Mindaugas Marcinkevičius (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Mindaugas Marcinkevičius (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius teisme siekia atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl grupės įmonių reorganizavimo ir jos akcininkų, įskaitant turtingiausią Lietuvoje verslininką Nerijų Numavičių, veiklos.

REKLAMA

Anot M.Marcinkevičiaus, pernai rugpjūtį sprendimą nutraukti tyrimą priėmusi Generalinė prokuratūra rėmėsi tik Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tyrimų išvadomis ir jos informacija, tačiau pagrindinės sandorių dalyvės, bendrovės „Leksita“ (anksčiau - „Vilniaus prekyba“) mokestinis tyrimas taip ir nebuvo atliktas.

Verslininko ieškinį nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas sprendimą ketina skelbti vasario 17 dieną. Sausio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismas G.Marcinkevičiaus ieškinį atmetė, pernai jo prašymo atnaujinti ikiteisminių tyrimą netenkino ir prokurorai.

Tyrimo byloje nėra „Leksitos“ mokestinio tyrimo dokumentų

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl „Leksitos“ akcininkų vykdytų bendrovės turto perleidimo sandorių, kurių teisėtumą ginčijo M.Marcinkevičius.

Beveik metus vykęs tyrimas pernai rugpjūtį buvo nutrauktas, anot prokurorų, nenustačius faktinių duomenų apie „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkų sukčiavimą mokesčių srityje ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą.

„Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad vykdytais įmonių reorganizavimais buvo siekiama išvengti mokėtinų į biudžetą pelno, pridėtinės vertės mokesčių bei gyventojų pajamų mokesčių nuo dividendų, išmokėtų natūra“, - pranešdama apie sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą skelbė Generalinė prokuratūra.

Prokurorų sprendime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad „VMI atliko „Leksitos“ grupės mokestinį tyrimą dėl galimo 211 mln. eurų išvengimo, kurio metu buvo tikrinami reorganizacijų sandoriai. Minėtas tyrimas dalyje dėl dviejų įmonių buvo baigtas, nenustačius mokestinių pažeidimų“.

REKLAMA

Tačiau, anot M.Marcinkevičiaus, ikiteisminio tyrimo byloje nėra jokių VMI atlikto „Leksitos“ mokestinio tyrimo dokumentų, konstatuojančių tyrimo eigą, pabaigą bei išvadas dėl reorganizavimo sandorių įvertinimo.

„VMI buvo pradėjusi „Leksitos” mokestinį tyrimą dėl minėtų sandorių, bendrovės reorganizavimo bei galimo dividendų išsimokėjimo užsienio šalyse dar 2015 metų rugpjūčio 28 dieną. Tai minima ir pačiame prokuroro (nutraukti tyrimą - BNS) nutarime, tačiau duomenų apie tai, kad šis tyrimas baigtas, nenustačius mokesčių pažeidimų - nėra. Mokesčių inspekcija šiuo metu irgi nėra patvirtinusi, kad „Leksitos“ tyrimas baigtas“, - BNS tvirtino M.Marcinkevičius.

Jis pabrėžė, kad iš tyrimo medžiagos galima spręsti, jog VMI nėra atlikusi jokių kontrolės ar tyrimų veiksmų „Leksitos“ reorganizavimo atžvilgiu, taip pat ir dėl kitų įmonių, kurioms pertvarkos sandoriais buvo perleistas „Leksitos“ finansinis turtas - „Akso“, „Agro Holding“, „Sandėlių sistemos“, JJT, „Entrita“, „Gres“, „Geira“.

Pasak M.Marcinkevičiaus, jau po sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo gautas tuometinio VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko raštas, kuriuo tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) informuojama, jog „Leksitos“ mokestinis tyrimas 2016-ųjų liepos viduryje yra baigtas dėl Liuksemburgo bendrovės „Megafin“ ir Airijos įmonės „GRN Investment Limited“, negavus iš Airijos mokesčių administratoriaus reikalautos informacijos. VMI rašte teigiama, jog gavus minėtą informaciją iš Airijos, bus sprendžiama dėl tyrimo atnaujinimo.

REKLAMA

VMI: „Leksitos“ tyrimas gali būti atnaujintas

VMI atstovas Darius Buta patvirtino, kad šiuo metu „Leksitos“ tyrimas teisiškai ir formaliai yra laikomas baigtu, tačiau jis gali būti atnaujintas, kai bus gauta ir įvertinta užsienio mokesčių administratorių prašoma pateikti informacija.

