2017-ieji buvo itin reikšmingi į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktiems – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, pristatė projektą, pagal kurį dalis laisvėje gyvenančių stumbrų bus perkelti į laikinus aptvarus, o vėliau išleisti į laisvę. Praėję metai buvo reikšmingi ir tuo, kad pirmą kartą nuo lapkričio pradėta nuolatinė jų stebėsena ir registravimas.

Visgi, tiek dėl vieno aspekto, tiek dėl kito netyla aršios visuomenės diskusijos. Tai telpa ar netelpa stumbrai Lietuvoje, gerai jiems čia ar ne, didėja ar mažėja jų skaičius? Štai, kokie klausimai neramina lietuvius. Skelbiama, kad Lietuvoje šiuo metu turėtų būti apie 200 stumbrų.

Išpūsti skaičiai su paslėptu tikslu

Lietuvoje gerai žinomas gamtos fotografas Marius Čepulis ne kartą pasisakė ir dalinosi kadrais, kuriuose užfiksuotos stumbrų gyvenimo sąlygos mūsų šalyje. Praėjusią savaitę fotografas socialiniame tinkle pasidalino iškart diskusijas sukėlusia žinute. Ją, regis, išprovokavo dar gruodžio pabaigoje pirmą kartą paskelbta oficiali nuolatinės stumbrų stebėsenos ataskaita.

REKLAMA

„Kaip ministerijose dauginasi stumbrai. Gerai dauginasi. Tiesiog pumpuruoja. Patinai vos spėja tapyt karves, o kiekviena karvė po 4 stumbriukus atsiveda. Apie ką aš čia? Ogi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba suskaičiavo stumbrus. Tikiuos, jiems su gamtosauga geriau sekasi nei su matematika, bo su matematika tai ne kas.

Kaip įmanoma bandoje iš 22 stumbrų suskaičiuoti 10 šiųmetinių jauniklių, kai jų tėra 2? Arba bandoje iš 80 stumbrų suskaičiuoti 26(!!!) jauniklius, kai jų tėra 7-8. Ir ko verti visi kiti skaičiai, kai š malama lygioj vietoj? Kaip tada galima pasitikėti kitų žvėrių apskaitomis?“, - rašė M. Čepulis (kalba neredaguota). Visą jo žinutę galima pamatyti čia.

Vyras piktinosi ir kėlė versijas, kodėl taip galėtų būti daroma. Viena pagrindinių versija – siekiant įtikinti žmones, kad stumbrai „yra tautos priešai“, todėl reikia juos kuo toliau perkelti, o gal net ilgainiui leist medžiot, nes jų per daug prisiveisė.

„Aš kai fotografuoju stumbrus, visada juos perskaičiuoju, pasidarau daugiau dokumentinių nuotraukų. O jų apskaita – pažiūrėjau su žiūronais ir surašiau skaičius, nors neįmanoma suskaičiuoti 26 jauniklius“, - įsitikinęs Marius. Jis negailėjo kritikos Aplinkos ministerijai ir jų atstovams, kurie, esą, slepia daug informacijos, nesako, kiek buvo nužudyta stumbrų bandant juos užmigdyti, nesako kad gaudant vieną bandą stumbrai buvo nuginti į užkampį prie geležinkelio, kur ne vienas žuvo susidūręs su traukiniu.

REKLAMA

Nepalaiko jis ir idėjos stumbrus perkelti į Dzūkiją. M. Čepulis įsitikinęs, kad iš laikino aptvaro išleisti stumbrai išsilakstys, o valdininkų noras būtent ir yra, kad stumbrai „patrauks į Lenkiją arba Baltarusiją“.

Stumbrai Lietuvoje kaip karvės Indijoje – nebus

Portalas tv3.lt susisiekė ir su Lietuvoje žinomu stumbrų ekspertu, ilgamečiu gamtininku Rytu Papšiu, kuris būtent ministerijos ir yra pasamdytas skaičiuoti laisvėje esančius stumbrus. Atrodo, jis bene geriausiai ir labiausiai pažįsta tauriuosius stumbrus, pats ilgus metus dirba su jais, gyvena netoli stumbryno. Tačiau vyras pateikė kitokią versiją, kodėl vyksta ši kova.

„Ten yra kažkokie asmeniškumai, senų principų ir neišsiaiškintų konfliktų pasekmė. Pradėjau visuomenininkams kliūti, kai ėmiau aktyviau dirbti“, - pasakojo stumbrininkas. Esą, jam niekaip nepavyksta bendrauti ir susikalbėti su gamtos fotografu.

„Mano skaičiai šiai dienai – kaip įmanoma tikslesni. Aš visą dieną pralaukiu, žinau bandų buvimo koordinates ir ne tik tų, kurios į fotografų objektyvus patenka. Aš net su telefonu galiu nufotografuoti, nes taip arti prieinu. Paprasti žmonės neskiria, kad jauniklis yra gimęs tais metais, o ne tik jaunikliais laikomi maži, mėnesio ar kelių stumbriukai“, - tikino R. Papšys. Jis užsiminė numanantis tokių bandymų priešinti žmones priežastis.

Esą, tai dar iš senų laikų likusi problema, susijusi su nuotraukų patekimu į leidinius. Pasak jo, Lietuvoje apie 1960-uosius metus buvo paskaičiuota apie 500 stumbrų, dabar tiek tikrai nėra.

REKLAMA

Lietuvos stumbrų ekspertas Rytas Papšys (nuotr. Valstiečių laikraštis)  

Lietuvos stumbrų ekspertas Rytas Papšys (nuotr. Valstiečių laikraštis)  

„Kiek kelių, kiek geležinkelių dabar. O norint stumbrų populiaciją išsaugoti, reikia nuo infrastruktūros tinklo saugoti kiek įmanoma. Pavyzdžiui, Lenkijos keliuose per metus žuvo apie 40, pas mus – 4. Iki 2017 m. pabaigos – situacija buvo bloga, niekas jais nesirūpino, stumbrai buvo tiesiog urėdijoms priskirti.

Aš dirbdavau ten, kur manęs savivaldybės paprašydavo. Tikrai žmogus turi šalia jų būti, matyti situaciją, patarti, ką daryti. Juolab, su nukentėjusiais ūkininkais irgi galima susitarti, jeigu žmoniškai kalbiesi. O kažkas mano, kad stumbrai gali būti tokie laisvi kaip karvės Indijoje. Tai taip nebus ir negali būti“, - tvirtino stumbrų ekspertas.

Paklaustas, kaip atremia kaltinimus stumbrų skaičių nepagrindimu, tikino, kad viskas dėl tinkamos įrangos neturėjimo. „Kai turėsiu droną, tai ten jau bus mano aiškūs įrodymai“, - tvirtino gamtininkas.

Duomenys: Aplinkos ministerijos  

Duomenys: Aplinkos ministerijos  

Nuvežti į naują mišką ir „iškratyti“ neina

Tiek Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis, tiek vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys portalui tv3.lt tvirtino, kad parengtas „Stumbrų apsaugos planas“ pakeis situaciją Lietuvoje. Nes šiuo metu – blogai ir stumbrams, ir ūkininkams.

„Dabar susidarė situacija, kai užeina stumbrų banda ant ūkininko žemės, o šie juos bando nuvyti. Tad kenčia abi pusės. Panevėžio ir Kėdainių rajonuose nėra tokių miško masyvų, todėl vargšai stumbrai yra stumdomi iš vieno lauko į kitą. O ir laukuose jie negali maitintis.

