Lenkijos teisės ekspertai apie šalį skaldančią teismų reformą: tai teisinis autoritarizmas (nuotr. SCANPIX)

Lenkijos teisės ekspertai apie šalį skaldančią teismų reformą: tai teisinis autoritarizmas (nuotr. SCANPIX)

Kol Lietuva džiaugiasi atšilusiais santykiai su Lenkija, Briuselyje nuotaikos priešingos. Europos Komisija Varšuvą  ir toliau kaltina šalį stumiant prie autoritarinio valdymo ir dėl demokratinius principus pažeidžiančios teismų reformos iš Varšuvos netrukus žada atimti balsavimo bendrijoje teisę.

Tiesa, tam pirma turi pritarti visos ES šalys tarp jų ir Lietuva, kuri konflikte išreiškė paramą Lenkijai. Artėjant lemiam balsavimui verta pažvelgti į Europą skaldančio konflikto priežastis ir kokius Lenkijos politinius žingsnius palaiko mūsų šalis.

Reformų neatsisako

Nors dėl ES didinamo spaudimo, Varšuva pastaruoju metu švelnina konflikto toną ir sako atsižvelgianti į Europos Sąjungos kritiką, daugelis su tuo nesutinka. Apžvalgininkai Lenkijos valdančiųjų pristatytus teismų reformos pokyčius vadina „kosmetiniais“ ir skirtas tik pavaizduoti, jog šalies valdžia atsisako ambicijų perimti šalies teismų kontrolę. „Keičiama bendravimo su Europos Sąjunga forma, tačiau turinys lieka tas pats,“ – sako „Wise Europe“ Nevyriausybinės organizacijos – Lenkijos užsienio politikos ekspertas Adamas Balceris. Kaip ir daugelis nevyriausybinių organizacijų atstovų, jis su nerimu stebi kaip įnirtingai šalį valdantį „Teisės ir teisingumo“ (PiS), nepaisydama užsienio šalių kritikos, siekia užvaldyti teismų sistemą.

REKLAMA

Tam pritaria ir nepriklausomo Socialinių ir Ekonominių tyrimų centro ekspertas Krzysztofas Glowackis. Jo nuomone, konfliktą su Europos Sąjunga strateguoja vienintelis žmogus. „Manau, nėra abejojančių, jog šalies ministras pirmininkas ir prezidentas sprendimus priima ne vieni. Niekas neabejoja, jog virvutes tampo Jeroslavas Kačinskis,“ – sako K. Glowackis. Jeroslavo Kačininskio asmenybė ir propaguojamos vertybės iš dalis atspindi ir dabartinę šalies politinę kryptį. Būtent šio politiko sprendimai lems ar Lenkija pasiduos spaudimui ar konfliktas su ES institucijomis tik didės.

Lenkijos pilkasis kardinolas

Oficialiai Jeroslavas Kačinskis tėra vienas iš 460 parlamento narių. Tačiau iš tiesų jo rankose sutelkta didžiulė politinė galia. Jis ne tik valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos strategas jis – galingiausias žmogus visoje Lenkijoje. Nesvarbu ar sprendžiama, kas bus Lenkijos ministras pirmininkas, kas vadovaus šalies nacionalinei televizijai ar kokie bus Lenkijos ir Lietuvos santykiai – paskutinis žodis priklauso J. Kačinskiui. Net savo aršiausių oponentų laikomas neprilygstamu politikos strategu, J. Kačinskis – mįslinga ir dviprasmiškai vertinama figūra.

Vieniems, – jis tradicinių vertybių sargas ir Lenkijos nepriklausomybės puoselėtojas, kitiems – šalį link autoritarizmo stumiantis nacionalistas. 68 metų J. Kačinskis nėra vedęs, neturi vaikų, nekalba jokia kita kalba negu lenkų. Teigiama, jog jis neturi kompiuterio, o pirmą banko sąskaitą atsidarė vos 2009 metais. Beje, jis neturi ir vairuotojo pažymėjimo. Pasak biografų, į kontorą vairuotojas jį atveža apie 10 valandą ryto. Pietauja vienas, dažniausiai renkasi tradiciškus lenkiškus patiekalus, kuriuos iš netoliese esančios kavinės atneša jo sekretorė.

