• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Siekiant sumažinti aplinkosaugos pažeidimų skaičių Aplinkos ministerija siūlo padidinti baudas. Dėl to trečiadienį posėdyje spręs Vyriausybė.

Siekiant sumažinti aplinkosaugos pažeidimų skaičių Aplinkos ministerija siūlo padidinti baudas. Dėl to trečiadienį posėdyje spręs Vyriausybė.

REKLAMA

Didesnės baudos gresia už želdynų, miškų kirtimo, augalų ir gyvūnų apsaugos, žvejybos, oro taršos bei automobilių techninės priežiūros ir remonto pažeidimus. 

Ministerija teigia, kad dabar baudos pažeidėjų neatgraso.

„Taikomos sankcijos neveiksmingos, nes pažeidimų skaičius nemažėja, fiksuojami ir pakartotiniai atvejai, už kuriuos griežtesnė atsakomybė nenustatyta“, – skelbia ministerija. 

Siūloma apie 6 kartus padidinti baudas asmenimis už pažeidimus gyvosios gamtos srityje. Kai kuriais atvejais šis padidinimas gali siekti ir iki 16 ar 30 kartų, pavyzdžiui, už prekybą laukiniais augalais ar grybais, taip pat saugomomis rūšimis.

Siūloma didinti baudas už pažeidimus saugomose teritorijoje, prekybos pažeidimus neturint augalų, grybų ar gyvūnų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, apie 2 kartus didinamos baudos už miško išteklių naudojimo pažeidimus, apie 5 kartus – už žvejybos reikalavimų nesilaikymą, apie 3 kartus – už įmonių veiklą neturint leidimo.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, siūloma nustatyti asmenims atsakomybę už miško kirtimo taisyklių nesilaikymą, medienos ištraukimą draudžiamu tai daryti metu, už transporto priemonių techninės priežiūros, remonto tvarkos ir šiems darbams keliamų aplinkosaugos  reikalavimų nesilaikymą. 

REKLAMA

Siūloma padidinti baudas už pakartotinį nusižengimą: apatinę ribą – apie 3 kartus ir viršutinę – apie 2 kartus, palyginti su pirmą kartą taikoma bauda.

Verslui siūloma nustatyti atsakomybę už pažeidimus gyvosios gamtos, miško išteklių, F-dujų naudojimo, monitoringo ir GMO srityse, už želdynų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo pažeidimus. Siūlomos didesnė baudos įmonėms už neteisėtą želdinių sunaikinimą miesto gyvenamojoje vietovėje.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu baudos už neteisėtą invazinių rūšių naudojimą siekia 60-120 eurų (vadovams – 60-200 eurų), už neteisingą laukinių gyvūnų išteklių naudojimą – 14-30 eurų (40-90 eurų), už saugomų rūšių naudojimo pažeidimus – 30-300 eurų (60-600 eurų), už laukinių augalų ir grybų naudojimo pažeidimus – 30-60 eurų (70-140 eurų), už mėgėjų žvejybos reikalavimų pažeidimus – 10- 60 eurų, už miško įveisimo, išteklių naudojimo ir jų atkūrimo pažeidimus – 30-60 eurų (60-120 eurų), už šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jų turinčių gaminių ir tvarkymo pažeidimus – 150-850 eurų. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Latvijoje ir Estijoje už tokius pat pažeidimus numatytos baudos yra kur kas didesnės, atskirais atvejais siekia dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų.

Teigiama, jog priėmus pakeitimus, bus nustatytos adekvačios pažeidimo mastui ir proporcingos, diferencijuojant pagal žalą aplinkai, sankcijos. Pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų liepos, jiems dar turėtų pritarti Seimas.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, dabar vidutiniškai sumokama nuo 61 iki 67 proc. visų paskirtų baudų: asmenims už aplinkosauginius pažeidimus 2021 metais buvo paskirta baudų 411 tūkst. eurų, o sumokėta 276 tūkst. eurų, 2022 metais – atitinkamai 499 tūkst. eurų ir 305 tūkst. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų