvo pasiūlytas ir pirkėjams. Vokietijoje jis kainavo 13 377 eurus. Į kainą buvo įtrauktas ne tik papildomos įrangos montavimas, bet ir automobilio pristatymas į „Porsche“ gamyklą Cufenhauzene, kur buvo atliekami visi reikalingi darbai.
8. „Mercedes-AMG CLA 45 4MATIC+“ – 7 min. 32,070 sek.
„Mercedes-AMG“ vardas ilgą laiką buvo neatsiejamas nuo galingų benzininių variklių. Ypač nuo aštuonių cilindrų agregatų, kurių garsas tapo vienu svarbiausių šio gamintojo automobilių bruožų. Tačiau 2026 metais pasirodęs elektrinis „CLA 45 4MATIC+“ parodė, kad sportiškiausių „Mercedes-Benz“ modelių ateitis gali atrodyti visai kitaip. Norėdami tai įrodyti, vokiečiai pasirinko Niurburgringą.
Naujasis „CLA 45“ nuo įprasto elektrinio CLA skiriasi gerokai daugiau nei išvaizda ar variklių galia. „Mercedes-AMG“ inžinieriai jam sukūrė trijų elektros variklių pavarą. Du varikliai suka galinius ratus, o trečiasis, sumontuotas priekinėje ašyje, įsijungia tada, kai reikia papildomos galios arba sukibimo. Sistema gali nepriklausomai reguliuoti kiekvienam galiniam ratui perduodamą sukimo momentą, todėl automobilis gali tiksliau įveikti posūkius.
Visi trys elektros varikliai yra ašinio magnetinio srauto konstrukcijos. Palyginti su daugelyje elektromobilių naudojamais įprastais varikliais, jie gali pasiekti didesnį galios tankį, todėl yra kompaktiškesni. Bendra sistemos galia siekia 680 AG, o iki 100 km/val. automobilis įsibėgėja per 2,7 sekundės. Tačiau vokiečiams buvo svarbu ne tik pasiekti tokius rodiklius, bet ir užtikrinti, kad intensyviai važiuojant varikliai neprarastų pajėgumo.
Ypač įdomus sprendimas – speciali energijos valdymo sistema „Predictive Performance Manager“. Ji įvertina trasos konfigūraciją ir paskirsto turimą energiją taip, kad didžiausia galia būtų pasiekiama ten, kur jos labiausiai reikia. Pavyzdžiui, prieš ilgą tiesiąją automobilis gali pasirūpinti, kad vairuotojas galėtų kuo ilgiau greitėti, o kitose atkarpose sistema stengiasi išvengti pernelyg didelės baterijos bei variklių apkrovos. Vairuotojas gali pasirinkti vienam greitam ratui skirtą „Sprint“ arba ilgesniam važiavimui pritaikytą „Race“ veikimo strategiją.
7. „Tesla Model S Plaid“ su „Track Package“ – 7 min. 25,231 sek.
2021 metais „Tesla Model S Plaid“ pasiektas Niurburgringo rekordas amerikiečių gamintojui suteikė progą pasigirti sukūrus greičiausią serijinį elektromobilį. Tačiau praėjus vos metams šį titulą perėmė „Porsche Taycan Turbo S“. „Tesla“ vadovai nusprendė, kad vien padidinti variklių galią nepakaks. Reikėjo pašalinti trūkumus, kurie ypač išryškėja važiuojant lenktynių trasoje.
Vienas svarbiausių pakeitimų buvo stabdžių sistema. Daugiau kaip dvi tonas sveriantis „Model S Plaid“ išvysto 1020 AG, todėl po ilgų tiesiųjų vairuotojui tenka gerokai sumažinti greitį prieš posūkius. Intensyviai stabdant įprasti stabdžių diskai smarkiai įkaista, todėl ilgainiui gali sumažėti stabdymo efektyvumas. Siekdama išspręsti šią problemą, „Tesla“ sukūrė papildomą „Track Package“ paketą, kurio svarbiausia dalimi tapo anglies keramikos stabdžių diskai.