REKLAMA

Uždarą jo būdą puikiai iliustruoja ir tai, kad už Lenkijos sienų J. Kačinskis yra buvęs tik kartą. Vaikystėje su mama ir identišku dvyniu broliu jis lankėsi Odesoje, Ukrainoje. Spaudoje giriama jo puiki atmintis ir charizma, tačiau pašiepiami XIX a. vadovavimo metodai, kai apie aktualijas sužinoma iš nuolatos į jo kabinetą kursuojančių politiko pavaldinių. J. Kačinskis politinę karjerą pradėjo kartu su broliu sėkmingai kopdami karjeros laiptais „Solidarumo“ judėjimo metu.

Tiesa, į vadovaujančiųjų gretas jie neprasimušė. Jau tuomet kai kurios brolių idėjos daugeliui kolegų atrodė itin radikalios. Žlugus komunizmui, abu teisininkai tęsė savo politinę karjerą laisvoje Lenkijoje. Tikrasis jų politinis iškilimas prasidėjo tik 2001 metais, kai dvyniai įkūrė „Teisės ir teisingumo“ partiją. Jau 2005 m. ji laimėjo rinkimus, o Lechas Kačinskis tapo Lenkijos prezidentu. Šalies vadovu jis išliko iki 2010 metų, kai kartu su didžia dalimi Lenkijos politinio elito žuvo lėktuvo katastrofoje netoli Katynės. „Teisė ir teisingumas“ į valdžią sugrįžo tik 2015 metais. Šį kartą į valdžios olimpą ir pergalę prieš dvi kadencijas valdžiusią „Piliečių platformos“ partiją vedė vienintelis žmogus – Jeroslavas.           

REKLAMA

Konflikto priežastis – radikali politika

Vos laimėjusi rinkimus J. Kačinskis iš karto ėmėsi to ką savo rinkėjams ir žadėjo vadovaudamasis radikalaus dešiniojo sparno politinio populizmo idėjomis: paversti Lenkija stipria, atsparia išorinėms jėgoms, tradicinėmis šeimos ir katalikybės tradicijomis besivadovaujančia šalimi. Jau pirmi jo vadovaujamos vyriausybės žingsniai pasižymėjo radikalia elgsena. 

Pirmiausia stipriai suvaržyta žiniasklaidos laisvė, o tada imta ruoštis svarbesniam žingsniui – reformuoti teisinę sistemą. Pastarieji politiniai žingsniai sulaukė aršios kritikos ne tik šalies viduje, bet ir iš kaimyninių šalių. Varšuvos ir kitų Lenkijos didžiųjų miestų gatves užplūdo dešimtys tūkstančių protestuotojų. Dar tada, daugiau nei prieš du metus, susirūpinimą išreiškė ir Europos Komisija, pasak kurios atstovų, vykdomos reformos Lenkijoje ėmė grasinti eliminuoti esminį visų ES narių deklaruojamų demokratinės šalies valdymo principą – valdžių atskyrimą ir teisinės sistemos nepriklausomybę.

Tačiau J. Kačinskis ir jo vyriausybė kritiką ignoravo. „Nuo tada kai PiS pradėjo savo reformas, Europos Komisija išdavė 4 rekomendacijas kritikuojančias šalies veiksmus, tačiau šalies valdžia nesutiko nei su vienu jose esančiu sakiniu,“ – sako A. Balceris. Nesulaukusi norėtos reakcijos, Europos Komisija inicijavo dar niekada ES istorijoje nepanaudotą drausminį procesą. Pritarus Europos Parlamentui, Eurobloko narės netrukus balsuos dėl vadinamo branduolinio varianto – 7 drausminio straipsnio įgyvendinimo. Visoms narėms sutikus Lenkija neteks balsavimo teisių bendrijoje, bei rizikuoja prarasti ir finansavimą.

REKLAMA

Tačiau toks spaudimas Lenkijos valdančiųjų nei kiek neišgąsdino. Pasak neseniai paskirto naujojo Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio, šalies teisinės reformos būtinos, nes teismai veikia lėtai ir neefektyviai. Tai be abejonės J. Kačinskio eilutės. Jų autorius ne kartą yra sakęs, jog Vakarų šalys, neturinčios komunistinės praeities, nesupranta, kad valdžios vykdomi žingsniai – vienintelė priemonė įveikti esminę progresui trukdančią kliūtį: korumpuotus komunistinių laikų teisėjus, kurie laiko užvaldę teisinę sistemą. Visgi su tuo nesutinka nepriklausomi Lenkijos teisės ekspertai.

