Kompiuteris (AFP/Scanpix nuotr.)

Kompiuteris (AFP/Scanpix nuotr.)

2008 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete startavo nauja specialybėkūrybinės industrijos. Studijos programos aprašymas skamba viliojančiai ir daug žadančiai. Jaunimogidas.lt pamėgino išsiaiškinti ir sužinoti daugiau apie šią sparčiai populiarėjančią specialybę.

Kūrybinės industrijos teoriškai

Programos aprašymas puslapyje studijos.lt skamba štai taip: „Programos tikslas parengti aukštos kvalifikacijos kūrybinių industrijų (reklamos, rinkodaros, viešųjų ryšių, multimedijų, televizijos, radijo, spaudos, interneto ir kt. telekomunikacijų ir tradicinio verslo komunikacijos) specialistus.

Kūrybinių industrijų studijų programa lavina studentų gebėjimus kelti kūrybines idėjas ir įgyvendinti jas atliekant tyrimus, rašant, kuriant ir redaguojant laidų ir renginių scenarijus, ruošiant ir įgyvendinant kūrybinius projektus, platinant kūrybinius produktus ir paslaugas.

REKLAMA

Remiantis lamabpo.lt duomenimis, 2011 m. kūrybinių industrijų specialybė yra šeštoje vietoje pagal populiarumą. Ją lenkia tik VU teisė, ekonomika ir politika, LSMU ir VU – medicina.

Kūrybinės industrijos praktiškai

Aprašymuose ir statistikoje – viskas beveik tobula ir, atrodo, kad tai perspektyvi specialybė. Tačiau jaunimogidas.lt pabandė sužinoti daugiau apie pačias studijas iš studentų. Keli iš jų sutiko pasidalinti mintimis, kaip ir kas vyksta realiai, bet tik su sąlyga, kad nebus atskleista jų tapatybė (aut. pastaba – asmenų duomenys redakcijai žinomi).

Platus spektras

Kūrybinių industrijų programa studentui suteikia viską, kas buvo žadėta aprašymuose. Štai visa gausybė modulių, kuriuos turi išklausyti kūrybinių industrijų studentas:

-          informacinės technologijos medijose,

-          tikimybių teorija ir matematinė statistika,

-          medijų studijų įvadas,

-          kiekybiniai ir kokybiniai medijų tyrimo metodai,

-           verslo ir vadybos pagrindai,

-          kultūros ir etninių kultūros studijos,

-          kompiuterinis modeliavimas,

-          populiariosios kultūros gamyba,

-          reklamos pagrindai,

-          apskaita ir auditas,

-          fotografijos studijos,

-          medijų menas,

-          kompiuterinė grafika,

-          tarpkultūrinė komunikacija ir vadyba,

-          ryšiai su visuomene,

-          kūrybinių projektų vadyba: teorija ir praktika,

REKLAMA

-          kino studijos,

-          interneto puslapių dizainas,

-          efektyvios komunikacijos metodai,

-          audiovizualinė žiniasklaida,

-          marketingo komunikacijos: teorija ir praktika,

-          audiovizualinė žiniasklaida,

-          modernios ryšių sistemos,

-          kūrybinių industrijų studijos,

-          video ir TV projektai,

-          kompleksinis projektas,

-          audiovizualinės industrijos,

-          muzika ir medijos,

-          animacija ir pan.

Štai su tokiu gausiu žinių bagažu turėtų universitetą baigti kūrybinių industrijų specialistas. Ir čia iškyla du klausimai: ar ne per daug norima aprėpti ir ar tikrai studentai gauna kokybiškas žinias?

REKLAMA

Buvusi kūrybinių industrijų studentė, kuri savo studijas nutraukė po poros metų, teigia, kad programa neparengta iki galo. Anot merginos, per daug dalykų, kurių studentams iš viso nereikia, nenaudingi komunikacijos sričiai, kuriai yra ruošiami. Pavyzdžiui, kalbinamai studentei buvo dėstomi tokie moduliai kaip tikimybių teorija ir matematinė statistika, apskaita ir auditas, reikalaujantys matematikos žinių išmanymo. Paradoksalu, nes stojant į šią specialybę, nereikėjo ne tik matematikos egzamino, bet ir metinio pažymio.