„Šiuo metu dėl šios kompanijos išsiųsti paklausimai užsienio valstybių partneriams. Gavus atsakymus iš užsienio mokesčių administratorių, VMI juos vertins ir priims sprendimus dėl tolesnių veiksmų“, - BNS informavo D.Buta.

Pasak jo, konkretus laikotarpis, per kurį užsienio mokesčių administratoriai turėtų pateikti informaciją, nėra apibrėžtas.

„Kontrolės procedūros dėl „Leksitos“ baigtos tik formaliai, įspėjus įmonę, kad gavus reikalingą informaciją iš užsienio administratorių, jis bus atnaujintas, kaip reikalauja teisės aktai“, - pabrėžė D.Buta.

Anot jo, mokestinis tyrimas, nepadarius galutinių išvadų dėl mokestinių prievolių vykdymo, formaliai baigtas 2016 metų liepos 15 dieną.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė BNS informavo, kad prokurorai ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvų ir M.Marcinkevičiaus teiginių nekomentuos, kol nebus galutinio teismo sprendimo dėl tyrimo atnaujinimo.

M.Marcinkevičius: reorganizuojant įmones, iš Lietuvos išvežta apie 230 mln. eurų grupės turto

VP grupės įmonių reorganizavimas, kuriame svarbus vaidmuo teko „Leksitai“ (tuometinei „Vilniaus prekybai“), vyko 2008 ir 2009 metais. Iš pradžių iš „Leksitos“ buvo atskirta bendrovė „Akso“, į kurią perkelta 264,9 mln. eurų, o vėliau iš „Akso“ atskirtos bendrovės „Agro Holding“, „Gres“, „JJT“ ir „Entrita“. Šios keturios įmonės, kurios tuo metu valdė apie 228 mln. eurų, įgyvendinant kelių valstybių ribas peržengiantį (angl. cross border) reorganizavimą, buvo prijungtos prie Kipro „Equipark Limited“, Airijos „Agile Investment Limited“, Nyderlandų „TAF Asset 11 B.V.“ ir Kipro „Franpark LTD“.

REKLAMA

„Nors VP grupės atstovai deklaravo „gražius“ tokių cross border prijungimų tikslus, pavyzdžiui, sukurti platformą verslo plėtrai užsienyje, po prijungimų realios veiklos nei užsienyje, nei Lietuvoje šios bendrovės nevykdė. Jos buvo skirtos reorganizavimų metu perimtų piniginių lėšų išvedimui į užsienį“, - BNS tvirtino M.Marcinkevičius.

Pagal Pelno mokesčio įstatymą Lietuvos įmonių prijungimas prie užsienio bendrovių neapmokestinamas pelno mokesčiu tik tuo atveju, jeigu užsienio bendrovės perimto turto, teisių ir pareigų pagrindu per nuolatines buveines toliau vykdo veiklą Lietuvoje. „Equipark Limited“, „Agile Investment Limited“, „TAF Asset 11 B.V.“ ir „Franpark LTD“ įregistravo nuolatines buveines Lietuvoje, tačiau, anot M.Marcinkevičiaus, perimto turto pagrindu realios veiklos per jas nevykdė.

„Nors šios įmonės perėmė 230 mln. eurų turto, per šešerius metus jos uždirbo tik apie 800 tūkst. eurų pelno - reali turto grąža sudaro mažiau nei 0,5 procento. Be to, pusė iš jų šiuo metu netgi neturi nei vieno darbuotojo Lietuvoje (....) Skaičiuojant net pačiu konservatyviausiu būdu, paskolinus 230 mln. eurų per šešerius metus galima uždirbti 52 mln. eurų pajamų, kas sudarytų apie 7,8 mln. eurų pelno mokesčio į Lietuvos biudžetą. Tuo tarpu realiai Lietuvoje sumokėtas pelno mokestis siekia vos 120 tūkst. eurų“, - aiškino M.Marcinkevičius.

Anot jo, VMI nevertino šio reorganizavimo realumo, logikos ir atitikimo įstatymo reikalavimams, nes VP grupės atstovai buvo pateikę išankstinius paaiškinimus apie planuojamą reorganizavimą.