Teismai politikų rankose

„Tai ką šiuo metu matome Lenkijoje, galima pavadinti teisiniu autoritarizmu. Formaliai demokratija egzistuoja, tačiau valdžia naudodamasi teisiniais triukais perima šalies institucijų valdymą bei stiprina savo kontrolę.“ – sako teismų reformą nuo pat jos pradžios stebinčio Pilietinio Vystymosi Forumo vice-prezidentas ir teisės analitikas Marekas Tatala. Jo kontoroje Varšuvoje už lango ilgėjant šešėliams M. Tatala ir jo kolega Patrykas Wachoviecas ramiai dėsto, nuodugniai sustrateguotus J. Kačinskio žingsnius, kurie, nors ir išprovokavo konfliktą su Europos Sąjunga, leido jam įtvirtinti PiS kontrolę teisinėje šalies sistemoje.

REKLAMA

Pirmiausia, dar prieš du metus, paralyžiuotas šalies Konstitucinio tribunolo darbas. Tada palaipsniui imta priimti įstatymus, kurie nusitaikė į Nacionalinę Teisėjų Tarybą. Įvykdžius reformas valdantieji gali kontroliuoti visų lygmenų teisėjų skyrimą. Tai ką anksčiau darydavo patys teisėjai. Pertvarkos vyksta ir Aukščiausiame šalies teisme. Reformoms numačius sumažinti pensijinį šioje institucijoje dirbančių teisėjų amžių dėl to į pensiją skubiai išeiti priversti beveik 40 procentų iki šiol čia dirbusių teisėjų.

Kas dirbs jų vietoje spręs, žinoma, PiS partijos narių dominuojama Nacionalinė Teisėjų Taryba. Bet to bus įkurtas atskiras teismo padalinys skambiai pavadintas „Drausmės rūmais“. Ši institucija taip pat tiesiogiai paklusni valdantiems spręs ypatingos reikšmės teisinius ginčus kaip pavyzdžiui rinkimų ar referendumų teisėtumas. Ypatingų galių įgavo ir teisingumo ministras, kuris yra dar ir vyriausiasis šalies prokuroras bei PiS vedamos valdančiųjų frakcijos lyderis. Jis gali atleisti visų lygių teisėjus be jokio paaiškinimo ir priežasties ir šia galimybe jau pasinaudojo apytiksliai 140 kartų. Agresyvius valdančiųjų veiksmus puikiai iliustruoja ir faktas, kad atleidimo pranešimai pasimetusiems teisėjams buvo atsiųsti be jokių paaiškinimų. Juose faksu tebuvo atsiųstas 5 eilučių atleidimo tekstas.

REKLAMA

„Šiuose tik dalį reformos atspindinčiuose veiksmuose yra nuodugni logika. Konstitucinio Tribunolo paralyžiavimas buvo reikalingas tam, kad nebūtų galima sustabdyti dabar vykdomų tolimesnių planų,“ – sako K. Glowackis. Negana to, šios reformos, pasak M. Tatalos, lenkams mėginamos parodyti kaip racionalios ir teisingos: „Visi šie teisinės sistemos pokyčiai yra lydimi didžiulės valdžios kontroliuojamos žiniasklaidos propagandos kompanijos.“ Ir tai, regis, veikia. Nepaisant kritikos iš Europos Sąjungos, ir nevyriausybinių organizacijų PiS išlaiko savo populiarumą.

„Konfliktas tarp Europos Sąjungos ir Lenkijos visuomenei pateikiamas kaip tikras civilizacinių vertybių susidūrimas, kuriame susiduria katalikiška, tradicinės šeimos vertybes ginanti Lenkija ir morališkai degradavusi, multikultūriška Europa,“ – teigia A. Balceris.

Tai itin patinka tradicinių pažiūrų lenkams iš gerokai vargingiau nei šalies didmiesčiuose gyvenančių šalies Pietinių ir Rytinių regionų. Jie itin palaiko J. Kačinskio vaizduojama kova su „grobikišku“ šalies elitu ir komunistinių laikų šalies išdavikais. Adamas Balceris, kaip ir kiti kalbinti ekspertai, sutinka, tai šalyje itin žadina nacionalistines nuotaikas.

Santykiai su Lietuva

Dėl teismų reformos pašlijus santykiams su Vakarų Europos šalimis, Lenkija ėmė siekti šiltesnių santykių su kaimynėmis tarp jų ir Lietuva. Mūsų šalies paramos Lenkijai reikia ir dėl būsimo balsavimo dėl sankcijų. Už Lenkijos draugiškumo mūsų šalies atžvilgiu reiktų dėkoti J. Kačinskiui. Varšuvą drebinant protestams, praėjusių metų vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje jam užteko dukart slapta susitikti su Sauliumi Skverneliu. Be gandais apipintų pašnekesių, kuriuose, manoma, spręsti Mažeikių Naftos ir Lenkijos energetikos milžinės „Orlen“ nesutarimai, akivaizdžiai sutarta gerinti ir abipusius šalies santykius.

REKLAMA

Nuo susitikimų praėjus vos pusmečiui, po penkių metų pertraukos Vilniuje atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga nuolat šypsodamasis net trims dienoms atvyko prezidentas. A. Duda. Netrukus, po šešerių metų pertraukos, ir ministro pirmininko vizitas. Kovo 11-tosios proga Lietuvoje lankėsi Mateušas Moravieckis. Regis, to užteko, kad Dalia Grybauskaitė pareikštų, jog nesutarimuose su Europos Komisja palaikys Lenkiją.  Visgi, nors pagerėjusių santykių nauda abejoti negalima, nevertėtų pamiršti su kokia Lenkija atnaujiname santykius.

Ar Europos Komisijos ir Lenkijos konflikte palaikydami nacionalizmą auginančią bei savo teismus nuo politikų priklausomus darančia valdžią nekuriame grėsmės ateityje? Verta prisiminti, jog paskutinis autoritarinis Juzefo Pilsudskio valdymas mūsų kaimyninėje šalyje baigėsi atviru karu ir Vilniaus okupacija. Beje, būtent J. Pilsutskio portetas kabo ir J. Kačinskio darbo kabinete.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Vilniuje katino netekęs vyras gedi: papasakojo, kaip mylėjo visi kaimynai
DABAR RODOMA
Vilniuje katino netekęs vyras gedi: papasakojo, kaip mylėjo visi kaimynai
DABAR RODOMA
Suvalkijoje išseko šuliniai, žmonės nebeturi vandens
DABAR RODOMA
Dar vienas smūgis „Huawei“ – bendradarbiavimą nutraukė ir „Panasonic“
DABAR RODOMA
Lazdijų rajono vandenyje rasta arseno
DABAR RODOMA
Vitulskienė atskleidė, koks Merūno poelgis ją rimtai įsiutino
DABAR RODOMA
Pernavas pasakė, kokius nusikaltimus darė sulaikyta 22 asmenų grupuotė
DABAR RODOMA
Ekonomika auga, tačiau skurstančiųjų Lietuvoje nemažėja
DABAR RODOMA
Po avarijos kelyje Kaunas–Klaipėda vilkiko vairuotojas pateikė savo versiją
DABAR RODOMA
Rinkėjas priblokštas – komisija jį iškeikė
DABAR RODOMA
Pasirodė skandalingasis Rolando Skaisgirio vaizdo įrašas: panašumai su asmeniniu gyvenimu
REKLAMA
Protestai Alžyre (nuotr. SCANPIX)
Pasibaigus registracijos dalyvauti kontroversiškuose Alžyro prezidento rinkimuose terminui nė vienas kandidatas neišreiškė noro varžytis dėl valstybės vadovo posto, sekmadienį ...
Žemės drebėjimas (nuotr. SCANPIX)
Šiaurės vidurio Peru sekmadienį paryčiais sukrėtė galingas 8 balų žemės drebėjimas, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS). Požeminis smūgis buvo užfiksuotas 114 km gylyje, 158 ...
Šaunamasis ginklas (nuotr. 123rf.com)
Naujajame Džersyje dešimt žmonių šeštadienį buvo sužeisti per šaudymą viename bare, pranešė policija. Trentono miesto pareigūnai nurodė, kad policija pranešima apie šaudymą ...
Teroro išpuolis Mumbajuje: smogikai pribloškė savo pasirengimu (nuotr. SCANPIX)
Vienas garsiausių ir daugiausiai aukų pareikalavęs visų laikų teroro išpuolių vis dar kelia klausimų, o numanomas organizatorius vis dar vaikšto laisvėje – teroristas slapstosi ...
Putino Rusiją rytuose „valgo“ Kinija (nuotr. SCANPIX)
Kinija ir Rusija lėtai, bet užtikrintai didina savo įtaką pasaulyje ir tam, pasak specialistų, tinka visos priemonės. Šantažas, pagrobimai, papirkinėjimai ir šnipinėjimas yra ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų