Šis pirkimo būdas nesukelia pareigos įsitikinti, kad programų kaina adekvati, todėl, anot kontrolierių, reikia stiprinti visuomeninio transliuotojo viešųjų pirkimų priežiūrą.
Kaip rašoma audito ataskaitoje, praėjusiais metais 516 iš 578 – arba 89 proc. – programų sukūrimo ir gaminimo pirkimų LRT vykdė neskelbiamų apklausų būdu, kreipiantis į konkretų tiekėją.
„Neskelbiamų apklausų atvejais nėra reikalavimo įsitikinti, kad planuojamos lėšos yra adekvačios pirkimo objekto vertei rinkoje, dėl ko neužtikrinamas priimtų sprendimų atsekamumas“, – pažymėjo Valstybės kontrolė.
Ji taip pat nustatė, kad Vyriausybės patvirtinto LRT programų pirkimo aprašo laikymosi priežiūra ir metodinė pagalba nepavesta jokiai institucijai, todėl LRT neturi, į ką kreiptis konsultacijų, nevykdoma išorinė programų, jų pirkimų priežiūra.
Valstybės kontrolė skelbia nustačiusi 18 neatitikimų teisės aktų reikalavimams, kai kvalifikacijos reikalavimai viešuosiuose programų pirkimuose dirbtinai ribojo konkurenciją.
Tarp neatitikimų – pasirenkamas pirkimo būdas kreipiantis į konkrečius tiekėjus, nustatytas pirkimo sąlygų neatitinkantis laimėtojas, nepagrįstai po ekspertų vertinimo atmesti pasiūlymai, nekonkretus ekonominio naudingumo vertinimas, pirkimų ataskaitose atskleidžiama ne visa reikalinga informacija.
Pasak kontrolierių, tai rodo poreikį stiprinti pirkimų kontrolę, rizikos bei programų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo vertinimą.
„Neregistruojami mokymų dalyviai, pirkimuose dalyvaujantys asmenys Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nebuvo deklaravę privačių interesų, pirkimų procedūras atliko specialistai, kurių pareiginiuose nuostatuose nenumatyta vykdyti, inicijuoti, organizuoti pirkimus, (...) išmanyti pirkimų teisės aktus“, – akcentavo Valstybės kontrolė.
Trūksta apibrėžtumo dėl pareigybių ir autorinių sutarčių
Anot Valstybės kontrolės, trūksta apibrėžtumo, kada LRT steigia pareigybę, o kada sudaro autorinę ar paslaugų sutartį.
2021–2024-aisiais kasmet buvo pasirašoma nuo 1 tūkst. 27 iki 1 tūkst. 638 autorinių sutarčių, kurių 11,8–17,3 proc. sudaroma su etatiniais darbuotojais, ir 126–329 paslaugų sutarčių su fiziniais asmenimis, kurių 1 proc. sudaroma su etatiniais darbuotojais.
Valstybės kontrolė nustatė, kad penkiuose iš 44 vertintų atvejų autorinėmis sutartimis pavesti darbai numatyti darbuotojų pareigybių aprašymuose, o ilgalaikės autorinės (30 iš 44 atvejų) arba paslaugų (24 iš 26 atvejų) sutartys pasirašomos su tais pačiais fiziniais asmenimis.
„Siekiant užtikrinti darbuotojų socialines garantijas, reikėtų įsivertinti, koks yra realus pareigybių poreikis“, – pažymėjo kontrolieriai.
Valstybės kontrolė taip pat ragina LRT darbuotojų ir Tarybos narių darbo apmokėjimo principus nustatyti įstatymu, išsaugant nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą.
Be to, visuomeninis transliuotojas skatinamas didinti programų prieinamumą neįgaliesiems. Pasak kontrolierių, programų su lietuviškais subtitrais trukmė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. mėnesio transliavimo laiko, kai LRT pernai sudarė 13,70 procento.
Auditas, be kita ko, parodė, kad LRT kuriamas turinys 2021–2024 metais vidutiniškai sudarė apie 40 proc. viso turinio. 26 proc. sudarė kartu su prodiusavimo kompanijomis ir nepriklausomais kūrėjais sukurtos laidos ir 34 proc. – užsienio produkcija.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad LRT taryba audituojamu laikotarpiu neįvykdė reikalavimo atlikti metinį veiklos įsivertinimą, kuris turi būti rengiamas ne rečiau kaip kas ketverius metus.
„Todėl nebuvo galimybės identifikuoti silpnąsias ir stipriąsias Tarybos veiklos sritis“, – pažymėjo kontrolieriai.
Jie ragina ir didinti nepriklausomų narių dalyvavimą LRT tarybos komitetuose, taip stiprinant sprendimų kokybę. Šiuo metu dviejuose iš trijų Tarybos komitetų nepriklausomi nariai sudaro 40 proc. komitetų sudėties.
Siūlymai Vyriausybei, ministerijai, transliuotojui
Valstybės kontrolė siūlo Ministrų kabinetui patikslinti jo priimtą aprašą dėl pirkimo būdo pasirinkimo, neskelbiamomis apklausomis perkamų objektų vertės įvertinimo, galimybės programas pirkti kreipiantis į konkretų tiekėją.
Taip pat siūloma nustatyti, kas tvirtina LRT strateginį veiklos planą, sudaryti sutartį dėl patikėjimo teise valdomo turto, įtvirtinti, kas turi vykdyti pirkimų aprašo nuostatų priežiūrą ir teikti visuomeniniam transliuotojui metodinę pagalbą.
Kultūros ministerijai siūloma įstatyme įtvirtinti pagrindinius darbuotojų ir LRT tarybos narių, tarp jų – nepriklausomų, atlyginimo nustatymo principus.
LRT administracijai Valstybės kontrolė, be kita ko, siūlo įsivertinti autorinių bei kitų sutarčių objektus, išanalizuoti darbo santykių požymius ir etatų poreikį, numatyti darbuotojų atrankos dokumentavimą.
Siūloma ir nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų neatlygintinai skleidžiama daugiau informacijos socialine tema, įvesti turinio pritaikymo neįgaliesiems grafiką, susietą su įstatymo tikslais.
Audito duomenimis, nuo 2023-iųjų neatlygintinai skleidžiami pranešimai televizijoje ir radijuje sudarė iki 50 proc. laiko. Už užmokestį ar mainais skleidžiama informacija televizijoje sudarė 55–59 proc., radijuje – 60–61 proc. eterio laiko.
Tuo metu LRT taryba raginama patikslinti narių santykį komitetuose, kad nepriklausomų būtų daugiau, pasitvirtinti kompetencijų sąrašą su kvalifikacijos tobulinimu, Pirkimų ir investicijų politikos komitetui numatyti periodiško pirkimų vertinimo kriterijus.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad LRT finansiniai ištekliai planuoti tinkamai, išlaidų didėjimo priežastys buvo pagrįstos.
2021-aisiais gautos pajamos sąnaudas viršijo 1,3 mln., 2022 metais – 1,7 mln., 2023 ir 2024 metais – 1,4 mln. eurų. Audito duomenimis, dalis LRT komercinės ūkinės veiklos pajamų nepanaudojamos, todėl jų likutis išaugo nuo 2,5 mln. iki 4,8 mln. eurų.
LRT žada mažinti neskelbiamų apklausų
LRT žada mažinti neskelbiamos apklausos būdu vykdomų viešųjų pirkimų ir tikisi dalyvauti Vyriausybei pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas tikslinant programų įsigijimo aprašą.
„LRT mažins neskelbiamų apklausų apimtį ten, kur tai įmanoma, ir stiprins pirkimų vidaus kontrolę. Bus atnaujintos pirkimų ir sutarčių vykdymo kontrolės procedūros, mokymų ir testavimo tvarka, formos ir registrai, pirkimų taisyklės ir pareigybių aprašymai“, – teigiama visuomeninio transliuotojo pirmadienį išplatintame pranešime.
Tam žadama įdarbinti daugiau viešųjų pirkimų specialistų.
Taip LRT sureagavo į Valstybės kontrolės auditą, parodžiusį, kad 516 iš 578 arba 89 proc. programų sukūrimo ir gaminimo pirkimų LRT pernai vykdė neskelbiamos apklausos būdu, kreipiantis į konkretų tiekėją.
Pasak kontrolierių, toks pirkimas nesukelia reikalavimo įsitikinti, kad paslauga įsigyjama už rinkai adekvačią kainą.
Todėl Valstybės kontrolė siūlo Vyriausybei patikslinti jos priimtą programų pirkimo aprašą dėl pirkimo būdo pasirinkimo, neskelbiamomis apklausomis perkamų objektų įvertinimo, galimybės pirkti kreipiantis į konkretų tiekėją.
LRT pažymi pagal šį aprašą perkanti visas laidas ir kitą turinį, todėl jis yra vienas svarbiausių dokumentų visuomeninio transliuotojo veikloje. Anot pranešimo, kol kas nežinoma, kaip keisis aprašas, tačiau LRT tikisi būti įtraukta į jo rengimą.
„Valstybės kontrolė įvertino, kad LRT tinkamai veikė pagal šį Vyriausybės nutarimu patvirtintą aprašą, tačiau patį dokumentą rekomendavo tikslinti. Tikimės, kad jis bus koreguojamas atsižvelgiant į LRT specifiką, nesukurs perteklinio biurokratizavimo ir neparalyžiuos LRT programos“, – pranešime cituojamas LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.