REKLAMA

Nors jų padaryta žala skaičiuojama šimtais tūkstančių, o ir grėsmė yra tiek jų pačių, tiek žmonių gyvybėms. Užfiksuota 11 stumbrų žūčių keliuose ir geležinkelyje – tokio skaičiaus dar nėra buvę per visą jų gyvenimą Lietuvoje nuo 1969-ųjų. Tai rodo, kad padaryta klaida dėl jų tankumo ir gyvenamosios vietos. Mes šitą klaidą privalom ištaisyti“, - kalbėjo L. Budrys.

Jis pasakojo, kad pagal parengtą planą – didžioji dalis stumbrų bus perkelta į Dzūkijos nacionalinį parką. Esą, tai viena iš tinkamų vietų – Dainavos ir Belovežo girios. Ten tikimasi, kad Lietuvos stumbrai įsilies į Belovežo stumbrų populiaciją. Nes vykstanti kraujomaiša kelia grėsmę patiems stumbrams.

Stumbrų banda (nuotr. Mariaus Čepulio)  

Stumbrų banda (nuotr. Mariaus Čepulio)  

L. Budrys neslėpė, kad iki šiol duomenys apie stumbrus buvo gaunami chaotiškai – iš medžiotojų, miškininkų, fotografų, todėl nebuvo tiksliai žinomi skaičiai. Kritiką dėl aptvarų, specialistas atrėmė sakydamas, kad laikini aptvarai būtini stumbrų adaptacijai.

„Niekas nenuveža į mišką ir tiesiog neiškrato iš maišo. Per adaptaciją stumbrai pratinsis prie aplinkos, formuosis į bandą, išsirinks savo vedlį ir kai jau specialistai matys, kad jie gali išeiti į laisvę, pamažu išleidinės. Tokie aptvarai bus Pašiliuose, „Žvėrinčiuje“ ir vienas didysis Dzūkijoje“, - pasakojo L. Budrys, pabrėždamas, kad adaptacija gali trukti ne vienus, ir net ne trejus metus.

Kaltinimus meta vieni kitiems

L. Budriui antrino ir VTSS direktorius – kartodamas, kad visiškai pasitiki dirbančiu stumbrininku. „Jis išlandžios visas vietas ir stengsis surasti, kaip įmanoma tiksliau visus stumbrus suskaičiuoti. Nematau prasmės priskaičiuoti daugiau nei yra, absurdiška. Nėra tikslo klastoti duomenis. Kaip tik norime pašarais juos atitraukti nuo laukų“, - sakė A. Stanislovaitis.

REKLAMA

Pasak jo, žmonės dažnai neįsigilina į dalykus, o tik įsimena vieną frazę, pavyzdžiui, „uždarymas į aptvarus“ ar „migdymas vaistais“. „Stumbrų atitraukimas ir gaudymas vyks naudojant gaudykles. Pripažįstu, kad turėjome problemų su specialistais, migdant gyvūnus. Tačiau per šiuos metus dėl to irgi situacija pasikeis, stengsimės išvengti klaidų“, - tikino patyręs miškininkas.

Į viešai metamus kaltinimus, esą, stumbrus norima išvaryti iš Lietuvos, išnaikinti ar tiesiog leisti sumedžioti, atsakė tiesiog patarle: „Kiekvienas mąsto pagal savo sugedimo laipsnį“.

VSTT direktorius Albertas Stanislovaitis (nuotr. VSTT)  

VSTT direktorius Albertas Stanislovaitis (nuotr. VSTT)  

Kitokią nuomonę išsakė aktyvios Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ Tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius, tvirtindamas, kad viskam koją kiša europiniai pinigai.

„Stumbrų situacija Lietuvoje, mano nuomone, negerėja, nes yra per daug neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, dėl perkėlimo pačio, nes tai sudėtingas procesas. Idėja aiški, kad sumažinti žalą ūkiams, bet realizacija – neaiški. Dabar atrodo, kad svarbiausia tik pinigų įsisavinimas, aptvarų įrengimas“, - atvirai sakė A. Laurinavičius.

Jo teigimu, viešai minimas taikytinas metodas – migdymas, neramina. Esą, buvę specialistų klaidos parodo, kad bus vėl bandymai atliekami su stumbrais, jie žalojami, nes nesamdomi tikri specialistai iš užsienio.

