Kitais atvejais apgaulės imasi paprasčiausi sukčiai, apsimetėliai ar „troliai“. Pasiaiškinkime, kokie atvejai jau buvo užfiksuoti, kaip melagingi pranešimai ir kodėl jie kuriami.
A. Grande Lietuvoje
Pastaruoju metu socialiniame tinkle „Facebook“ užfiksuota gausybė išgalvotų renginių ir įvykių. Prisidengiama ne tik žinomais atlikėjais, bet ir įstaigomis. Ne vienas žino, kad sukurti renginį ir sukviesti daug žmonių yra tikrai paprasta. Bet koks to gali būti tikslas? Viena vertus, siekis kažką reklamuoti, kita vertus – pasipelnyti, ar tik tiek?
Vienas iš itin plačiai Lietuvoje nuskambėjusių atvejų buvo tūkstančius gerbėjų visame pasaulyje turinčios JAV popmuzikos žvaigždės Arianos Grande atvykimas į Lietuvą. 2016 m. socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtame renginyje buvo skelbiama, kad garsenybės koncertas įvyks 2017 metų rudenį. Šiuo renginiu buvo susidomėję beveik 4 tūkst. žmonių.
Tą kartą tiek bilietų platintojai, tiek Kauno arenos atstovai tikino nieko nežinantys apie koncertą. Patiklūs lietuviai nepasidomėjo organizatoriais ir tiesiog dalinosi šia žinia socialiniame tinkle. Tuo metu internete pasirodė net keli oficialių institucijų renginiai, kurie niekaip neatitiko jų veiklos profilio ir sukėlė tikrą šurmulį bei nuostabą. Tų įstaigų atstovai tikino negalintys kontroliuoti to, kas vyksta viešojoje erdvėje. Tokie ir panašūs atvejai itin populiarūs užsienyje.
Koncertas parduotuvėje
Apie vieną įdomesnių pavyzdžių, portalui tv3.lt pasakojo Socialinių tinklų ekspertas Robertas Šapalas.
„Portalas „BusinessInsider“ yra aprašęs 2016 m. istoriją apie netikrą renginį. Jame buvo skelbiama apie garsios grupės „Limp Bizkit“ lyderio Fred'o Durst'o koncertą vienoje JAV miesto nedidelėje parduotuvėje. Aprašyme buvo užsiminta, kad išankstinių bilietų kaina 3,50 dol., renginio dieną 5 dol., VIP bilietų kaina 20 dol.
Neva, nemokamai bilietus galima gauti už apsipirkimą parduotuvėje vos už 10 dol. Tikimybę, kad renginys iš tiesų įvyks, didino vietinės žiniasklaidos dėmesys. Žurnalistai, radijo laidų vedėjai naudojo „Facebook“ socialiniame tinkle sukurto renginio aprašymą, kaip pagrindinį šaltinį. Į šį renginį socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pakviesta 5530 žmonių. 2197 grupės gerbėjai pažymėjo, kad ateis į koncertą.
Pasak parduotuvės savininkų, kurioje turėjo įvykti koncertas, parduotuvė sulaukė daug skambučių su klausimais, kur galima įsigyti bilietus. Toks dėmesys paskatino parduotuvės vadovus socialiniuose tinkluose išplatinti žinutę, kad koncerto nebus. Visgi, renginio dieną prie parduotuvės susirinko daug žmonių, kurie galiausiai turėjo nusivilti“, - pasakojo R. Šapalas.
R. Šapalo teigimu, žurnalistams net pavyko pakalbinti išgalvoto renginio organizatorių. Šis pasakojo, idėja jam atrodė juokinga ir tenorėjo išbandyti tai. Todėl viskas prasidėjo nekaltai: sukurtas renginys, pakviesti keli draugai...
„Po kelių dienų renginys pritraukė dar daugiau žmonių dėmesio. Organizatorius taip pat tikėjo, kad renginio dieną pavyks padidinti parduotuvės, kurioje turėjo įvykti renginys, pardavimus. Taip jis norėjo padaryti, nes neva tiesiog jautė sentimentus šiai parduotuvei“, - tikino R. Šapalas.
Pasak jo, ši istorija parodo, kaip bet kas gali kurti bet kieno vardu netikrus renginius socialiniuose tinkluose, o žmonės lengvai tuo patiki, net nebandydami patikrinti.
Kas jiems iš to?
Socialinių tinklų ekspertas įvardino, kodėl internautai kuria ir apgaudinėja žmones.
„Yra kelios priežastys, kodėl yra kuriami netikri renginiai. Pirmas, dėl reklamos. Žmonės sukuria netikro įvykio puslapį. Tas puslapis tampa populiarus ir vėliau jame vyksta komunikacija, kuri nėra susijusi su renginiu.