Techninės galimybės

Dideliai daliai modulių reikalingos įvairios medijos: nuo kompiuterių iki kamerų, garsiakalbių. Jau nekalbat apie projektorius ir garsiakalbius auditorijose. Tačiau technikos universitetas ne visada sugeba patenkinti studentų poreikius. Projektoriai, nors jau yra beveik visose auditorijose, kartais stringa, jeigu reikia rengti pristatymą su garsu, studentai priversti neštis savo įrangą. Tai menka problema, jei lygintume su tuo, kad reikia ir filmuoti, ir montuoti... O tam reikalinga speciali įranga, apšvietimas.

Kam tai įdomu? Niekam. Studentai gauna užduotį, pvz., per savaitę sukurti filmuką. Kaip? Su kuo? Studento reikalas. Ir prasideda interpretacijos, filmuojama telefonais, fotoaparatais, geriausiu atveju – buitinėmis kameromis. Eksperimentuojama su apšvietimu ir kitais techniniais dalykais, o tik baigus darbus, suprantama, kokios buvo daromos klaidos. Kita vertus, tai juk kūrybinė specialybė. Gal toks tikslas – skatinti studentus kūrybiškai ieškoti sprendimų?

REKLAMA

Kita kūrybinių industrijų studentė guodėsi, kad praktinės užduotys neatitinka studentų galimybių: „Kalbu apie technikos nebuvimą ir t.t. Pavyzdžiui, montuoti niekas nemokė niekad ir visi stebuklingai išmokti turėjome. Arba kad ir toks atvejis – dėstytojai Amerikoje, o studentams tik duodama užduotis ir reikia patiems paskaitas vesti.

Be to, pirmą kartą užduotį pristatė dėstytojo asistentė. Užduotis buvo videoformatu, o auditorijoje neveikė garso kolonėlės, tad visai auditorijai teko susispaudus tyliai gaudyti kiekvieną dėstytojo žodį, sklindantį per kompiuterį“, - sako studentė.

Kitas dalykas – darbas su programomis. Kūrybinių industrijų studentas, pagal studijų programą, geba dirbti su nuotraukoms apdoroti skirta programa „Adobe Photoshop“, kurti flash filmukus ir vaizdus su „Adobe Flash Player“, projektuoti detales ir projektuoti kambarius su architektų dažnai naudojama programa „AutoCAD“ .

Be to, kurti internetinius puslapius bei montuoti filmukus su pasirinktomis programomis. Viena studentė juokėsi dalindamasi prisiminimais: „Niekada nepamiršiu, kaip mokėmės dirbti su „Adobe Flash Player“ su „Trial“ versija (bandomoji programos versija – aut. past). Deja, ne visi studentai puikiai geba dirbti su šiomis programomis, nes trūksta žinių gilinimo. Visi moduliai dėstomi tik po pusę metų ir tai kartais neišsamiai. Kiek studentas sugeba įsisavinti žinių, tiek ir turi.

REKLAMA

Popasakaitinė veikla

Kūrybinės industrijos – puikios studijos tiems žmonės, kurie nujaučia, bet tiksliai nežino, ko nori. Kodėl? Jos suteikia daug žinių, bet visko tik po truputų. Galima apibūdinti taip: įvairių komunikacinių žinių paviršutinės studijos. Patinka montuoti? Tam yra skirti keli moduliai.

Jei patiko, gali gilinti žinias asmeniškai ir mėginti integruoti kitus dalykus, kuriuos tenka mokytis. Patinka marketingas, kinas, ryšiai su visuomene? Tas pats. Baigęs teisę, mediciną ar, pvz., bibliotininkystę, studentas aiškiai gali pasakyti, kuo bus. Baigęs kūrybines industrijas, nepasakysi: „Esu kūrybinė industrija“.

Kūrybinės industrijos – tai tarsi keturi metai ieškojimo savęs, savo srities. Tam suteikiama ir galimybių: dvi praktikos (mokomoji ir gamybinė), be to, įkurta Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (KiKa), kurios vienas iš tikslų - skatinti kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtrą, skleisti ir gauti informaciją apie tendencijas meno, mokslo ir kultūros srityse ir pan. Tad studentai turi galimybę ne tik dirbti su „KiKa“, bet ir, padedami šios asociacijos, realizuoti savo idėjas.

Studentų atsiliepimai

Kūrybinių industrijų studentas

Studijų pliusai tie, kad šį semestrą turime dėstytojų, kurie sugeba sudominti ir parodyt mūsų dalyką iš praktinės pusės,  o minusų tai irgi nemažai. Labai nusivylęs buvau po antro kurso, ypač po visokių nekokybiškų vadybinių paskaitų. Net svarsčiau galimybę mesti šias studijas.

