Danske Bank (nuotr. SCANPIX)

Danske Bank (nuotr. SCANPIX)

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialui nuo spalio vadovaujantis Ramūnas Bičiulaitis teigia drastiškų permainų neplanuojantis, o pagrindiniu prioritetu įvardija jau pradėtą banko informacinių technologijų (IT) Baltijos šalyse sujungimo projektą.

REKLAMA

R. Bičiulaitis interviu BNS teigiamai vertino alternatyvių finansų rinkos žaidėjų plėtrą, kurie, anot jo, bankams galėtų būti ne konkurentais, o partneriais. Jis taip pat pabrėžė, kad bankai yra tinkamai pasirengę galimai ekonominei krizei, tačiau neprognozavo, kada ji galėtų įvykti.

- Spalio pradžia Lietuvos bankų sektoriui buvo neeilinė - veiklą pradėjo naujas „Luminor“ bankas, pasikeitė kelių bankų vadovai. Kaip vertinate šias permainas?

- Nepaisant šių įvykių, sakyčiau, Lietuvos bankų rinkoje tęsiasi natūrali evoliucija. Nieko labai ypatingo neįvyko, visi šie pasikeitimai buvo prognozuoti. Kalbant apie „Luminor“, šio bendro DNB ir „Nordea“ banko įsteigimas ir jo vadovų komanda jau senai buvo iškomunikuota. „Danske Bank“ vadovo pasikeitimo taip pat nevadinčiau labai netikėtu. Gintautas Galvanauskas jau seniai buvo apsisprendęs išeiti iš banko, tik iki tam tikro laiko tai buvo konfidenciali informacija.

- Esate sakęs, kad vadovo pasikeitimas nekeičia „Danske Bank“ strategijos Lietuvoje. Kokius sau tikslus keliate naujose pareigose?

- Mano asmeninis siekis yra išlaikyti darbų, kurie yra pradėti, tęstinumą, taip pat tuos žmones, kuriuos šiuo metu turime banke. Pas mus dirba puikūs, kompetentingi žmonės, kurie įrodė galintys realizuoti pačius sudėtingiausius projektus. O šiuo metu vienas svarbiausių darbų yra 15 mln. eurų vertės informacinių sistemų sujungimo Baltijos šalyse ir jų prijungimo prie „Danske Bank“ grupės sistemų projekto sėkmingas užbaigimas.

REKLAMA

- Kada šis projektas turėtų būti baigtas ir ką jis suteiks banko klientams?

- Šiuo metu Lietuva ir Latvija jau yra sujungtos ir dirba vienos sistemos platformoje. Liko Estija, kurioje projektas dabar juda ypatingai greitai, mobilizuoti reikiami resursai tiek pačioje Estijoje, tiek Lietuvoje ir Latvijoje. Tai yra jungtinis projektas, tikimės, kad jis, įskaitant Estijos dalies migraciją ir sujungimą, taip vadinamą tiltą, su grupės sistemomis, bus baigtas kitų metų kovo mėnesį.

Sistema visų pirma yra orientuota į verslo, tarptautinius klientus, kuriems atsiras pinigų valdymo, angliškai cash pooling arba cash management, galimybė. Įmonės turės galimybę matyti skirtingose šalyse turimas lėšas, jas valdyti. Tai bus jungtinė iždo valdymo funkcija.

- Tikriausiai turite ir tolesnių glaudesnio bendradarbiavimo Baltijos šalyse planų?

- Pirmiausiai privalome realizuoti, kas buvo numatyta šio projekto verslo plane, pasiekti tai, kas buvo žadama. Reikės pasitikrinti, kokios yra mūsų sąnaudos, kiek mes esame sujungę savo veiklas, ar tikrai pilnai išnaudojame bendrą IT sistemos platforma ir vystome naujus produktus visų trijų Baltijos šalių mastu. Kitaip tariant, turėsime įvertinti, ar vieninga sistema leidžia siūlyti vieningus produktus visose šalyse.

