Naujienų portalui tv3.lt politikė atvirai pasakoja apie šiuo metu patiriamą nusivylimą, sunkią kovą dėl sporto bendruomenės interesų, kasdienybę tarp sporto ir Seimo darbų bei brandinamą asmeninę svajonę.
Jaučiasi likusi viena
Kalbėdama apie dabartinį etapą politikoje, L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė neslepia – jaučiasi likusi viena su svarbiausiomis sporto bendruomenės kovomis.
„Sunkiai sekasi daryti gerus darbus. Netgi susitarti pačioje partijoje, frakcijos viduje – sudėtinga. Kalbant apie sporto sritį, šiuo metu tiesiog nėra dialogo, nėra susitarimo, ir dėl to labai pergyvenu“, – atvirai sako ji.
Pasak politikės, būtent tai kelia didžiausią nusivylimą – kad svarbūs klausimai stringa, o atsakomybė neproporcingai gula ant jos pečių.
„Aš matau, kad tarsi tik man vienai rūpi padaryti gerus darbus, tarsi tai būtų tik mano pačios rūpestis, o ne visos partijos siekis. Todėl ir sakau – man yra sunku, liūdna, jaučiu tikrai didelį nusivylimą partija, jos veiksmais bei sprendimais.“
Pozityvo jaučia nedaug
Paklausta, kas politiniame darbe teikia džiaugsmo, olimpietė pripažįsta – pozityvo šiuo metu nedaug.
„Nežinau, kas man patinka. Kol kas dabar man nelabai kas patinka iš to, kas vyksta. Mano įsivaizdavimas buvo visiškai kitoks, nes iki tol nebuvau politikoje. Iš šalies tarsi matai, kaip viskas vyksta, bet iš tikrųjų nesupranti, kas tai yra, kol pats ten neatsiduri“, – sako ji.
Didžiausias iššūkis – kad net esant komisijos pirmininke ir priklausant valdančiajai partijai, vidiniai nesutarimai blokuoja net elementarius sporto bendruomenės poreikius.
„Suprantu, kad net būdama pirmininke ar priklausydama partijai, kuri laimėjo rinkimus, partijos viduje susitarti yra be galo sudėtinga. Sudėtinga atnešti teisingą informaciją, atliepti visuomenės poreikį ir norą daryti gerus darbus.“
Būtent tai, anot jos, labiausiai sekina.
„Kai matai, kad čia net negali susitarti, pasidaro labai liūdna. Tada jautiesi bejėgis… Kol kas visa tai tikrai nedžiugina“, – atvirauja ji.
Didžiausia kova – sustabdyti ministerijos planuojamą sporto reformą
Šiuo metu politikės dėmesio centre – sporto reforma, kuriai griežtai prieštarauja sportininkai.
„Nenoriu, kad sporto srityje būtų įgyvendintos reformos, kurias dabar planuoja ministerija. Tikrai noriu tam užkirsti kelią ir visaip bandau pateikti informaciją.“
Ji pabrėžia – užsispyrimo jai netrūksta: „Aš nepasiduodu. Esu žmogus iš sporto – užsispyrusi ir siekianti tikslo. Todėl sakiau ir sakysiu: laikysiuosi savo pozicijos, neatsitrauksiu ir darysiu viską, kad ta reforma neįvyktų.“
Tačiau tai – tik dalis darbų. Politikė registravo siūlymą didinti trenerių atlyginimus 5 %, primindama, kad anksčiau žadėta dvigubai daugiau.
„Dabar siūloma tik penki, ir aš bandau priminti: jei buvo žadėta 10 %, tai kodėl duodama tik pusė? Ieškau būdų rasti papildomus 5 % ir įtikinti, kad jie būtini, nors tai padaryti labai sunku.“
Ji taip pat akcentuoja sporto medicinos problemas, kurios, jos teigimu, yra „didžiulės“. Deja, vietoj realių darbų šiuo metu mato tik vidines kovas.
„Kovojame dėl nereikalingų reorganizacijų, eikvojame laiką, nervus ir energiją. Kartais atrodo, kad mums tiesiog pritrūks kadencijos padaryti tai, ką galėtume, jei nekovotume dėl tų nereikalingų procesų.“
Sportas – kasdien, net jei ir tik valanda
Nors politikoje – įtampos ir nusivylimai, sportas iš L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės gyvenimo niekur nedingo.
„Jei būna posėdžių, tada, žinoma, praleidžiu – ne kiekvieną dieną išeina. Bet jei diena laisvesnė, galiu sportui skirti ir tris, ir keturias valandas. Kartais tai būna tik valanda, kartais nuo valandos iki keturių, viskas priklauso nuo poreikio ir galimybių.“
Nors politinis kelias – visiškai kitoks nei sportinis, ji sako, kad intensyvumo lygis liko toks pats:
„Iš tiesų tai buvo gyvenimo posūkis, bet ritmas visiškai nelėtėja – jis išlieka greitas ir intensyvus. Sporto mano gyvenime ir toliau labai daug: stengiuosi kiekvieną dieną judėti, sportuoti.“
O visa kita – darbai, posėdžiai, susitikimai, žmonės.
„Kadangi kuruoju sporto sritį ir esu mūsų Sporto ir jaunimo reikalų komisijos pirmininkė, viskas vis tiek sukasi aplink sportą. Tai man atrodo, kad aš nuo jo per daug nenutolau. Skirtumas tik tas, kad nebėra varžybų, nebėra kelionių ir išvykų – viskas truputį kitaip, bet aš vis dar esu šalia sporto“, – atvirauja Laura.
Šeima – tylus ramstis
Laura sako, kad vyras ją palaiko, nors politinis kelias iš pradžių jam kėlė nerimą.
„Jis galbūt nebuvo tas, kuris labai norėjo, kad eičiau į politiką, nes supranta, kad tai nėra pats švariausias dalykas ir ne viskas ten gerai. Bet tai buvo mano sprendimas. O vyras palaiko, pataria, ir gyvename toliau“, – priduria ji.
Dukra, kaip ir mama, sportuoja, tačiau bendrai sportuoti dviem nesigauna – dienotvarkės nesutampa.
„Kartu nelabai gaunasi. Jos mokykla, tvarkaraštis – viskas kitaip. Ji sportuoja vakare, o aš vakare dažniausiai nebesportuoju. Tai taip ir nesutampa. Labai retkarčiais pasitaiko, bet šiaip ji turi savo režimą, savo sportus, o mano sportas jau šiek tiek kitoks. Tai daugiau tiesiog pasikalbam apie sportą – tą temą mes tikrai turime bendrą.“
„Intensyvumas – kaip sporte“
Seimo narė pripažįsta – derinti šeimą, politiką ir sportą tikrai sunku.
„Sunku – viskas labai intensyvu. Taip intensyvu, kaip sporte. Aš visą gyvenimą buvau pripratusi prie tokio ritmo: dienos prasideda nuo 6 ryto ir tęsiasi iki vakaro, su aiškiu režimu“, – pasakoja Laura.
Nors dienos pilnos posėdžių ir susitikimų, vietos sportui ir šeimai ji visuomet randa.
„Yra ir laisvesnių dienų – kartais daugiau pirmos dienos dalies skiriu sportui, tada susitikimai, posėdžiai. Bet vis tiek – kiekvieną dieną kažką padarai. Reikia ir su šeima būti, visur spėti. Bet viskas įmanoma. Aš visą gyvenimą taip gyvenau, man toks intensyvumas yra įprastas.
Laura taip pat priduria, kad laiko randa ir šuniui.
„Ir dar šuo – su juo taip pat reikia išeiti pasivaikščioti. Bet viską spėju. Viskas susidėlioja ir kažkaip gaunasi normaliai.“
Nauja svajonė: knyga apie savo gyvenimą
Tarp politinių kovų ir sporto L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė jau brandina dar vieną idėją.
„Norėčiau parašyti knygą apie savo gyvenimo etapus – tiek sportinę kelionę, tiek dabartinį politinį etapą. Šita mintis mane jau seniai domina, jau kurį laiką galvoje sukasi, kad galbūt atėjo metas pradėti tai daryti.“
Ji priduria, kad vis dėlto būtų įdomu perduoti savo patirtį – ilgą istoriją.
„Trisdešimt metų sporte nėra mažai. Tikrai turiu daug ką papasakoti. Ir norisi tai palikti knygoje.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