Antras priežastis – „trolinimas“. Netikras renginys sukuriamas norint pasijuokti iš atlikėjo arba miesto“, – sakė R. Šapalas. Žinoma, priežasčių gali būti ir kur kas daugiau. Kiti specialistai tvirtina, kad tai žmonėms suteikia pasitenkinimo jausmą, sulaukus dėmesio.
Pastaruoju metu Lietuvoje itin išpopuliarėjo tiesioginės transliacijos, kur žmonės be pertraukų filmuoja save ir savo kasdienybę. Taip siekiama ne tik dėmesio, bet ir pripažinimo. Pasak psichologų, tai dažniau daro žmonės su žema saviverte.
R. Šapalas taip pat priminė, kad kartais netikri renginiai gali turėti rimtesnių pasekmių, apie kurias net nepagalvojama. „Fred'o Durst'o koncerto pavyzdys parodė, kad žmonės specialiai dėl tokio renginio gali važiuoti šimtus kilometrų. Kad vieta, kurioje turi įvykti renginys, gali sulaukti daug žmonių skambučių, užklausų. O tai gali stabdyti įprastinę veiklą ar pakeisti požiūrį negrįžtamai“, - priminė vyras.
Regis, piktas ar iš pažiūros nekaltas pokštas gali pakenkti žmonėms.
Kaip atpažinti
Norint neapsigauti su netikrais koncertais ar renginiais, verta dėmesį atkreipti į kelis dalykus. Visų pirma, pažiūrėti, kas jį organizuoja. Todėl rekomenduojama pažiūrėti organizuojančio žmogaus ar įmonės paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“.
„Per kelias minutes galėsite įvertinti ar tai tikrai paskyra. Atkreipkite dėmesį į tai kokios yra įkeltos nuotraukos, kokios yra rašomos žinutės ant „Facebook“ sienos. Antra pažiūrėkite, kaip vyksta pati komunikacija sukurto renginio paskyroje. Jeigu renginys iš tiesų yra tikras, tai organizatorius norės pateikti kuo daugiau informacijos apie renginį, bus linkęs atsakinėti į užsiregistravusiųjų, pareiškusių norą ateiti, klausimus.
Trečia, jeigu apie renginį nerandate papildomos informacijos paieškos sistemoje „Google“, tai stiprus signalas, kad renginys yra ne tikras“, – pabrėžė R. Šapalas. Būtent į tokius dalykus dėmesį atkreipė ir minėtame renginyje informacija susidomėję dainininkės gerbėjai. Vieni komentavo ir tikslinosi, ar tai ne melagystė, kiti patys įspėjo, kad neverta tikėti, treti – puolė skelbti apie pigiau parduodamus bilietus. Vadinasi, būtinai atidžiai vertinti tokius renginius.
„Fake news“: po JAV į Lietuvą
Netikros naujienos – angl. „Fake News“ yra fenomenas, kuris vis neišvengiamai skverbiasi į žiniasklaidą, viešąją erdvę ir žmonių gyvenimą. „Fake news“ atsirado Jungtinėse Amerikos valstijose, pastaruoju metu klesti ir Lietuvoje.
Socialinių tinklų kritikai tvirtina, kad „Facebook“ aplinkoje yra sukurtos palankios sąlygos skleisti dezinformaciją. Masiškas „Fake news“ dalinimasis tarp vartotojų dažniausiai labiau priklauso nuo informacijos sensacingumo ir sukeliamų emocijų nei nuo to ar tai iš viso yra tiesa.
Patarimais, kaip atpažinti netikras naujienas, dalinosi skaitmeninės rinkodaros ir grafinio dizaino agentūros „Balta idėja“ vadovė Karolina Jasaitytė. „Tikrinkite informacijos šaltinį ir autorių. „Fake news“ svetainių pavadinimai gali atrodyti labai panašūs į didžiųjų naujienų portalų pavadinimus. Autorius dažnai būna neskelbiamas arba pasivadina netikru vardu ar pseudonimu.
Tikrinkite paskelbimo laiką ir datą. „Fake news“ neretai tampa „virusu“ tik praėjus kuriam laikui po publikavimo, todėl atkreipkite dėmesį į skelbiamos informacijos naujumą“, - nurodė K. Jasaitytė.
Ji atkreipė dėmesį ir į abejotinas citatas bei nuotraukas. „Fake news“ skelbiamos citatos gali būti išgalvotos arba ištrauktos iš konteksto. Nuotraukos dažnai yra naudojamos be autorių sutikimo ir apdirbamos tam tikromis kompiuterinėmis programomis.
Ar apie tai praneša kitos žiniasklaidos priemonės? Jeigu naujiena sensacinga ir tikra – apie tai kalbės ir kitos žiniasklaidos priemonės. Be to, visada įvertinkite gautą informaciją ir tik tada ja dalinkitės, nes taip užkirsite kelią melagingoms naujienoms plisti“, - sakė moteris.
Apie paskelbtas netikras žinutes yra užsiminęs net D. Trumpas, neva buvo prisidengta jo vardu.