Šiuo atveju visų pirma kalbama apie pagrindinę, vadinamąją core banking sistemą, tačiau po ja yra kitos ne mažiau svarbios sistemos. Kitas etapas yra susijęs su ERP (verslo resursų planavimo, angliškai Enterprise Resource Planning) sistemomis. Šiuo metu apskaitos ir atskaitomybės sistemos yra skirtingos kiekvienoje šalyje, siekis būtų jas taip pat perkelti į vieną platformą. Žiūrint toliau, galima kalbėti ir apie atlyginimų bei personalo valdymo sistemą, kapitalo skaičiavimo principus, kitus projektus, jų iš tikrųjų yra daug. Neapsiribojame tik šiais ar kitais metais, kalbame ir apie 2019 metus. Veikti tikrai turėsime ką.

REKLAMA

- Prisimenant „Danske Bank“ parduotą Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės verslą, DNB ir „Nordea“ bankų pasitraukimą į antrą planą, susidaro įspūdis, kad bent jau daliai Skandinavijos bankų mūsų rinka tampa mažiau įdomi.

- Čia turbūt reikėtų pažvelgti į šiek tiek senesnius laikus, į krizinį ir pokrizinį laikotarpius. Manau, kad nuo 2008-2009 metų krizės labai stipriai bankinis sektorius pasikeitė. Reguliacinė bazė sugriežtėjo, atsirado Bazelis 3 (reikalavimų paketas bankams - BNS), keliami labai griežti reikalavimai dėl likvidumo valdymo, kapitalo pakankamumo rodikliai griežtesni, įvesti tam tikri papildomi MiFID (Finansinių priemonių ir rinkų direktyva - BNS), AML'o (pinigų plovimo prevencijos, angliškai Anti-money laundering - BNS) reikalavimai. Tų bankinių keiksmažodžių galima vardinti labai daug, bet tai ir skatina bankus keistis. Manau, visi bankai galvoja, kaip koreguoti savo elgseną, konsoliduotis, tapti efektyvesniais.

Visa tai lėmė, kad, pavyzdžiui, rinką paliko „UniCredit Bank“, nes jis čia elementariai neturėjo pakankamo svorio, kad galėtų būti efektyvus ir pelningas. Kiti bankai, pavyzdžiui, SEB ir „Swedbank“, kaip ir „Danske Bank“ konsoliduojasi Baltijos šalių mastu, integruoja savo operacijas ir tokiu būdu ieško efektyvios veiklos receptų. Mūsų sprendimą atsisakyti mažmeninės veiklos lėmė strateginis pasirinkimas, kuriame segmente norime koncentruotis ir būti stiprūs, būti pelningi. Tai yra verslo bankininkystės ir privati bankininkystė.

REKLAMA

- Ar manote, kad Lietuvos mažmeninės bankininkystės rinkoje vietos yra tik keliems stipriems žaidėjams?

- Mažmeninėje veikloje turi būti pasiekta tam tikra masto ekonomija. Mes nusprendėme, kad reikėtų per didelių pastangų norint padidinti savo portfelį tiek, kad jis būtų pelningas, naudingas ir generuotų pakankamą grąžą. Todėl iš dalies su jumis sutinku, Lietuvos ir visų Baltijos šalių rinka nėra didelė, manau, didieji bankai gali joje sėkmingai veikti, bet papildomiems bankams įeiti ir padidinti savo portfelį tiek, kad jį apsimokėtų turėti, jau yra ganėtinai sudėtinga.

- Skandinavijoje „Danske Bank“ yra labai stiprus žaidėjas, pavyzdžiui, momentinių mokėjimo rinkoje. Ar nemanote, kad mažmeninio verslo pardavimas šioje srityje atvėrė galimybių sparčiai alternatyvių finansinių technologijų ( fintech) žaidėjų plėtrai?