REKLAMA

Mano nuomone, tai tikrai ne visi dėstomi modeliai yra reikalingi. Jų yra per daug, apkraunama darbais. Reikia atsiskaityti ir dalykus, kurie atrodo tik laiko švaistymas. Dėl to nukenčia kitų darbų kokybė.  Nors žinių suteikia daugiau ar mažiau visi moduliai (aišku, tie, kurie vyksta normaliai).

Kūrybinių industrijų studentė

Kūrybinės industrijos suviliojo savo įdomiu studijų aprašu,manau, tai ne paslaptis kiekvienam čia įstojusiam. Visgi, prasidėjus mokslams, teko gerokai nusivilti. Studijų programa pasirodė neišbaigta, daug kas kaitaliojosi, prieš tai įdomiais pasirodę dalykai buvo dėstomi nekokybiškai, paviršutiniškai.

Gaila ir to, jog dauguma studijos programos modulių iš tiesų yra verti dėmesio ir būtų buvę labai naudingi, tačiau ar tai dėstytojų kompetencijos stoka, ar tiesiog  tai, jog ši specialybė labai nauja ir dar ne iki galo susiformavusi, lėmė tai, kad studijos stokoja konkretumo.

Betgi, ne viskas jau taip blogai! Kad ir kokie būtų minusai, bet galiu drąsiai teigti,jog tai – įdomiausia studijų programa Lietuvoje. Studijos stokoja praktikos, bet viską pasvėrus, jos nėra „sausos“. Esame supažindinami su industrijų naujovėmis, įvairių sričių kūrybinių industrijų profesionalais, jų patirtimi.

REKLAMA

Taip pat yra tokių paskaitų, kuriose galime visiškai save išreikšti kūrybiškai (pvz., TV ir medijų projektų modulis, taip pat Tomo Mitkaus dėstytas kino modulis). Reziumuojant, studijos yra dar jaunos, neišbaigtos, bet visgi įdomios. Juolab, kad jos skatina domėtis ir gilintis į naujus sužinotus dalykus, kurie padeda save atrasti.

Tad, jeigu nusprendėte studijuoti kūrybines industrijas, turite pasiruošti iššūkiams. Specialybės ant lėkštutės niekas nepatieks. Reikės patiems savęs ieškoti, save kurti ir kovoti už technines galimybes, auditorijas, informaciją.

 

Jau pabaiges
2016-04-22 17:08:59
Esu jau pabaigęs vgtu kūrybinių industrijų studentas. Pastaruoju metu labai dažnai esu klausiamas jaunų žmonių apie šiuos mokslus ir jau labai seniai norėjau parašyti apie tai išsamų komentarą, kad visiems būtų paprasčiau suprasti kas prie ko ir nereikėtų kartotis. Pirmiausia, noriu paminėti, jog metus mokiausi užsienyje pagal mainų programą, todėl esu praleidęs vienus lietuviškus metus (trečią kursą) apie kuriuos turiu mažiausiai supratimo, nors grupiokai sakė, kad tie metai buvo įdomiausi iš visų.
Taigi, mano laikais pirmi metai buvo nuobodoki. Nebuvo sunku, bet nuobodu ir, atrodo, nenaudinga. Kelis kartus buvau susigundęs mesti studijas. Ir apie tai, atrodo, galvojo visi. Esu ne iš tų kur sukandę dantis aria be tikslo, nes atseit taip jau pasirinko, bet mačiau perspektyvų ir visuomet padėjo mintis, kad tokios studijos yra geros tuo, kad bent jau suteikia nemažai laisvės veikliems žmonėms. Bet pirmi metai, kiek teko bendrauti su kitais studentais, yra labai panašūs visuose universitetuose, todėl siūlau to per daug nesureikšminti. Antri metai buvo įdomesni. Nuosaikius teorinius dalykus pakeitė praktiškesni. Prasidėjo įvairūs projektėliai, kūrybinės intervencijos mieste, renginiai ir pakilo ūpas šias studijas toliau tęsti ir baigti. Studijuojamų dalykų neminiu sąmoningai, nes, kiek žinau iš jaunesnių studentų, dabar jau programa pasikeitė smarkiai. Ir, sprendžiant iš pavadinimų, į gerąją pusę. Taigi, antri metai buvo įdomūs ir įtraukiantys. Trečius metus išvažiavau į užsienį. Šioje vietoje lenkiu žemai galvą prieš VGTU užsienio ryšių direkciją. Ten dirba nuostabūs, darbui atsidavę žmonės, kurie labai stengiasi, kad studentai jaustųsi patogiai ir viskas vyktų sklandžiai. Jei nestokoji šypsenos, tai pasikviečia ir arbatos išgerti, pabendrauti. Kūrybinių Industrijų fakultetas šioje vietoje taip pat veikia be priekaištų. Kiekvienais metais jie pasirašo vis naujas sutartis su užsienio universitetais. Į užsienyje studijuojamus dalykus žvelgiama labai liberaliai. Net jei ir nesutampa kai kurie namuose studijuojami dalykai su užsienio, jokių skolų niekas negauna. Fakultetas yra labai pozityviai nusiteikęs studentų integracijos užsienyje klausimais ir tas yra jėga. Konkursas taip pat nedidelis. Tiksliau būtų nemažas, nes daug studentų išvyksta, bet fakultetas labai rūpinasi, kad tų vietų netrūktų. Taip pat reikia paminėti, kad buvau išvykęs ir per WorkAndTravel programą į JAV. Kūrybinių industrijų studijos yra tuo dėkingos, kad galima lanksčiai suderinti išankstinę sesiją ir išvykti laiku. Turiu draugų, kuriems kiti universitetai to padaryti neleido ir JAV jie keliavo tik liepos mėn., o ne gegužės pabaigoje. Grįžtant prie studijų... Ketvirti metai buvo intensyvūs, bet labai įdomūs. Įdomūs dėstytojai, paskaitos. Daugiausiai dėmesio skiriama praktinės tarptautinės komunikacijos sričiai, inovacijoms, kūrybos proceso analalizei ir pan.. Galbūt ketvirti metai galėtų būti ramesni, nes dauguma studentų pradeda dirbti, bet čia jau filosofinis toks klausimas, nes kiekvienas pasirenka jam priimtina tempą ir studijoms dėmesio skiria tiek kiek nori.

Overall, minusai: pirmieji metai nuobodoki, nemažai teorinių žinių. Tai demotyvuoja šiek tiek iš pradžių, bet, matyt, universitete tai neišvengiama. Ne visi dėstytojai yra aktualūs ir įdomūs. Kai kurie atmestinai dirba savo darbą, bet turbūt visuose valstybiniuose universitetuose tai yra neišvengiama. Pirmuose kursuose paskaitos vyksta ir Saulėtekyje, ir centre, todėl vis tiek tenka kartais važinėti.

Pliusai: nemažai laisvo laiko, kurį galima skirti savo veiklai. Labai daug studentų pradėjo dirbti pagal specialybe dar pirmuose kursuose; Labai daug galimybių išvažiuoti mokytis į pačius įvairiausius pasaulio kampelius; Vis daugiau dėstytojų, kurie yra savo srities specialistai, o ne teoretikai; Labai labai daug pastangų dedama į įrangos atnaujinimus. VGTU neseniai atidarė LinkMenų fabriką, kuriame yra garso įrašų studija, filmavimo aikštelės ir kiti malonūs dalykėliai kūrėjams. Taip pat labai labai lengva gauti filmavimo/fotografavimo įrangą fakulteto laboratorijoje. Laboratorija taip pat turi krūvą planšečių piešimui, galingus naujus apple monitorius, diktofonus. Visą įranga galima naudotis nevaržomai ir pasiimti į namus; Yra organizuojama daug renginių studentų integracijai į darbo rinką. Pasidomėkite IMKI renginiu; Didžioji dalis paskaitų, ypač vyresniuose kursuose, vyksta renovuotose patalpose Trakų g., centre (architektūros ir ki fakultetai yra viename pastate).