Pakete taip pat buvo 20 colių kaltiniai ratlankiai su „Goodyear Eagle F1 Supercar 3R“ padangomis. Jos pasižymi geresniu sukibimu su sausa kelio danga, tačiau nėra tokios universalios kaip įprastos kasdieniam naudojimui skirtos padangos. Gamintojas taip pat atnaujino „Track Mode“ važiavimo režimą, leidžiantį keisti automobilio elgseną posūkiuose, rekuperacinio stabdymo stiprumą ir kitus parametrus.
Įdomu tai, kad „Track Package“ nepakeitė pagrindinių automobilio charakteristikų. Trys elektros varikliai ir toliau išvystė 1020 AG, tačiau papildoma įranga leidžia geriau išnaudoti šią galią. Be to, gamintojas padidino elektroniniu būdu ribojamą maksimalų greitį iki 322 km/val. Tai buvo svarbus pasiekimas, nes anksčiau parduodamų „Model S Plaid“ maksimalus greitis buvo ribojamas gerokai mažesne reikšme.
6. „Xiaomi YU7 GT“ su „Track Package“ – 7 min. 22,755 sek.
Dar visai neseniai mintis, kad išmaniaisiais telefonais išgarsėjusi „Xiaomi“ galėtų mesti iššūkį garsiausiems sportinių automobilių gamintojams, būtų skambėjusi kaip pokštas. Tačiau Kinijos bendrovė į automobilių rinką įžengė turėdama gerokai didesnių ambicijų nei vien gaminti nebrangius elektromobilius. Po įspūdingų sedano „SU7 Ultra“ pasiekimų „Xiaomi“ nusitaikė į dar vieną rekordą – šį kartą su dideliu, daugiau kaip penkių metrų ilgio elektriniu visureigiu.
2026 metų gegužę pristatytas „Xiaomi YU7 GT“ buvo sukurtas kaip galingiausia „YU7“ šeimos versija. Du elektros varikliai kartu išvysto 1003 AG, o iki 100 km/val. automobilis įsibėgėja per 2,92 sekundės. Didžiausias greitis siekia 300 km/val.
Siekiant sumažinti didelės automobilio masės poveikį valdymui, „YU7 GT“ buvo sumontuota specialiai šiai versijai pritaikyta stabdžių sistema ir patobulinta važiuoklė. Rekordiniam važiavimui gamintojas pasirinko papildomą „Track Package“ įrangos paketą, skirtą intensyviam važiavimui lenktynių trasoje. Tačiau vien galios ir sportiškesnės įrangos nepakako – automobilį reikėjo suderinti taip, kad jis išlaikytų stabilumą greituose posūkiuose ir galėtų veiksmingai stabdyti po ilgų tiesiųjų.
Šiam tikslui „Xiaomi“ pasitelkė Europoje dirbančius specialistus. 2025 metais Miunchene įkurtame bendrovės tyrimų ir plėtros centre suburta komanda, turinti darbo patirties „Porsche“, „Lamborghini“, BMW ir „Mercedes-Benz“ bendrovėse. Jos specialistai prisidėjo prie „YU7 GT“ kūrimo ir pasirengimo rekordiniam važiavimui Niurburgringe.
5. „Porsche Taycan Turbo GT“ su „Weissach“ paketu – 7 min. 7,550 sek.
2022 metais „Porsche Taycan Turbo S“ pagerino „Tesla Model S Plaid“ rekordą kiek daugiau nei dviem sekundėmis. Tačiau vokiečių gamintojo ambicijos tuo nesibaigė. „Porsche“ inžinieriai ėmėsi kurti gerokai sportiškesnę „Taycan“ versiją, kuri galėtų konkuruoti ne tik su elektriniais sedanais, bet ir su daug brangesniais superautomobiliais. Taip gimė „Taycan Turbo GT“ – galingiausias tuo metu serijinei gamybai parengtas „Porsche“ automobilis.