- Manau, kad rinkoje vyksta natūralios transformacijos, tam tikrose srityse bankai nelinkę ypatingai daug investuoti, tuo tarpu smulkiems žaidėjams, fintechams, mokėjimų įmonėms tai yra kaip tik ta erdvė, kur jie gali save išreikšti, būti lankstūs ir greiti. Aš į juos žiūrėčiau kaip į potencialius partnerius ateityje, nes mes visgi esame ganėtinai skirtingo segmento žaidėjai, nes bankai daugeliu atveju prioritetu įvardija verslo bankininkystę ir investicinį skolinimą. Tam tikroje vietoje yra sąlyčio taškų, veikla šiek tiek persidengia, bet tai nėra labai reikšmingi dalykai, mes nesame 100 proc. konkurentai.

REKLAMA

Manyčiau, kad ateityje fintechai pamažu taps bankų partneriais, nes būdami greiti jie gali pasiūlyti tam tikrus finansinius sprendimus, kurių galbūt reikės bankams, ir priešingai - jie taip pat galėtų išnaudoti bankų potencialą.

- Lietuvos bankas yra labai aktyvus, skatindamas alternatyvių žaidėjų atsiradimą. Ar nebijote, kad ateityje jie gali būti sunkiai suvaldomi ir prižiūrimi?

- Manau, kad Lietuvos bankas jau yra pademonstravęs gebėjimą suvaldyti sunkias situacijas, tam tikri sprendimai, susiję su kreditų unijų sektoriumi, demonstruoja pakankamai stiprų Lietuvos banko pasirengimą priimti sunkius sprendimus ir suvaldyti situaciją, kuri vystosi netinkama linkme. Tikiuosi, kad Lietuvos banko sprendimai kuriant vadinamąjį fintech sandbox'ą (smėlio dėžę, bandymų poligoną - BNS), bus tinkami ir teisingi.

- Nebūtų geriau, jei Lietuvos bankas ne tik sėkmingai suvaldytų sunkias situacijas, bet ir neleistų joms atsirasti?

- Bent jau bankų sektoriaus atžvilgiu Lietuvos bankas yra labai aktyvus. Kalbant apie alternatyvius žaidėjus, aš suprantu, kad Lietuvos bankas skatinama jų atsiradimą tiek mokėjimų, tiek skolinimo rinkoje, ir tai nėra blogai. Nauji žaidėjai, jei jie būtų orientuoti į smulkaus verslo kreditavimą ir aptarnavimą, suteiktų papildomą gyvybingumą visai šalies ekonomikai, nes ne visada bankai gali tą sektorių tinkamai aptarnauti, tenka pripažinti, kad didieji bankai yra ganėtinai inertiški. Žinoma, tą reikia daryti labai atsargiai, nes tai yra finansų sistema ir jos stabilumas Lietuvos bankui turėtų būti prioritetas. Aš neabejoju, kad jie tą supranta.

REKLAMA

- Gal jau turite konkrečių bendradarbiavimo su alternatyviais žaidėjais planų?

- Šiuo metu ne, norime baigti jau minėtą informacinių sistemų sujungimo projektą, patys išbaigti ir sutvarkyti savo vidinį ūkį. Tada, turbūt, jau bus galima ieškoti partnerysčių.

- Kaip vertinate kalbas apie galimą naują ekonominę krizę? Ar banko plėtros planai yra derinami su ekonominėmis tendencijomis?