Kadangi mokiausi užsienyje (Vokietijos StuttgartMediaUniversity), galiu pasakyti, kad Lietuvai ki sektoriuje dar yra labai daug kur pasitempti, bet ties tuo yra labai intensyviai judama. Daugybė akivaizdžuų pokyčių įvyko jau vien per tuos metus kai pats mokiausi. Nežinau kaip su ki sekasi kitiems universitetams, bet vgtu dedu didelį pliusą vien už milžiniškus techninius išteklius ir lankstumą studijų užsienyje klausimais. Ir nors žinau žmonių, kurie skundėsi studijomis nuo pradžių iki galo, aš pats tokius žmones priskiriu tam žmonių tipui, kurie skundžiasi visada ir visur, nematydami savęs. Taip, ir vgtu ki kyla nesusipratimų, atsiranda neatitikimų, bet bent jau mokslo bazė yra labai solidi ir jei yra noras, gali pasiimti labai labai daug. Pats dar studijuodamas sėkmingai pradėjau kurti savo verslą, kuris nebūtų toks koks yra, jei pradžioje nebūčiau galėjęs naudotis įvairia medijų įranga ir betarpiškai bendrauti su kai kuriais dėstytojais. Po keturių metų universitete stebėdamas aplinką supratau, kad ne universitetas turi motyvuoti studentus, bet studentai patys yra arba veiklūs, arba ne. Jei esi veiklus, daugiausiai dėmesio skirk universiteto galimybių analizei, o ne studijų programos pavadinimui. Svarbu, kad būtų ką imti.

Sėkmės pasirenkant!
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Jau pabaiges 2016-04-22 17:08:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Esu jau pabaigęs vgtu kūrybinių industrijų studentas. Pastaruoju metu labai dažnai esu klausiamas jaunų žmonių apie šiuos mokslus ir jau labai seniai norėjau parašyti apie tai išsamų komentarą, kad visiems būtų paprasčiau suprasti kas prie ko ir nereikėtų kartotis. Pirmiausia, noriu paminėti, jog metus mokiausi užsienyje pagal mainų programą, todėl esu praleidęs vienus lietuviškus metus (trečią kursą) apie kuriuos turiu mažiausiai supratimo, nors grupiokai sakė, kad tie metai buvo įdomiausi iš visų.
Taigi, mano laikais pirmi metai buvo nuobodoki. Nebuvo sunku, bet nuobodu ir, atrodo, nenaudinga. Kelis kartus buvau susigundęs mesti studijas. Ir apie tai, atrodo, galvojo visi. Esu ne iš tų kur sukandę dantis aria be tikslo, nes atseit taip jau pasirinko, bet mačiau perspektyvų ir visuomet padėjo mintis, kad tokios studijos yra geros tuo, kad bent jau suteikia nemažai laisvės veikliems žmonėms. Bet pirmi metai, kiek teko bendrauti su kitais studentais, yra labai panašūs visuose universitetuose, todėl siūlau to per daug nesureikšminti. Antri metai buvo įdomesni. Nuosaikius teorinius dalykus pakeitė praktiškesni. Prasidėjo įvairūs projektėliai, kūrybinės intervencijos mieste, renginiai ir pakilo ūpas šias studijas toliau tęsti ir baigti. Studijuojamų dalykų neminiu sąmoningai, nes, kiek žinau iš jaunesnių studentų, dabar jau programa pasikeitė smarkiai. Ir, sprendžiant iš pavadinimų, į gerąją pusę. Taigi, antri metai buvo įdomūs ir įtraukiantys. Trečius metus išvažiavau į užsienį. Šioje vietoje lenkiu žemai galvą prieš VGTU užsienio ryšių direkciją. Ten dirba nuostabūs, darbui atsidavę žmonės, kurie labai stengiasi, kad studentai jaustųsi patogiai ir viskas vyktų sklandžiai. Jei nestokoji šypsenos, tai pasikviečia ir arbatos išgerti, pabendrauti. Kūrybinių Industrijų fakultetas šioje vietoje taip pat veikia be priekaištų. Kiekvienais metais jie pasirašo vis naujas sutartis su užsienio universitetais. Į užsienyje studijuojamus dalykus žvelgiama labai liberaliai. Net jei ir nesutampa kai kurie namuose studijuojami dalykai su užsienio, jokių skolų niekas negauna. Fakultetas yra labai pozityviai nusiteikęs studentų integracijos užsienyje klausimais ir tas yra jėga. Konkursas taip pat nedidelis. Tiksliau būtų nemažas, nes daug studentų išvyksta, bet fakultetas labai rūpinasi, kad tų vietų netrūktų. Taip pat reikia paminėti, kad buvau išvykęs ir per WorkAndTravel programą į JAV. Kūrybinių industrijų studijos yra tuo dėkingos, kad galima lanksčiai suderinti išankstinę sesiją ir išvykti laiku. Turiu draugų, kuriems kiti universitetai to padaryti neleido ir JAV jie keliavo tik liepos mėn., o ne gegužės pabaigoje. Grįžtant prie studijų... Ketvirti metai buvo intensyvūs, bet labai įdomūs. Įdomūs dėstytojai, paskaitos. Daugiausiai dėmesio skiriama praktinės tarptautinės komunikacijos sričiai, inovacijoms, kūrybos proceso analalizei ir pan.. Galbūt ketvirti metai galėtų būti ramesni, nes dauguma studentų pradeda dirbti, bet čia jau filosofinis toks klausimas, nes kiekvienas pasirenka jam priimtina tempą ir studijoms dėmesio skiria tiek kiek nori.

