Tuo tarpu etnologai taip skubančiais tautiečiais nesidžiaugia. Esą žaliaskares derėtų puošti tik šventų Kūčių dieną. Aplinkosaugininkai įspėja, kad neteisėtai įsigyto sžaliaskarės gali labai brangiai kainuoti.
Maždaug XVI amžiuje pradėta eglaites kirsti, nešti į būstus, miestų aikštes ir puošti. Tradicija puošti kalėdinę eglę į mūsų šalį atkeliavo XIX amžiuje. Tačiau pirmosios buvo puošiamos tik dvaruose. Manoma, jog pirmiausiai ši tradicija atsirado Vokietijoje, o paskui išplito ir kituose kraštuose. Pavyzdžiui Latvijoje, viena pirmųjų kalėdinių eglių buvo pastatyta Rygos aikštėje 1510 metais.
Egles puošti tik Kūčių dieną
„Eglutė labai neseniai atsirado Lietuvoje, apie XIX amžiaus vidury. Vokiečių kariai išplatino šį paprotį, ilgėdamiesi savo šalies per šventes. Vokietijoj tai jau seniai buvo daroma. Lietuvoje iš pradžių tik dvaruose, mokyklose buvo puošiamos eglės. Šeimos namuose puošė egles tik nuo XX amžiaus pradžios. Ir aišku žaisliukai buvo savos gamybos, iš kiaušinio kevalo, iš meduolių, popierių karpinių, šiaudų, obuoliukų, riešutų, konkorėžių, o vėliau ir saldainių,“ - pasakojo Vilniaus etninės kultūros centro vyr. koordinatorė Marija Liugienė.
Tradicija puošti eglę, siejama su viltimi, amžinu gyvenimu bei pasaulio medžio įvaizdžiu.
„Tai amžinai žaliuojantis medis. Pasirodo jis per visas mūsų šventes ant stalo. Per Velykas taip pat dedame kažkokį žalią augalą ant stalo. Tai duoda viltį, kad gyvenimas – amžinas, nenutrūkstantis, lyg augalas nuolat žaliuojantis. Duoda savo jėgos ir amžinumo žmogui. Aišku, mus žavi ir tas kvapas, miško atėjimas į namus. Taip pat siejama ir su pasaulio medžio įvaizdžiu,“ - teigėM. Liugienė.
Etnologai primena: pagal tradicijas eglaitės neturėtų būti puošiamos anksčiau negu Kūčių - gruodžio 24-osios - dieną. Be to, papuošta eglutė ar jos šaka turi būti laikoma namie iki pat Trijų karalių - sausio 6-osios.
„Iš nekantrumo mes pralaimime egles pasipuošę dar gruodžio pradžioje. Juk ta eglutė atsibosta, nebežavi, nebestebina. Visur tos puoštos šakos, tie patys burbulai, tos pačios girliandos. Ilgainiui pradeda byrėti spygliai, nebetenka to žavesio, kvapo eglės. Žinoma, šias naujas tradicijas pasipuošti kuo anksčiau diktuoja prekybininkai. Juk dar prieš Vėlines kai kurie pasipuošė. Nebuvo net to pereinamojo laikotarpio,“ - kalbėjo M. Liugienė.
Už šventinius medžius 89 eurai
Šventinėmis eglėmis prekiaujantys verslininkai sako, jog žmonės ne gruodžio pradžioje, o dar spalį ėmė rezervuotis eglutes. Lapkričio viduryje šios jau keliavo į gyventojų namus.
„Spalio viduryje žmonės jau rezervavosi eglutes ir nuo lapkričio 25 dienos, mes pristatome jas į namus. Pastebime, kad žmonės nori įsigyti kuo aukštesnį šventinį medį ir kuo anksčiau jį pasipuošti. Dažniausiai renkasi kėnius, jie draugiškesni turintiems vaikus ar gyvūnus – mažiau badosi,“ - teigė projekto eglutes.lt koordinatorė Diana Mantesovič.
Anot pašnekovės, šventinių medžių kaina skirstoma pagal dydį. Mažiausi kėniai nuo 1.2 iki 1.5 metrų kainuoja 45 eurus, o didieji nuo 2.5 iki3.23 metrų atsieina 89 eurus.
„Mačių medelyne” eglėmis prekiaujantys atstovai sako, jog šventinis medžių pirkimas jau įsibėgėjo.
„Mes prekiaujame sidabrinėmis eglėmis, kirstomis arba vazonuose. Kaina svyruoja nuo 14 iki 42 eurų, priklauso nuo medžio aukščio. Jis gali siekti nuo 1.2 iki 2 metrų,“ - teigė „Mačių medelyno“ vadovas Vytenis Mačys.
Už eglutes - baudos
Aplinkosaugininkai įspėja, jog savavališkai svetimame miške kirsti eglutes ar šakas draudžiama. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę teisės aktų reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka: jiems taikoma piniginė bauda nuo 57 iki 115 eurų. Taip pat gali būti konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės bei pats medelis.
