Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas (nuotr. asm. archyvo)

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas (nuotr. asm. archyvo)

Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai mokesčiai yra ir didesni, ir mažesni tuo pat metu!

REKLAMA

Pasakojama, kad įvedus progresinį gyventojų pajamų mokesčių tarifą jūs mokėsite mažiau, bet jūsų kaimynai ar žmonės, kurių jūs nemėgstate – daugiau. Mažiau bus apmokestinti skurstantieji, neapmokestinta vidurinioji klasė, ir apskritai, juos mokės tik pikti ir šykštūs turtuoliai. Įsivedę progresinius mokesčius gyvensime kaip skandinavai. Pasaka, o ne mokesčiai!

Deja, tai yra tik pasaka. Iš pasakų pasaulio grįžkime į realų pasaulį ir pasiaiškinkime, kas gi iš tiesų tų yra tie pasakų herojai, t.y. progresiniai mokesčiai.

Vienas progresinių mokesčių reklaminių šūkių – įvedus progresinius mokesčius daugiau uždirbantieji mokės daugiau. Tikrai taip. Bet esant proporcinių mokesčių sistemai, t.y. tokiai, kurią turime dabar, daugiau uždirbantys irgi moka daugiau. Net jei neturėtume neapmokestinamojo pajamų dydžio, su dabartiniu 15 proc. GPM tarifu, uždirbantis 1000 eurų žmogus mokėtų 150, uždirbantis 1300 eurų mokėtų 195 eurus.

Progresinio tarifo mokesčius tiksliau būtų vadinti „didėjančio tarifo mokesčiais“, nes tokia jų esmė: daugiau uždirbantis moka ne tik daugiau, bet dar ir didesnį tarifą. Vienas iš progresinio tarifo pavyzdžių būtų toks: pvz., pajamos iki 1000 eurų būtų apmokestinamos 15 proc. o virš 1000 eurų – 20 proc. Taigi, pavyzdžiui, uždirbi 1300 eurų „ant popieriaus”, tai pirmi 1000 eurų būtų apmokestinami 15 proc , o likę 300 eurų – jau 20 proc. tarifu. Esant dabartiniam 15 proc. tarifui nuo 1300 sumoki 195. Įvedus progresinį 15 ir 20 proc. tarifą sumokėtum jau 210 eurų.

REKLAMA

Taigi jeigu tikslas apmokestinti daugiau uždirbančiuosius – tuomet progresiniai, t.y. didėjančio tarifo mokesčiai yra visai tinkama priemonė. Bet tuomet klausimas, ką laikyti daugiau uždirbančiu?

Progresinėse pasakose skurstantys nemoka nieko, vidurinioji klasė sumoka labai mažai, o visus pinigus į biudžetą suneša „milijonieriai“. Realybėje, t.y. žiūrint į tai, ką siūlo Lietuvos politikai, mokesčiai didėti pradėtų maždaug nuo 1200 eurų „į rankas“. O jei dar turi porą vaikų? Politikai, viešai verkiantys dėl viduriniosios klasės nebuvimo, mokesčius nori didinti būtent viduriniosios klasės užuomazgoms.

O gal progresinių, t.y. didėjančių mokesčių tikslas yra žmones apmokestinti mažiau?

Tuomet progresinių mokesčių nereikia. Paprasčiausias ir taikliausias būdas mažinti mokesčius yra... mažinti mokesčius. Progresiniai, t.y. didėjančio tarifo mokesčiai čia ne prie ko.

Jei tikslas – sumažinti mokesčius tik mažiau uždirbantiems, tuomet – galbūt. Įsivaizduokite, pvz., jei uždirbantiems daugiau kaip tūkstantį eurų būtų taikomas 15 proc. tarifas (kaip ir dabar), o uždirbantiems iki tūkstančio – 10 proc., tai irgi būtų progresinis tarifas, tačiau toks, kuris mokesčius mažina (o ne didina).