Overall, minusai: pirmieji metai nuobodoki, nemažai teorinių žinių. Tai demotyvuoja šiek tiek iš pradžių, bet, matyt, universitete tai neišvengiama. Ne visi dėstytojai yra aktualūs ir įdomūs. Kai kurie atmestinai dirba savo darbą, bet turbūt visuose valstybiniuose universitetuose tai yra neišvengiama. Pirmuose kursuose paskaitos vyksta ir Saulėtekyje, ir centre, todėl vis tiek tenka kartais važinėti.

Pliusai: nemažai laisvo laiko, kurį galima skirti savo veiklai. Labai daug studentų pradėjo dirbti pagal specialybe dar pirmuose kursuose; Labai daug galimybių išvažiuoti mokytis į pačius įvairiausius pasaulio kampelius; Vis daugiau dėstytojų, kurie yra savo srities specialistai, o ne teoretikai; Labai labai daug pastangų dedama į įrangos atnaujinimus. VGTU neseniai atidarė LinkMenų fabriką, kuriame yra garso įrašų studija, filmavimo aikštelės ir kiti malonūs dalykėliai kūrėjams. Taip pat labai labai lengva gauti filmavimo/fotografavimo įrangą fakulteto laboratorijoje. Laboratorija taip pat turi krūvą planšečių piešimui, galingus naujus apple monitorius, diktofonus. Visą įranga galima naudotis nevaržomai ir pasiimti į namus; Yra organizuojama daug renginių studentų integracijai į darbo rinką. Pasidomėkite IMKI renginiu; Didžioji dalis paskaitų, ypač vyresniuose kursuose, vyksta renovuotose patalpose Trakų g., centre (architektūros ir ki fakultetai yra viename pastate).

Kadangi mokiausi užsienyje (Vokietijos StuttgartMediaUniversity), galiu pasakyti, kad Lietuvai ki sektoriuje dar yra labai daug kur pasitempti, bet ties tuo yra labai intensyviai judama. Daugybė akivaizdžuų pokyčių įvyko jau vien per tuos metus kai pats mokiausi. Nežinau kaip su ki sekasi kitiems universitetams, bet vgtu dedu didelį pliusą vien už milžiniškus techninius išteklius ir lankstumą studijų užsienyje klausimais. Ir nors žinau žmonių, kurie skundėsi studijomis nuo pradžių iki galo, aš pats tokius žmones priskiriu tam žmonių tipui, kurie skundžiasi visada ir visur, nematydami savęs. Taip, ir vgtu ki kyla nesusipratimų, atsiranda neatitikimų, bet bent jau mokslo bazė yra labai solidi ir jei yra noras, gali pasiimti labai labai daug. Pats dar studijuodamas sėkmingai pradėjau kurti savo verslą, kuris nebūtų toks koks yra, jei pradžioje nebūčiau galėjęs naudotis įvairia medijų įranga ir betarpiškai bendrauti su kai kuriais dėstytojais. Po keturių metų universitete stebėdamas aplinką supratau, kad ne universitetas turi motyvuoti studentus, bet studentai patys yra arba veiklūs, arba ne. Jei esi veiklus, daugiausiai dėmesio skirk universiteto galimybių analizei, o ne studijų programos pavadinimui. Svarbu, kad būtų ką imti.

Sėkmės pasirenkant!
   ATSAKYTI
Ala 2013-05-22 17:38:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Ar verta čia stoti?   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
DABAR RODOMA
Jurbarkietė prisimena išpuolį
DABAR RODOMA
Prie Vilniaus užfiksavo viesulą
REKLAMA
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų