Studentų savivalda – neatsiejama nuo aukštųjų mokyklų gyvenimo. Pasak Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) studentų atstovybės Alumni nario Edgaro Gvozdo, dalyvavimas studentų judėjime ne tik netrukdė, bet ir papildė mechanikos inžinerijos studijas.
Neturi patirties – eini savanoriauti
Noras įgyti patirties yra vienas iš pagrindinių motyvų užsienio šalyse jaunus žmones paskatinančių dalyvauti savanoriškose veiklose. Studentiškose veiklose tai siejama su nevaržomu kūrybiškumu ir savirealizacija.
„Kuo žavinga savanorystė studentų judėjime, tuo, kad ten nėra dvi dešimtis metų dirbančio profesionalo toje srityje, nėra pikto boso ir panašiai. Todėl jauni žmonės turi didžiule laisvę kūrybiškai siekti užbrėžtų arba užsibrėžtų tikslų, ką bekalbėti apie platų veiklų spektrą.
Pabuvęs studentų veiklos virtuvėje, perkandi daug sistemų, kaip kas veikia. O svarbiausia, savanorystė studentų judėjime ugdo pilietiškumą. Pradedi domėtis aukštosios mokyklos įstatais, kad sužinotum, kokios tavo pareigos ir teisės, ką gali ir ko negali dėstytojai, administracijos darbuotojai ir nejučia pradedi domėtis šalies įstatymais ir tas susidomėjimas tampa platesnis.
Savanorystės nauda yra didžiulė, ypač socialinių mokslų atstovams, tačiau netgi būdamas inžinieriumi, spręsdamas įvairias problemas, ar bandydamas perprasti man naujas sistemas, dažnai naudojuosi metodais įgytais savanorystės metais“, - teigė E. Gvozdas.
Įgytas pranašumas – akivaizdus
Studijų metais Edgarui teko paragauti ir vadovo duonos, vadovaujant jaunų žmonių komandai studentų atstovybėje. Jo įsitikinimu, dalyvavimas studentų judėjime jam padėjo įgyti svarbių kompetencijų ir įgūdžių ateities veikloms.
„Paminėti jų galima ne vieną: lyderystė, viešasis kalbėjimas, komandinis darbas, problemų sprendimas, komunikacija, tikslų formulavimas ir t.t. Visa tai įgyta per mokymus ir praktiką. Mano nuomone, asmenys dalyvavę studentiškoje veikloje, o ypač tie, kurie ėjo vadovaujančias pareigas, yra žymiai pranašesni, už tuos, kuriems neteko to paragauti.
Gali būti 40-metis įmonės direktorius, perskaitęs šimtus knygų apie vadovavimą ir vis tiek nepasiekti tokio lygio, kaip 20-metis studentas, koordinuojantis dvidešimties žmonių darbą, kurie dirba be atlygio ir dar jaučiasi labai patenkinti“, - įsitikinęs buvęs KVK studentas.
Pasak jo, savanoriška veikla ypač tinkama tiems, kurie dar nėra tikri dėl savo ateities. Tai suteikia galimybes išbandyti įvairiausias sritis ir veiklas, neįsipareigojant nė vienai iš jų, o tik padeda kaupti žinių ir patirties bagažą.
E. Gvazdas įsitikinęs, kad KVK suteikia visas sąlygas studentų visuomeninei veiklai. „Manau, kad studentai dar net neišnaudoja visų suteiktų sąlygų. Žinoma, reikalauti visada galima ir daugiau ir tobulėti visada yra kur, tačiau, dabartinės sąlygos yra tikrai geros, studentų veikla nėra stabdoma“, - tvirtino jis.
Nors visuomenėje vyrauja stereotipas, kad visuomeninėje veikloje dalyvauja dažniausiai merginos, su juo Alumni narys sutinka tik iš dalies. „Manau, kad tiesos yra, nes merginos dažniausia yra darbštesnės ir pareigingesnės. Jeigu vaikinai dažniausiai yra idėjų generatoriai, veiklos pradininkai, tai merginos labiau yra įgyvendintojos.
Tačiau būtų įdomu pamatyti skaičius apie studentų judėjimo lyderius (prezidentus). Manau ten būtų panašus skaičius merginų ir vaikinų“, - kalbėjo Edgaras.
Lietuvos studentų sąjungos prezidento Mažvydo Savicko, studentų judėjime dalyvaujančių jaunų žmonių skaičius atitinkamai keičiasi pagal pačių studijuojančių skaičių. Tačiau mūsų šalyje akademinėje veikloje aktyvių studentų yra keli tūkstančiai.
