Dar buvusio aplinkos ministro Simono Gentvilo kadencijos laikotarpiu visuomenėje garsiai nuskambėjo žinia apie tai, kad aplinkosaugininkai be policijos galės patys stabdyti automobilius ir tikrinti taršą, o prireikus – ir naikinti techninę apžiūrą.
Tiesa, matydami dėl to kilusį nepasitenkinimą visuomenėje, politikai sukruto ir administracinę atsakomybę kiek sušvelnino – vietoje baudos ar techninės apžiūros panaikinimo vairuotojai gali atsipirkti įspėjimu.
Vis dėlto jei taršios transporto priemonės savininkas atsiperks įspėjimu, tai nereiškia, kad viskas tuo ir pasibaigs. Galiausiai techninė apžiūra bus panaikinta po 7 dienų, jei neįrodysite, kad transporto priemonė buvo sutvarkyta.
Per beveik dvejus metus Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai jau patikrino šimtus automobilių skirtinguose Lietuvos miestuose.
Vis tik įspėjimų skirti daug nereikėjo – nuo šių metų iki rugsėjo vidurio iš beveik 400 patikrintų priemonių išmetamų teršalų kiekio ribos neatitikimas nustatytas tik vienai transporto priemonei.
Vis tik dabar naujoji Aplinkos ministerijos valdžia kalba apie kitokią priemonę, kuria esą taip pat būtų galima sumažinti taršių transporto priemonių skaičių keliuose.
Atsirastų nauji prietaisai keliuose
Taršai matuoti skirta įranga, kuria dabar naudojasi AAD pareigūnai, kainavo tūkstančius eurų. Anksčiau šios įstaigos specialistai įvardijo, kad vieno jos komplekto kaina siekia nuo 13,5 tūkst. eurų iki 15 tūkst. eurų.
Tačiau naujasis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ sakė, kad yra planuojama išbandyti visiškai kitokį tikrinimo būdą.
Esą keliuose galėtų būti įrengti nauji prietaisai, kuriais visa informacija apie tarša būtų fiksuojama realiuoju laiku.
„Svarstome, kad galbūt reikėtų kalbėti apie kitokį [transporto priemonių išmetamų teršalų] monitoringą.
Kitaip tariant, galvojama apie tam tikras sistemas, kurios automatiškai tikrintų pravažiuojančių automobilių išmetamųjų dujų kiekį, lakiuosius junginius, nestabdant kiekvienos transporto priemonės atskirai.
Galvojame apie tai, bet apie pažangesnes technologijas, ne tokias, kurios galbūt buvo svarstomos anksčiau“, – kalbėjo aplinkos ministras K. Žuromskas.
Pasak ministro, nauji prietaisai galėtų atsirasti ne tik miesto zonose, bet ir užmiesčio keliuose.
O pokyčių, jo vertinimu, būtų galima sulaukti ne anksčiau kaip 2027 m.
„Jeigu kalbėtumėme bendrai apie kažkokių monitoringo sistemų sukūrimą ir paleidimą, manyčiau, tikrai ne anksčiau nei 2027 m.
O jeigu mes kalbėtumėme apie taršos zonų įvedimą miestuose, tai mes, manau, svarstytumėme tai įgyvendinti nuo kitų metų antrojo ketvirčio“, – sakė jis.
Fiksuoja valstybinį numerį, greitį, meteorologinius parametrus
Aplinkos ministerija jau anksčiau skelbė jos užsakymu atliktos galimybių studijos dėl nuotolinės kelių transporto priemonių taršos stebėsenos realiuoju laiku išvadas.
Kaip anksčiau sakė ministerijos atstovai, nuotolinės taršos stebėsenos įranga leidžia išmatuoti pro ją pravažiuojančios kiekvienos transporto priemonės išmetamų teršalų kiekį čia ir dabar.
Taip pat fiksuojamas automobilio valstybinis numeris, greitis, aplinkos meteorologiniai parametrai. Studijos autoriai teigia, kad tokia sistema leistų efektyviai nustatyti pačias taršiausias, techniškai netvarkingas transporto priemones ir riboti jų dalyvavimą eisme.
Studijoje buvo įvertinta užsienio šalių patirtis ir galimybės tokias sistemas diegti Lietuvoje. Pasiūlyti trys galimi nuotolinės taršos stebėsenos modeliai.
Efektyviausiu siūloma laikyti hibridinį variantą – keliuose naudoti ir stacionarią, ir kilnojamą įrangą.
Tai esą leistų patikrinti apie 80 proc. viso Lietuvos transporto priemonių parko ir nustatyti maždaug 2 proc. pačių taršiausių automobilių. Tokiems automobiliams būtų taikomos sankcijos ir ribojamas dalyvavimas eisme.
Kaip sako ministerijos atstovai, investicijos į nuotolinę taršos kontrolės sistemą per 15 metų laikotarpį siektų apie 12,7 mln. eurų, tačiau ekonominė ir socialinė nauda būtų beveik 600 mln. eurų.
Ministerijos skaičiavimais, įdiegus nuotolinę taršos kontrolę, kasmet esą būtų galima sumažinti kelių transporto išmetamų teršalų kiekį: azoto oksidų – 6,4 proc. (1 446 tonos), kietųjų dalelių – 10,3 proc. (193 tonos), o anglies monoksido – net 50 proc. (5 817 tonų).
Remiantis nacionalinės teršalų apskaitos duomenimis, kelių transportas yra didžiausias oro taršos azoto oksidais (NOx) šaltinis Lietuvoje – 2023 m. jis sudarė beveik 60 proc. viso Lietuvoje išmesto šio teršalo kiekio.
Nors Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 m. sumažinti azoto oksidų kiekį 48 proc. (lyginant su 2005 m.), o iki 2030 m. – 51 proc., tačiau iki 2023 m. jų pavyko sumažinti tik 32,7 proc. Dėl 2020 m. įsipareigojimų neįgyvendinimo 2023 m. pradėta ES teisės pažeidimo procedūra.
Prie didelės oro taršos, ministerijos vertinimu, itin prisideda senstantis automobilių parkas – lengvųjų automobilių vidutinis amžius jau viršija 16 metų, o tokios transporto priemonės daug dažniau neatitinka jų techninei būklei keliamų aplinkosauginių reikalavimų.
Senesni nei 15 metų dyzeliniai lengvieji automobiliai taršos normų neatitinka beveik septynis kartus dažniau nei 5 metų transporto priemonės.
2021 m. Vilniuje, naudojant nuotolinę taršos stebėjimo įrangą, buvo atlikti bandomieji matavimai, kurių metu buvo išmatuota daugiau kaip 42 tūkst. Vilniaus gatvėmis važiavusių transporto priemonių.
Rezultatai parodė, kad 2–4 proc. automobilių sukuria net apie pusę miesto transporto taršos. Didžiausi taršos šaltiniai – senesni dyzeliniai automobiliai, autobusai ir sunkiasvorės transporto priemonės.
Europos aplinkos agentūra skaičiuoja, kad Lietuvoje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 2000 žmonių, todėl efektyvesnė taršos kontrolė yra svarbi priemonė gerinant gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Aplinkosaugininkai dabar gali skirti baudą, naikinti techninę apžiūrą
Aplinkos apsaugos departamento atstovai primena, kad pareigūnai šviesiu paros metu, vilkėdami tarnybine uniforma, sustabdo automobilį, prisistato, tada paprašo vairuotojo prisijungti kompiuterį prie automobilio sistemos.
Prisijungus variklis turi būti šiltas, tada pakeliamos variklio apsukos, įstatomas zondas į duslintuvą ir atliekami automobilio dūmingumo matavimai.
Specialistai taip pat įspėja vairuotojus, kad jie privalo sustoti, kai transporto priemonę stabdo aplinkosaugininkai.
O jei reikalavimo nesilaikoma, už tai gali grėsti ir bauda, kuri siekia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų.
Taršos matavimai atliekami motorinėms transporto priemonėms, skirtoms keleiviams ar kroviniams vežti (t. y. lengvieji automobiliai, autobusai, sunkvežimiai ir kitos M1, M2, M3, N1, N2, N3 klasių transporto priemonės).
Be to, specialistai priemena, kad už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, ar su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė.
Asmenims gali būti skiriama bauda, siekianti nuo 100 iki 300 eurų (už pakartotinį 300–500 eurų), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims bauda skiriama didesnė – nuo 300 iki 500 eurų (už pakartotinį – 600–900 eurų).
O už aplinkos teršimą pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis ir cheminiais mišiniais taip pat nustatytos baudos. Asmenims gali būti skiriama 60 arba 120 eurų siekianti bauda.
Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 150–300 eurų, už pakartotinai padarytą pažeidimą – 500–1200 eurų bauda.
Dar praėjusių metų rugpjūtį pirmieji taršos kontrolės reidai surengti Panevėžyje. Tąkart iš viso patikrintos 38 atsitiktinai sustabdytos transporto priemonės.
Vėliau reidai persikėlė į Uteną, kur buvo patikrintos 22 transporto priemones.
Rugsėjį AAD pareigūnai vykdė patikrinimus Šiaulių valdybos teritorijoje. Pakruojyje buvo patikrintos 39 transporto priemonės, Šiauliuose – 35, o Telšiuose, Plungėje ir Mažeikiuose – 48 transporto priemonės. Iš viso patikrintos 122 transporto priemonės.
Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje reidai vykdyti Klaipėdos valdybos teritorijoje, kur buvo patikrinta 114 transporto priemonių. Klaipėdoje patikrinta 60 transporto priemonių, Tauragėje – 34, Jurbarke – 20.
Spalio viduryje pareigūnai atliko automobilių taršos matavimus Kauno valdybos teritorijoje. Kaune patikrinta – 15 transporto priemonių, Jonavoje – 22, Kaišiadoryse – 18, Alytaus rajone – 25, Varėnos rajone – 12, Prienų rajone – 8, Šakiuose – 24 ir Vilkaviškyje – 11. Iš viso šioje teritorijoje buvo patikrintos 135 transporto priemonės.
Vilniaus valdyboje spalio pabaigoje patikrinta 41 transporto priemonė: Širvintų rajone – 10, Trakų rajone – 12, Šalčininkų rajone – 10 ir Vilniuje – 9.
Per automobilių taršos kontrolės reidus visuose regionuose takart nė vieno patikrinto automobilio išmetamų teršalų kiekis neviršijo ribinių verčių, taip pat nebuvo fiksuota skysčių nutekėjimo atvejų.