Auditas, be kita ko, parodė, kad šio aprašo laikymosi priežiūra ir metodinė pagalba nepavesta jokiai institucijai, todėl LRT neturi į ką kreiptis konsultacijų, nevykdoma išorinė programų, jų pirkimų priežiūra.
Peržiūrės autorines sutartis, bet dalį sudarinės toliau
Kaip skelbė BNS, audito duomenimis, 2021–2024 metais LRT kasmet pasirašydavo nuo 1 tūkst. 27 iki 1 tūkst. 638 autorinių sutarčių, kurių 11,8–17,3 proc. sudaroma su etatiniais darbuotojais. Penkiuose iš 44 kontrolierių vertintų atvejų autorinėmis sutartimis pavesti darbai buvo numatyti darbuotojų pareigybių aprašymuose.
Anot LRT, autorinės sutartys yra „neišvengiama žiniasklaidos veiklos dalis“, o praėjusiais metais jų skaičius išaugo dėl trejų rinkimų, sporto ir šimtmečio Dainų šventės transliacijų.
„Tokios specialiosios transliacijos visuomet sukuria papildomą laikiną įvairių kūrybinių žmonių poreikį. (...) Tokio tipo autorinės sutartys ir toliau bus pasirašomos, tačiau LRT sutinka su Valstybės kontrole, kad autorinės sutartys neturėtų būti taikomos darbo santykiams įforminti. Ši problema LRT buvo itin aštri anksčiau, tačiau per pastaruosius metus ji beveik išspręsta“, – nurodė LRT.
Nacionalinis transliuotojas sako peržiūrintis visas autorines sutartis ir jų taikymą, taip pat planuojantis sukurti naują tvarką esamiems darbuotojams apmokant už papildomas kūrybines užduotis.
LRT teigia nebetaikysianti išimčių gerai dirbusiems grįžtantiems darbuotojams ir praktikantams, kurios anksčiau leido siekti efektyvumo ir taupyti kaštus, dokumentuosianti ir standartinėje IT sistemoje valdysianti visą darbuotojų atranką.
„Tam planuojama įdarbinti papildomą specialistą“, – nurodė LRT.
Žada dvigubinti subtitravimų, didinti nemokamos sklaidos
Be to, Valstybės kontrolė LRT skatina didinti programų prieinamumą neįgaliesiems, akcentuodama, kad programų su lietuviškais subtitrais trukmė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. mėnesio transliavimo laiko, kai LRT pernai sudarė 13,70 procento.
Pasak LRT, per metus iš viso parengiama per 1 tūkst. valandų eterio su subtitrais ir vertimu į gestų kalbą, o portale LRT.lt prieinama per 7 tūkst. valandų subtitruotos medžiagos.
„Įvertinusi Valstybės kontrolės rekomendacijas, LRT mato prasmę dar sparčiau auginti pritaikyto turinio kiekį ir ketina dvigubinti LRT viduje subtitruojamos medžiagos kiekį“, – teigiama pranešime.
Tuo metu neatlygintinai LRT skleidžiami pranešimai, audito duomenimis, televizijoje ir radijuje nuo 2023-iųjų sudarė iki 50 proc. eterio laiko. Už mokestį ar mainais skleidžiama informacija televizijoje sudarė 55–59 proc., radijuje – 60–61 proc. eterio laiko.
LRT teigia nemokamai transliuojanti „beveik pusę“ šviečiamosios, socialinės informacijos, tačiau planuojanti pasiekti 60 proc.
Visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pranešime sako Valstybės kontrolės auditą parodžius, kad iš esmės LRT veikia tinkamai.
„Teigiamai vertiname Valstybės kontrolės auditą, kuris įvardijo tobulintinas sritis, tačiau iš esmės parodė, kad finansiniai ištekliai planuoti tinkamai, LRT veikia skaidriai ir efektyviai“, – cituojama LRT vadovė.
Pasak jos, vasarą ir rudenį su Valstybės kontrole vyko intensyvus ir konstruktyvus darbas.
„Nors dėl darbuotojams tekusio papildomo krūvio tai nebuvo lengvas etapas, LRT nuoširdžiai bendradarbiavo, nes visada matė profesionaliai atliekamo audito prasmę. Visos audito pastabos ir rekomendacijos pasitarnaus dar efektyviau veikiančiam LRT“, – nurodė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
BNS skelbė, kad Valstybės kontrolė vertino, kaip LRT savo veikloje 2021–2024 metais laikėsi skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės ir kitų principų.
Atlikti auditą šių metų balandį pavedė Seimas, nors įprastai Valstybės kontrolė pati nusprendžia, ką audituoti.
Dėl to dalis žiniasklaidos bendruomenės nerimavo, kad šis auditas, kaip ir prezidentą Gitaną Nausėdą 2019-ųjų kampanijoje konsultavusio politologo Mindaugo Jurkyno skyrimas LRT tarybos pirmininku, gali politizuoti transliuotoją.