Bet jei norime mokesčių, kur mažai uždirbantys moka ir mažą sumą, ir mažą procentą nuo pajamų, tai paprastesnis būdas to pasiekti yra didinti neapmokestinamasis pajamų dydį (NPD).

Bet tokią sistemą mes jau turime dabar. Jei uždirbi 380 eurų „ant popieriaus”, visi 380 yra pripažįstami kaip NPD ir jiems taikomas 0 proc. GPM tarifas.

REKLAMA

Bet jei uždirbi 500 „į rankas” sumoki 65 eurus GPM. Uždirbi 1000 „į rankas” – sumoki 197 eurus. Uždirbi perpus mažiau, mokesčių sumoki tris kartus mažiau. Dėl NPD, mažiau uždirbantieji jau dabar sumoka ir mažiau mokesčių, ir mažesnį procentą, nei uždirbantys daugiau. Norite šį skirtumą dar didinti – didinkite neapmokestinamąjį pajamų dydį.

O gal progresiniai mokesčiai yra atsakymas į pajamų nelygybės problemą Lietuvoje? Ne. Ir štai paprasta priežastis. Pajamų nelygybė tarp gyventojų pajamų mokestį mokančių žmonių yra iš esmės tokia pat kaip Europoje. Tačiau jei į skaičiavimus įtraukiame pensininkus su jų mažomis pensijomis, tuomet pajamų nelygybė išauga.

Taigi, pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje aukšti (palyginti su Europa) ne todėl, kad vieni uždirba daug, o kiti uždirba mažai, o todėl, kad pensijos mažos. Tačiau pensininkai nemoka gyventojų pajamų mokesčio. O tai reiškia, kad nesvarbu, koks GPM, progresinis, ar toks kaip dabar – pensijos nuo to nepasikeis.

O gal įsivesti „progresinius“ reikia, nes reikia didinti perskirstymą? Juk taip pastoviai porina gyvenantieji iš perskirstymo. Bet perskirstymas yra ne kas kita, kaip surenkami mokesčiai. Mokesčių surinkta daugiau – perskirstymas didesnis. Mažiau – perskirstymas mažesnis.

Progresiniai mokesčiai perskirstymą didina tik tada, kada mokesčių surenkama daugiau. Taigi, „didinti perskirstymą“ reiškia ne ką kitą kaip didinti mokestinę naštą mokantiems mokesčius. Perskirstymo ir progresinių gerbėjai galėtų būti bent sąžiningi ir prisipažinti, kad jie nori padidinti mokesčius, nes yra įsitikinę, kad valdžia pinigus panaudos geriau nei žmonės, kurie tuos pinigus uždirbo.

REKLAMA

Politikai, kurie sako progresiniais mokesčiais apmokestins milijonierius, iš tikro nori padidinti mokesčius uždirbantiems šiek tiek daugiau nei 1000 eurų. Kas čia? Nuoseklumo trūkumas ar veidmainiškumas?

Beje, kalbant apie veidmainiškumą. Neseniai įvestos „Sodros grindys“ buvo akivaizdus mokesčių padidinimas mažiausiai uždirbantiems. Išeina labai įdomiai. Politikai, kurie pasisako už progresinius mokesčius, įveda regresinius mokesčius, t.y. kuomet uždirbantys mažiau moka daugiau. Mažiausiai uždirbančių nuo mokesčių didinimo negynė nei profsąjungos, nei kairieji, nei prie valdžios prisiplakę etatiniai socialinio jautrumo šaukliai. Kodėl?

O gal viskas paprasčiau? Gal politikai balsuoja už bet kokius pakeitimus, kuriais didinami mokesčiai? Ir iš tikro, jei tikslas – tiesiog ištraukti daugiau pinigų iš žmonių kišenių, tuomet tinka ir progresiniai, ir regresiniai, ir akcizai, ir PVM. Bet nei pasakomis, nei Skandinavija čia nė nekvepia.

 

mindaugas
2018-02-09 16:39:48
tai jeigut taip lietuviskai 1000 15 e o vienu euru daugiau jau moki 20 procentu tai tada butu tik pastumimas y seseli bet jei su protu pridetu kaip 1200 e 1400 taip 1 procentas tada gal zmones ir neprasytu atlyginimo dalies y vokeli
Atsakyti
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

Top Video

Lietuva lyderiauja Europoje ne tik pagal suvartojamo alkoholio kiekį
DABAR RODOMA
Lietuva lyderiauja Europoje ne tik pagal suvartojamo alkoholio kiekį
DABAR RODOMA
Su mažamečiu miegojusi moteris prabudo nuo siaubo: galėjo mirti visi
DABAR RODOMA
Po dvigubos žmogžudystės Tauragėje – liudininkų pasakojimas: to niekas nesitikėjo
DABAR RODOMA
Skurdo lygiu Lietuvoje susirūpino net užsienio ekspertai
DABAR RODOMA
Skaudi nelaimė Vilniaus senamiestyje: vairuotoja nepraleido motociklininko
DABAR RODOMA
Pamirškite Palangą: nuo šio kurorto lietuvių neatbaido net kainos
DABAR RODOMA
Po tragedijos Italijoje – dar daugiau detalių: prabilo sukrėsti lietuviai
DABAR RODOMA
Dėl naujų duomenų apsaugos įstatymų Europos vartotojams neprieinami kai kurie portalai
DABAR RODOMA
Situacija Lietuvoje kur kas prastesnė nei manoma – Europa nori pokyčių
DABAR RODOMA
Daivai Gineikaitei – palanki žinia
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
mindaugas 2018-02-09 16:39:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
tai jeigut taip lietuviskai 1000 15 e o vienu euru daugiau jau moki 20 procentu tai tada butu tik pastumimas y seseli bet jei su protu pridetu kaip 1200 e 1400 taip 1 procentas tada gal zmones ir neprasytu atlyginimo dalies y vokeli    ATSAKYTI
Nerijus Mačiulis
Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės ...
 Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė (nuotr. asm. archyvo)
Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. ...
Rūta Vainienė (nuotr. Organizatorių)
Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos lėšos reikšmingai papildydavo valstybės biudžetus ir fondus. Kai valstybė už ...
Laurynas Totoraitis (nuotr. Edgaro Kurausko)
Antradienį žiniasklaidos dėmesį patraukė įsiteisėjęs teismo įsakymas, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė išieškoti iš E. Masiulio 90 000 eurų skolą kreditoriaus ...
Robertas Dargis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį valstybės skaudulį – mūsų vaikų mokslo rezultatai katastrofiškai blogėja. Analizė ...
REKLAMA

Top Video

Lietuva lyderiauja Europoje ne tik pagal suvartojamo alkoholio kiekį
DABAR RODOMA
Lietuva lyderiauja Europoje ne tik pagal suvartojamo alkoholio kiekį
DABAR RODOMA
Su mažamečiu miegojusi moteris prabudo nuo siaubo: galėjo mirti visi
DABAR RODOMA
Po dvigubos žmogžudystės Tauragėje – liudininkų pasakojimas: to niekas nesitikėjo
DABAR RODOMA
Skurdo lygiu Lietuvoje susirūpino net užsienio ekspertai
DABAR RODOMA
Skaudi nelaimė Vilniaus senamiestyje: vairuotoja nepraleido motociklininko
DABAR RODOMA
Pamirškite Palangą: nuo šio kurorto lietuvių neatbaido net kainos
DABAR RODOMA
Po tragedijos Italijoje – dar daugiau detalių: prabilo sukrėsti lietuviai
DABAR RODOMA
Dėl naujų duomenų apsaugos įstatymų Europos vartotojams neprieinami kai kurie portalai
DABAR RODOMA
Situacija Lietuvoje kur kas prastesnė nei manoma – Europa nori pokyčių
DABAR RODOMA
Daivai Gineikaitei – palanki žinia

Televizija

Didžiausios olimpinių žaidynių nesėkmės: iš jų kvatojo visas pasaulis

 

 

                    



Į viršų