Viena įdomiausių šio modelio ypatybių – „Weissach“ paketas. Jį pasirinkusiems pirkėjams tenka atsisakyti dalies kasdienio automobilio patogumų. Inžinieriai pašalino galines sėdynes, dalį salono garso izoliacijos ir kitą įrangą, kurios svoris lenktynių trasoje tampa trūkumu. Galinių sėdynių vietoje sumontuota lengva anglies pluošto konstrukcija, o įvairioms kėbulo detalėms taip pat panaudotos lengvesnės medžiagos. Palyginti su „Taycan Turbo S“, automobilio masę pavyko sumažinti iki 75 kilogramų.
Tačiau vien sumažinti svorį neužteko. „Porsche“ pasirūpino ir aerodinamika – „Weissach“ versija turi didelį fiksuotą galinį aptaką, specialų priekinį aptaką bei kitus kėbulo elementus, kurie didina prispaudžiamąją jėgą. Važiuojant dideliu greičiu ji padeda padangoms išlaikyti sukibimą su asfaltu. Gamintojo duomenimis, aerodinaminiai elementai gali sukurti iki 220 kilogramų prispaudžiamąją jėgą.
Modelyje taip pat buvo sumontuoti du elektros varikliai, kurių bendra galia įprastu režimu siekia 789 AG, o naudojant „Launch Control“ funkciją trumpam padidėja iki 1034 AG. Dar viena įdomi naujovė – „Attack Mode“ režimas, pasiskolintas iš „Porsche“ patirties „Formulės E“ lenktynėse. Jį įjungus, vairuotojas dešimčiai sekundžių gauna papildomą 163 AG galios impulsą. Funkcija valdoma prie vairo įrengta svirtele, todėl ją galima aktyvuoti net ir intensyviai važiuojant posūkių ruožu.
„Taycan Turbo GT“ su „Weissach“ paketu iki 100 km/val. įsibėgėja per 2,2 sekundės, o didžiausias greitis siekia 305 km/val. Vis dėlto Niurburgringe svarbiausias buvo ne vien maksimalus greitis. Automobilis turėjo išlaikyti gerą sukibimą greituose posūkiuose, tiksliai reaguoti į vairuotojo veiksmus ir atlaikyti didžiules apkrovas stabdant.
4. „Rimac Nevera“ – 7 min. 5,298 sek.
Kroatija nėra šalis, kurią įprastai sietume su galingiausiais pasaulio automobiliais. Tačiau būtent čia 2009 metais Mate Rimacas įkūrė bendrovę, kuri ilgainiui privertė suklusti net garsiausius superautomobilių gamintojus. Viskas prasidėjo nuo seno 3 serijos BMW, kurį jaunas kroatas savarankiškai perdarė į elektromobilį. Po kelerių metų pasirodė „Rimac Concept_One“, o 2021-aisiais – gerokai ambicingesnis „Nevera“. Pastarasis automobilis tapo vienu ryškiausių įrodymų, kad nedidelė bendrovė gali mesti iššūkį dešimtmečių patirtį turintiems gamintojams.
„Nevera“ nuo daugelio kitų elektromobilių skiriasi ne tik įspūdinga galia. Kiekvieną ratą suka atskiras elektros variklis, todėl automobilis gali itin tiksliai paskirstyti sukimo momentą. Pavyzdžiui, įveikiant posūkį sistema gali perduoti daugiau galios išoriniams ratams ir taip padėti automobiliui pasisukti norima kryptimi. Šiuos procesus elektronika valdo daugiau kaip šimtą kartų per sekundę. Tokia konstrukcija leidžia geriau išnaudoti turimą sukibimą, nors variklių bendra galia siekia net 1914 AG, o sukimo momentas – 2340 Nm.
Dar viena išskirtinė „Nevera“ ypatybė – anglies pluošto monokokas, į kurio konstrukciją integruota 120 kWh talpos baterija. Ji ne tik aprūpina elektros energija keturis variklius, bet ir yra vienas svarbiausių laikančiosios konstrukcijos elementų. Taip inžinieriams pavyko užtikrinti itin didelį kėbulo standumą. Vis dėlto automobilis nėra lengvas – dėl baterijos, keturių variklių ir sudėtingų aušinimo sistemų „Nevera“ sveria apie 2,3 tonos.
Tačiau sunku nepastebėti, kokius rezultatus gali pasiekti toks automobilis. Gamintojo duomenimis, iki 100 km/val. „Nevera“ įsibėgėja vos per 1,81 sekundės, o 300 km/val. greitį pasiekia per 9,22 sekundės. Didžiausias užfiksuotas greitis – 412 km/val. 2023 metų balandį „Rimac“ per vieną dieną pagerino net 23 įsibėgėjimo ir stabdymo rekordus. Vis dėlto Niurburgringas Kroatijos bendrovei buvo gerokai sudėtingesnis išbandymas nei tiesioji.
Į Vokietijos trasą „Rimac“ atvyko 2023 metų rugpjūtį. Gamintojas neslėpė, kad pasirengimui turėjo palyginti nedaug laiko – prieš rekordinį važiavimą automobilis buvo įveikęs tik apie 20 bandomųjų ratų. Be to, bandymus apsunkino permainingi orai, o rekordui pasirinkta viena karščiausių tos vasaros dienų. Nepaisant to, kroatų lenktynininkui Martinui Kodričiui pavyko 20,832 kilometro ilgio trasą įveikti per 7 min. 5,298 sek.
3. „Xiaomi SU7 Ultra“ su „Track Package“ – 7 min. 4,957 sek.
Išmaniaisiais telefonais ir buitine elektronika išgarsėjusi Kinijos įmonė neturėjo ilgametės automobilių kūrimo patirties, tačiau jos vadovas Lei Junas buvo pasiryžęs konkuruoti su garsiausiais pasaulio gamintojais. Vos po kelerių metų pasirodęs „SU7“ sedanas sulaukė didžiulio susidomėjimo, o sportiškiausia jo versija „Ultra“ tapo rimtu iššūkiu net „Porsche“ ir „Rimac“.
Įdomu tai, kad dar prieš pradėdama serijinę „SU7 Ultra“ gamybą, „Xiaomi“ išbandė specialiai Niurburgringui sukurtą prototipą. Iš automobilio buvo pašalinta didžioji dalis salono įrangos, kėbulo detalės pagamintos iš anglies pluošto, o svorį pavyko sumažinti iki maždaug 1900 kilogramų. 2024 metų spalį prototipas trasą įveikė per 6 min. 46,874 sek., o 2025 metų balandį šį rezultatą pagerino iki 6 min. 22,091 sek. Tačiau tokio automobilio nebuvo galima įsigyti, todėl gamintojui teko įrodyti, kad panašias galimybes gali pademonstruoti ir serijinis modelis.
2025 metų vasarį pristatytas „Xiaomi SU7 Ultra“ gavo tris elektros variklius, kurių bendra galia siekia net 1548 AG. Du varikliai suka galinius ratus, o trečiasis – priekinius. Toks išdėstymas leidžia elektronikai nepriklausomai valdyti galiniams ratams perduodamą sukimo momentą ir geriau išnaudoti padangų sukibimą. Gamintojo duomenimis, iki 100 km/val. automobilis įsibėgėja per 1,98 sekundės, o didžiausias greitis viršija 350 km/val.
Tačiau „Xiaomi“ siekė ne vien rekordinių įsibėgėjimo rodiklių. „SU7 Ultra“ buvo sumontuota intensyviam važiavimui pritaikyta baterija, didesnio našumo aušinimo sistema ir galingesni stabdžiai. Ypač daug dėmesio skirta tam, kad baterija galėtų greitai atiduoti didelį elektros energijos kiekį, o dėl kylančios temperatūros automobilio elektronika pernelyg anksti nepradėtų riboti galios. Tokie sprendimai svarbūs Niurburgringe, kur vairuotojas ne vieną kartą turi įsibėgėti iki labai didelio greičio ir po kelių akimirkų stipriai stabdyti.
Rekordiniam važiavimui pasirinktas serijinis „SU7 Ultra“ su papildomu „Track Package“ paketu. Automobilyje taip pat buvo sumontuotas anglies pluošto variklio dangtis su ventiliacijos angomis ir aerodinaminė dugno plokštė. Šie pakeitimai buvo siūlomi ir pirkėjams. Bandymams skirtame egzemplioriuje papildomai įrengta saugos įranga, atitinkanti oficialių Niurburgringo rekordinių važiavimų reikalavimus.
2. „Yangwang U9 Xtreme“ – 6 min. 59,157 sek.
Kinijos automobilių gamintojai pastaraisiais metais gerokai pakeitė nusistovėjusią tvarką pasaulinėje automobilių rinkoje. Tačiau BYD priklausantis prabangus prekės ženklas „Yangwang“ nusprendė žengti dar toliau – sukurti elektromobilį, kuris galėtų varžytis ne tik su „Porsche“ ar „Ferrari“, bet ir su greičiausiais planetos hiperautomobiliais. 2025 metais pristatytas „U9 Xtreme“ šias ambicijas pavertė tikrove, pasiekęs du itin įspūdingus rezultatus: beveik 500 km/val. greitį ir greičiausio elektrinio superautomobilio rekordą Niurburgringe.
„Yangwang U9 Xtreme“ sukurtas įprasto „U9“ pagrindu, tačiau jo galimybės gerokai pranoksta pirminį modelį. Automobilyje sumontuoti keturi elektros varikliai, kurių kiekvieno didžiausia galia siekia 555 kW. Bendra sistemos galia viršija 3000 AG, o varikliai gali suktis iki 30 tūkst. aps./min.
Tokiems rodikliams pasiekti BYD inžinieriai sukūrė 1200 voltų elektros sistemą, leidžiančią perduoti itin didelį energijos kiekį. Tai vienas svarbiausių skirtumų nuo įprastų elektromobilių, kuriuose dažniausiai naudojamos 400 arba 800 voltų sistemos.
Ne mažiau neįprasta ir „DiSus-X“ aktyvioji pakaba. Kiekvieno rato vertikalų judėjimą ji gali reguliuoti atskirai, todėl automobilio kėbulo padėtis keičiama atsižvelgiant į važiavimo sąlygas. Važiuojant dideliu greičiu ar įveikiant posūkius, tokia sistema padeda kontroliuoti kėbulo svyravimus ir palaikyti geresnį padangų sukibimą su asfaltu. Keturių variklių pavara taip pat leidžia individualiai reguliuoti kiekvienam ratui tenkantį sukimo momentą.
Pasirengimas rekordui prasidėjo dar 2024 metų liepą, kai „Yangwang“ inžinieriai pradėjo intensyvius bandymus Šiaurinėje Niurburgringo kilpoje. Prie automobilio vairo sėdo vokiečių lenktynininkas Moritzas Kranzas, per savo karjerą šioje trasoje įveikęs beveik 10 tūkst. ratų.
2025 metų rugpjūčio 22 dieną jam pavyko 20,832 kilometro ilgio ratą nuvažiuoti per 6 min. 59,157 sek. Tai buvo pirmasis oficialiai užfiksuotas serijinio elektrinio superautomobilio rezultatas, kuriam įveikti Niurburgringą prireikė mažiau nei septynių minučių. Ankstesnį „Rimac Nevera“ pasiekimą kiniškas automobilis pagerino daugiau kaip šešiomis sekundėmis.
1. „Porsche Taycan Turbo GT“ su „Manthey“ paketu – 6 min. 55,533 sek.
Kai 2023 metais „Porsche Taycan Turbo GT“ su „Weissach“ paketu Niurburgringe trasą įveikė per 7 min. 7,550 sek., atrodė, kad vokiečių inžinieriai jau išnaudojo beveik visas elektrinio sedano galimybes. Tačiau „Porsche“ nusprendė, kad automobilis gali būti dar greitesnis.
Šį kartą gamintojas kreipėsi į „Manthey Racing“ – bendrovę, kurios specialistai daugelį metų tobulina „Porsche“ sportinius automobilius ir ruošia juos lenktynių trasoms. Iki tol „Manthey“ daugiausia dirbo su benzininiais „911“ modeliais, todėl elektrinis „Taycan“ jiems tapo nauju iššūkiu.
„Manthey“ specialistai nebandė iš esmės pakeisti automobilio konstrukcijos. Vietoje to buvo nuspręsta patobulinti tas sritis, kuriose galima laimėti brangių sekundžių.
Didžiausias dėmesys skirtas aerodinamikai. Automobilis gavo gerokai didesnį galinį aptaką, naujus oro srautą nukreipiančius elementus po kėbulu, pakeistą priekinį aptaką ir galinį difuzorių. Rezultatas – daugiau kaip tris kartus padidėjusi prispaudžiamoji jėga.
Važiuojant 200 km/val. greičiu ji siekia 310 kilogramų, o pasiekus maksimalų 310 km/val. greitį – maždaug 740 kilogramų. Tai leidžia gerokai didesniu greičiu įveikti posūkius, kuriuose įprastam automobiliui jau tektų gerokai sulėtinti.
Ne mažiau dėmesio skirta važiuoklei. Specialiai „Manthey“ paketui sukurti lengvesni 21 colio kaltiniai ratlankiai, o kartu su titaniniais ratų varžtais jų masė sumažinta daugiau kaip trimis kilogramais. Taip pat pakeisti aktyviosios pakabos „Porsche Active Ride“, galinių ratų vairavimo ir visų varančiųjų ratų pavaros nustatymai.
Automobiliui pritaikytos platesnės „Pirelli P Zero Trofeo RS“ padangos, skirtos intensyviam važiavimui lenktynių trasoje. Dar vienas svarbus pakeitimas – didesni stabdžių diskai: priekyje jų skersmuo siekia 440 mm, o gale – 410 mm.
Vis dėlto šį kartą „Manthey“ specialistai neapsiribojo vien aerodinamikos ir važiuoklės patobulinimais. Pirmą kartą bendradarbiaujant su „Porsche“ buvo pakeisti ir elektrinės pavaros nustatymai. Padidinus didžiausią iš baterijos perduodamos srovės stiprį nuo 1100 iki 1300 amperų, nuolat pasiekiama sistemos galia išaugo maždaug 816 AG. Aktyvavus dešimt sekundžių veikiantį „Attack Mode“ režimą, trumpalaikė galia padidėja maždaug 993 AG.
2026 metų balandžio 15 dieną „Porsche“ bandytojas Larsas Kernas dar kartą išvažiavo į Šiaurinę Niurburgringo kilpą. Šį kartą jam pavyko 20,832 kilometro ilgio trasą įveikti per 6 min. 55,533 sek. Ankstesnis „Taycan Turbo GT“ su „Weissach“ paketu rezultatas buvo pagerintas daugiau kaip 12 sekundžių.
Įdomu tai, kad didžiausią skirtumą tarp abiejų „Taycan“ versijų galima pastebėti ne tiesiosiose, o posūkių ruožuose. Pasak L. Kerno, atkarpoje tarp „Lauda-Links“ ir „Bergwerk“ posūkių automobilis su „Manthey“ paketu važiavo net 14 km/val. greičiau nei ankstesnio rekordinio rato metu. Vairuotojo teigimu, didesnė prispaudžiamoji jėga, geresnis padangų sukibimas ir patobulinti stabdžiai leido užtikrinčiau išnaudoti automobilio galimybes.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