„Aš būčiau linkęs manyti, kad viešai pateikti ministerijos skaičiai nėra tikslūs, nėra paaiškinta nė kaip skaičiuota, nė per kiek kartų. Todėl aš dėl skaičių tikslumo labiau Mariumi tikiu. Kiek teko su tuo stumbrininku bendrauti, tai jis meluodavo dažnai, o mūsų norą domėtis – žemindavo. Kol kas tik tai matom. Atrodo, kad anksčiau gal tiesiog susidomėjimo visuomenės nebuvo šiuo klausimu. O kažkaip atsiradus Europos sąjungos pinigams, tapo sudėtinga bendrauti. Tie pinigai, atrodo, kiša koją“, - apie bendravimą su ministerijos atstovais kalbėjo asociacijos „Baltijos vilkas“ Tarybos pirmininkas.

Visi kalbinti pašnekovai tikino, kad artimiausiu planuojamas šių suinteresuotų pusių susitikimas Aplinkos ministerijoje, kur dar kartą tikimasi išgirsti atsakymus ir sužinoti, kokie tikrieji stumbrų apsaugos tikslai. Žinoma, bus paliestas ir statistikos klausimas, kam sekasi geriau skaičiuoti stumbrus.

[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Eismas (nuotr. 123rf.com)
Eismą šalyje pirmadienio popietę sunkina snygis, Jurbarko rajone dėl rūko sumažėjęs matomumas, įspėja kelininkai. Automobilių kelių direkcijos duomenimis, šiaurės ir rytų ...
Irena Aleksaitė (Fotodiena nuotr.)
Metų vertėjos krėslo premija skirta Irenai Aleksaitei, pranešė Kultūros ministerija. Vertėjai premija skirta „už adekvačiai ir gyvai išverstą Witoldo Gombrowicziaus „Lenkiškų ...
Agnė Širinskienė (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė siūlo nuo trejų iki penkerių metų ilginti galimą terminą vairavimo teisų atėmimui, kai ...
Daugiabutis Perkūnkiemio g. (nuotr. Sauliaus Žiūros)
Prokuratūra atmetė Vilniaus valdžios prašymą pradėti tyrimą dėl daugiabučio Pašilaičiuose, nenustačiusi įstatymų pažeidimų. „Pagrindinis šio sprendimo argumentas yra tai, kad ...
L.Baltrūnas nuotr. Broniaus Jablonsko
Teismo sprendimu baikerio Aivaro Kilkaus nužudymu įtariamas klubo „Vorai“ vedlys Laurynas Baltrūnas šiandien paleistas į laisvę. Vyrą į namus atvežė policijos pareigūnai. ...
REKLAMA

Top Video

Neramios žinios dingusio lietuvio paieškoje
DABAR RODOMA
Neramios žinios dingusio lietuvio paieškoje
DABAR RODOMA
Pasižvalgykime, kaip Lietuva ir jos žmonės gyveno pastarąjį šimtmetį
DABAR RODOMA
Lietuvai sveikinimai plaukia ir iš svetur, estų ministrai pragydo lietuviškai
DABAR RODOMA
Savo gimtadienį Lietuva švenčia su kaupu
DABAR RODOMA
Staigmena per Nacionalinių premijų teikimą – prabilo šventėje pasirodęs Vaitkus
DABAR RODOMA
Artėjančios Vasario 16-tosios siurprizai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Signatarų rūmų balkone Vasario 16-ąją lauksiantys Landsbergio, jo neišvys
DABAR RODOMA
Siaubo kupinas skrydis lėktuvu ir avarinis nusileidimas Havajuose
DABAR RODOMA
Paviešinta, kas padėtų išvengti smurto prieš vaikus
DABAR RODOMA
Ministerija kreipiasi į vairuotojus: žada naują tvarką – pajus visi

Televizija

Į viršų