Dar tą rytą, kaip pasakoja pati Erika, ji pajuto keistą nerimą pilve, tačiau nusprendė to nesureikšminti. „Tiesiog numojau ranka“, – prisimena ji.
Žygio metu Erika aptiko išdžiūvusį krioklį netoli uolos krašto – vietą, kuria jau buvo lipusi anksčiau, skelbė dailystar.co.uk.
Nelaimingas atsitikimas
Save vadinanti „drąsuole“, ji nusprendė, kad sugebės saugiai nusileisti. Tačiau vos tik pradėjusi maždaug 18 metrų nusileidimą, ji pateko į pavojingą situaciją – liko įstrigusi ant slidžių uolų ir 20 minučių beviltiškai laukė pagalbos.
Kalbėdama „The Other Side NDE“ „YouTube“ kanale, Erika paaiškino, kad bandė rasti pabėgimo kelią, tačiau visi bandymai buvo bergždi.
Rankoms drebant nuo išsekimo, ji pastebėjo po koja akmenį, padengtą šlapiomis samanomis. Ji nusprendė rizikuoti: „Žengiau tikėjimo šuolį ir pasitikėjau, kad mano svoris atlaikys“, – sakė ji.
Tačiau akmuo buvo per slidus – koja paslydo, ir Erika nukrito.
Ji nukrito iš maždaug 18 metrų aukščio tiesiai ant uolų. Patyrė daugybinius sužalojimus – lūžo šonkauliai, dubuo, stuburas, sutrupėjo rankos, plaučius pramušė šonkaulių skeveldros, dėl ko ji ėmė dusti. Netrukus neteko sąmonės.
Stebuklingai, Erika trumpam atgavo sąmonę – sugebėjo pasiekti kuprinėje buvusį telefoną ir paskambinti pagalbos tarnyboms. Tačiau vėl praradusi sąmonę, liko gulėti sunkiai pasiekiamoje vietoje, kol gelbėtojai bandė ją surasti. Iš viso ji buvo įstrigusi septynias alinamas valandas.
Būtent per šį laiką Erika patyrė tai, ką vadina mirties artumo išgyvenimu. Ji pasakojo: „Pirmas dalykas, kurį atsimenu, buvo atsiskyrimas nuo savo fizinio kūno. Aš prisimenu, kaip žiūrėjau į savo kūną ir suvokiau, kad tai – ne aš; aš nesu tai. Yra kažkas, kas egzistuoja atskirai nuo mano fizinės būties.“
Pakeitė jos gyvenimą
Ši patirtis kardinaliai pakeitė jos suvokimą apie gyvenimą ir mirtį: „Aš supratau, kad aš nemirštu, kad mirtis iš tikrųjų neegzistuoja. Yra kažkas, kas išlieka po mirties – kai kas tai gali vadinti siela, dvasia ar sąmone.“
Tai jai buvo itin stiprus sukrėtimas, nes, kaip pati sakė, iki tol tikėjo tik tuo, ką gali patirti savo penkiais pojūčiais: „Tuo metu aš tikėjau tik tuo, ką galiu suvokti savo penkiais pojūčiais, tačiau šis išgyvenimas buvo įrodymas, kad egzistuoja kažkas daugiau nei vien tik fizinis pasaulis.“
Erika taip pat patyrė vadinamąją gyvenimo „peržvalgą“, kurios metu pasąmoningai išgyveno visą savo gyvenimą dar kartą. Tai atvėrė skaudžią tiesą apie pačios elgesį: „Supratau, kad buvau traumuota, bet taip pat pamačiau, kad daugiau kenkiau aplinkiniams, nei jiems padėjau.“
Ji paaiškino, kad šios akimirkos metu giliai suvokė karmos bei priežasties ir pasekmės dėsnius – tai, ką pavadino „nuoširdžiu savęs įvertinimu“.
Tai išgyvenimas, kuris, pasak jos, sukėlė: „Didžiulį širdies atsivėrimą ir gilią užuojautą pasaulio kančiai.“
Galiausiai, Erika teigė, kad suprato, kokia yra mūsų „tikroji paskirtis“.
Dar vienas reikšmingas momentas buvo jos patirta „baltos šviesos patirtis“: „Tai buvo neapsakomo meilės ir ramybės kiekio išgyvenimas. Suvokiau, kad kiekviena ląstelė, kiekvienas atomas yra sukurtas iš vienos energijos. Mes visi esame viena visuma – visiškai susiję tarpusavyje.“
Po septynių valandų ją rado ne tarnyboje buvęs ugniagesys, kuris, kaip vėliau pasakojo, tiesiog „turėjo nuojautą“, kur jos ieškoti. Erika buvo išgabenta kariuomenės laivais, plaukusiais Hadsono upe.
Ji praleido apie mėnesį ligoninėje, dar mėnesį – reabilitacijoje, o šešis mėnesius buvo prikaustyta prie lovos ir neįgaliojo vežimėlio. Vis dėlto, nepaisant siaubingų išbandymų, Erika pabrėžia, kad ši patirtis paskatino gilų vidinį virsmą: „Tai sukėlė gilų dvasinį nubudimą.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