- Manau, kad tos krizės prognozės dar yra labai neapibrėžtos, šiuo metu mes turime tikrai gerą pakilimo laikotarpį. Žinoma, ekonomika turi tam tikrus ciklus, tačiau sunku pasakyti, kada jie pasireikš. Kažkada su kolega esame diskutavę apie krizių cikliškumo trukmę, jis buvo įsitikinęs, kad ji turėtų būti apie septynerius metus, tačiau nuo 2009-ųjų krizės jau praėjo pakankamai netrumpas laikotarpis, o mes tik gana neseniai išsikapstėme iš ekonominio nuosmukio. Todėl, manau, tas krizinių cikliškumas šiuo metu yra išsitempęs ir atsakyti, ar ji nauja krizė įvyks jau netrukus, ar po daugelio metų, sunku. „Danske Bank“ neturi jokių lūkesčių dėl krizės, esame kryptingai orientuoti į veiklos plėtrą ir tikimės užtikrinti paslaugas savo klientams tiek gerais, tiek blogais laikais.

- Tačiau tam tikrus saugiklius tikriausiai esate paruošę?

- Tiek bankai, tiek reguliacinė aplinka šiuo metu yra visiškai kitokia, nei buvo prieškriziniais metais. Labai didelį pokyti įnešė Bazelis 3 su reikalavimais didesniam kapitalui, likvidumui ir visiems kitiems dalykams. Tie Bazelio 3 reglamentuoti pokyčiai dar nebaigti, pavyzdžiui, kapitalui yra didėjantys reikalavimai iki 2019 metų. Neseniai buvo pradėta diskutuoti ir dėl Bazelis 4 , tai yra egzistuojantis ir paruoštas dokumentas. Taip kad reguliacinė aplinka yra labai stipriai pakitusi ir toliau griežtėja, bankų pasirengimas sutikti tam tikrus smūgius yra ženkliai aukštesniame lygmenyje. Manau, kad bendras visų šalių ir Bazelio komiteto siekis yra sukurti tokią aplinką ir reguliacinę bazę, kuri neleistų bankiniam sektoriui patirti tokių sukrėtimų ir nuostolių, kuriuos matėme 2008-2009 metais. Aš labai nuoširdžiai tikiuosi, kad tokių sukrėtimų bankinis sektorius ateityje nepatirs.

- Gitanas Nausėda neseniai išsakė mintį, kad naują krizę gali paskatinti centrinių bankų vykdoma ekonomikos kiekybinio skatinimo programa. Kaip vertinate tokią prognozę?

- Manyčiau, kad JAV sistema jau po truputį išeina iš kiekybinio skatinimo, čia jau buvo koreguotos palūkanos. Europos Centrinis Bankas palūkanų normų dar nekoregavo, bet, manyčiau, toks sprendimas irgi jau ne už kalnų. Sąlygos išeidinėti iš kiekybinio skatinimo Europoje yra pakankamai neblogos. Tikiuosi, kad centriniai bankai pamažu atsisakys kiekybinio skatinimo ir mes suspėsime iš jo išeiti iki bet kokių kitų galimų turbulencijų ekonomikoje.

- Lietuvoje taip pat nerimaujama ir dėl galimo Skandinavijos nekilnojamojo turto burbulo. Kiek jis realus ir galėtų turėti įtakos Baltijos šalims?

- Manau, kad tiesioginio poveikio Baltijos šalims tai neturėtų, nes Baltijos šalių ir konkrečiai Lietuvos situacija yra labai skirtinga nuo to, ką mes turime Skandinavijos šalyse. Žinoma, Lietuvoje veikiantys bankai yra Skandinavijos kapitalo, tačiau tai yra savo nuosavą kapitalą turintys bankai, kurių pasirengimas tam tikriems sukrėtimams yra pakankamai geras. Taip, Skandinavijoje yra pakankamai nemaža nekilnojamojo turto kainų infliacija, tai kelia tam tikrą nerimą, tačiau, manau, jie susitvarkys su savo problemomis ir suvaldyti situaciją.

- Grįžtant prie „Danske Bank“ - Lietuvoje tikriausiai esate sportiškiausias bankas, pagrindinis Vilniaus maratono rėmėjas. Neketinate keisti savo žinomumo strategijos?

- Šiuo metu „Danske Bank“ Lietuvoje iš viso dirba apie 2,3 tūkst. darbuotojų, tai yra didžiulė operacija, kuri, manau, yra natūraliai matoma, nors tą žinomumą visada norisi dar padidinti. „Danske“ maratonas yra vienas iš sėkmingiausių mūsų projektų, labai smagu, kad šiemet jis pritraukė apie 15 tūkst. bėgikų, tikiuosi, kad ir kitais metais jų dalyvaus nemažiau. Reikia išlaikyti tai ką turime, o turint galvoje planuojamą tolesnę plėtrą, ypač paslaugų centrų, žinomumas perspektyvoje bus dar didesnis.

- Jūs pats šiemet dalyvavote maratone?

- Bėgau. Jei atvirai buvo sunku, nesu bėgikas, labiau mėgstu dviratį.

- Gintaras Galvanauskas garsėjo tuo, kad nesinaudojo liftu ir į savo kabinetą lipdavo laiptais. Jūs tai praktikuojate?

- (Juokiasi) Jei esu lengvai apsirengęs, neturiu krepšiu, užlipu ir laiptais. Kitais atvejais pasinaudoju liftu.

- Dėkui už pokalbį.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų

Teismas (nuotr. Fotolia.com)
 Šiaulių rajono taryboje – nesutarimai dėl Liberalų sąjūdžio vicemero Algio Mačiulio: opozicija siekė jo atleidimo, teigdami, kad šis tarybai nepranešė apie teismo ...
Kakė Makė
Nevaikiškos vaikiško spektaklio kainos. Netrukus didžiausiose šalies arenose pasirodys kone visų vaikų laukiamas „Kakės Makės gimtadienio“ miuziklas. Mažųjų tėvai jau dabar ...
Kario skulptūra (AlytusPlius.lt nuotr.)
 Biržų rajono savivaldybė savo iniciatyva prie paminklų, stovinčių sovietų sąjungos karių palaidojimo vietose, įrengė lenteles, nurodančias, kad ant paminklų iškalti ...
Petro Vileišio progimnazija (nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės)
 Kitąmet Vilniuje iškils paminklas Lietuvos valstybingumo kūrėjams broliams Vileišiams. Trijų prie stalo sėdinčių brolių Petro, Jono ir Antano Vileišių figūros jau vasarį ...
Reidas Vilniuje nuotr. Broniaus Jablonsko
Naktį Vilniuje policijai įkliuvo dešimtys greičio viršytojų, penkiems buvo atimti vairuotojo pažymėjimai. Dar vienas jo neteko už tai, kad važiavo lengvai apgirtęs. Iki ...
REKLAMA

Top Video

Prezidento rinkimai artyn, tačiau ir populiariausi politikai vis slapukauja
DABAR RODOMA
Prezidento rinkimai artyn, tačiau ir populiariausi politikai vis slapukauja
DABAR RODOMA
Keturmečio Matuko nužudymu įtariama vaiko motina ir Gediminas Kontenis nenustoja teismuose rengę cirkų
DABAR RODOMA
Sostinės pareigūnai nusprendė pamokyti rūkalius
DABAR RODOMA
Vilniaus barzdaskučių reklama sužavėjo pasaulį: feisbuke peržiūrėtas 6 milijonus kartų
DABAR RODOMA
Prilygsta stebuklui: Vilniaus ugniagesiai išgelbėjo krentančią moterį
DABAR RODOMA
Pareigūnai gaudo pažeidėjus, tačiau pamokos – trumpalaikės
DABAR RODOMA
Gedimino pilyje patyrė siaubą: buvo baisu, kad neišsitrauktų bombos
DABAR RODOMA
Išvydusi vaizdą kapinėse panevėžietė griebėsi už galvos
DABAR RODOMA
Šio rudens stiliaus naujovės, kurias turi įsidemėti visos moterys
DABAR RODOMA
Lietuvos sinoptikai skelbia, kad iškris pirmosios snaigės

Televizija

Į viršų