REKLAMA

D.Dominienė: M.Marcinkevičius tęsia šmeižto kampaniją

Pasak „Vilniaus prekybos“ pagrindinio akcininko N.Numavičiaus kontroliuojamos bendrovės „Bertona Holdings“ Lietuvos skyriaus vadovės Dianos Dominienės, M.Marcinkevičius toliau tęsia šmeižto kampaniją, iškraipydamas faktus bei skleisdamas melą.

„Tarptautiniams sujungimams, kuriuos mini M.Marcinkevičius, pritarė visi grupės akcininkai, įskaitant ir Mindaugą bei Gintarą Marcinkevičius. Mes jau ne kartą esame atskleidę, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl buvo daromi tarptautiniai sujungimai - buvo siekiama sukurti platformas plėtrai bei investicijoms užsienyje. Ir tai buvo įgyvendinta“, - BNS tvirtino D.Dominienė.

Jos teigimu, „Agile Investment Limited“ lėšos buvo perkeltos į Liuksemburgą ir iš ten investuotos į Ispaniją, įsigijus prekybos tinklus „Supersol“ ir „Cashdiplo“, tuo metu visos „Equipark Limited“ ir „Franpark LTD“ lėšos buvo panaudotos išpirkti smulkiųjų akcininkų akcijas ir dabar šios dvi įmonės netiesiogiai valdo iki 27 proc. įvairių įmonių, siejamų su VP grupe, akcijų.

„TAF Asset 11 B.V.“ lėšų dalis, tenkanti N.Numavičiui, Vladui Numavičiui, Ignui Staškevičiui bei Mindaugui Bagdonavičiui, perleidus šios įmonės akcijas, panaudota Lenkijos prekybos tinklo „Sano“ įsigijimo perfinansavimui.

„Visi šie įsigijimai atlikti jau po tarptautinių sujungimų, o, įgyvendinant Pelno mokesčio įstatymo reikalavimus tarptautinių jungimų metu, visos šios minėtos įmonės, iš Lietuvos bendrovių perimto turto, teisių ir pareigų pagrindu sukūrė ir užregistravo nuolatines buveines Lietuvoje, kurios toliau vykdė veiklą, teikė ataskaitas VMI bei mokėjo mokesčius Lietuvoje“, - teigė D.Dominienė.

REKLAMA

Pasak jos, į nuolatines buveines – Vilniaus biurus ar Lietuvos skyrius - buvo įdarbinti darbuotojai, kurie prieš tai dirbo lietuviškose bendrovėse, kurios buvo prijungtos prie užsienio įmonių. Be to, visas turtas, įskaitant akcijas, buvo priskirtas Vilniuje veikiantiems biurams bei visa veikla, kurią prieš prijungimą vykdė lietuviškos bendrovės, buvo perkelta į biurus Vilniuje ir Lietuvos skyrius.

„Todėl, įvykdžius tarptautinius sujungimus, Lietuvoje buvo deklaruojami ir mokami tokio paties dydžio mokesčiai, kokie būtų mokami ir tuo atveju, jei tarptautiniai sujungimai nebūtų įvykę, o veikla būtų tęsiama per prieš tai buvusias bendroves“, - pabrėžė D.Dominienė.

„Prokuratūra, tirdama „Leksitos“ darytus sujungimus, detaliai išnagrinėjo nuolatinių buveinių klausimą remdamasi VMI pateiktais duomenimis bei paaiškinimais, liudininkų parodymais bei papildomais pateiktais dokumentais. Tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų“, - pridūrė ji.

VP grupės atstovai ne kartą yra teigę, kad grupės įmones „ypač agresyvia“ mokesčių planavimo sistema ir jų slėpimu kaltinantis M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia pasitraukti iš grupės.

Neoficialiai teigiama, kad 7-8 proc. akcijų įvairiose VP grupės įmonėse turintis M.Marcinkevičius už jas siekia gauti apie 320 mln. eurų - kur kas daugiau nei kiti pastaruoju metu akcijas pardavę grupės akcininkai. Pavyzdžiui, Žilvinui Marcinkevičiui už 13-os įmonių, išskyrus Maltos „Relvit“ bei Estijos „Klarus Group Holding“, apie 15 proc. akcijų paketus pernai buvo sumokėta 141,9 mln. eurų, rodo BNS turimos pasiūlymų pasinaudoti pirmumo teise kopijos.

„Leksitos“ tyrimas domino ir „MG Baltic“ viceprezidentą

VMI atliekamas „Leksitos“ tyrimas domino ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį - apie tai jis kalbėjosi su buvusiu VMI viršininku Dainoru Bradausku, kuris šių metų sausį buvo atleistas iš pareigų už korupcinio pobūdžio veiklą ir šiurkščius tarnybinius pažeidimus. Finansų ministras Vilnius Šapoka tuomet pripažino, kad D.Bradausko nutekinta informacija kenkė VMI atliekamiems „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ tyrimams.

D.Bradauskas informaciją apie VMI atliktus ir atliekamus VP grupės įmonių, įskaitant ir „Leksitos“ tyrimus bei VP grupės akcininkų Juliaus Numavičiaus, Gintaro Marcinkevičiaus ir Mindaugo Marcinkevičiaus mokestinius patikrinimus viešai neskelbtuose susitikimuose R.Kurlianskiui teikė 2015 metais.

VMI vadovas su R.Kurlianskiu derino ir kai kuriuos VMI veiksmus – nurodydamas verslininkui per tarpininką pateikti pageidaujamą gauti VMI atsakymą į konkretų iš anksto aptartą koncerno atstovų prašymą. Finansų ministerijos patikrinimo išvadose teigiama, kad D.Bradauskas žadėjo R.Kurlianskį informuoti apie prašymo nagrinėjimo eigą ir „jeigu reikės, kažką pakoreguos“.

BNS duomenimis, kai kurią informaciją apie VP grupės įmonių mokestinius patikrinimus ar šios įmonės akcininkus D.Bradauskas ir R.Kurliankis tarėsi perduoti D.Dominienei.

Šiuo metu VMI iš naujo vertina pastaraisiais metais vykusių VP grupės ir „MG Baltic“ įmonių tyrimų rezultatus.

Autorius: Šarūnas Sabaitis

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Apsipirkinėjimas Lenkijoje (nuotr. Reuters/Scanpix)
 Lenkijos žemieji parlamento rūmai nubalsavo už įstatymo projektą dėl laipsniško parduotuvių darbo sekmadieniais atsisakymą iki 2020 metų, nepaisant kritikos, kad gali ...
Darbas (nuotr. 123rf.com)
Ką lietuviai tik svarstė, rumunai skelbia, kad ruošiasi įgyvendinti. Rengiama reforma nuo 2018 m. minimalų bruto darbo užmokestį Rumunijoje pakeltų nuo 1450 iki 1900 lėjų ...
Susirūpinusi moteris (nuotr. 123rf.com)
Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį 138,6 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis ...
Pinigai (nuotr. 123rf.com)
Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai ...
„Ryanair“ ir „Wizzair“ (tv3.lt fotomontažas)
Dvi lietuviams puikiai pažįstamos oro linijų kompanijos: ir „Ryanair“, ir „Wizz Air“ šiandien skelbia didžiules nuolaidas. „Ryanair“ tai vadina „juodojo penktadienio“ ...
REKLAMA

Top Video

Meteorologai atskleidė, kokių orų Lietuva gali tikėtis per Kalėdas
DABAR RODOMA
Meteorologai atskleidė, kokių orų Lietuva gali tikėtis per Kalėdas
DABAR RODOMA
Moteris koja už kojos per bėgius vilkosi prieš pat milžinišku greičiu atlekiantį traukinį
DABAR RODOMA
Įspūdingas E. Ulanovo žaidimas Kaune: nugalėta ir „Anadolu Efes“
DABAR RODOMA
Mirtinas signalas! Lietuvių pamėgti populiarūs vaistai kelia nerimą
DABAR RODOMA
Prie prekybos centro laukia beprotnamis: parduotuves siaubs pusė milijono lietuvių
DABAR RODOMA
Popiežius Pranciškus kitąmet lankysis Lietuvoje
DABAR RODOMA
Lietuvių pamėgta balta mišrainė šiemet bus gerokai brangesnė
DABAR RODOMA
Sutarė, kiek didės medikų algos
DABAR RODOMA
Gelbstint Gedimino kalną aptiktas sprogmuo
DABAR RODOMA
Kilus panikai dėl nutraukiamų mokėjimų švenčių metu paaiškino, kokia paslauga neveiks

Televizija

Į viršų