Vairuotojams – bauda iki 40 eurų ir pavojai: įspėja, ką atšalus orams turi padaryti kiekvienas

Automobilio priežiūra ir tinkamas eksploatavimas su žieminėmis padangomis gali užtikrinti saugumą kelyje. Tačiau kai kurie vairuotojai tam neskiria pakankamo dėmesio.

Tai pamiršta daugelis

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Automobilių inžinerijos katedros prof. doc. dr. Vidas Žuraulis vairuotojams primena – jeigu temperatūra tapo žemesnė ir savo padangoje pastebėjote mažiau oro slėgio, tai dar nereiškia, kad atsirado įtrūkimas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Latvijoje traukiniais šiemet pasinaudojo 11 proc. daugiau keleivių

Seimas ėmėsi siūlymo kariuomenei pačiai rengti karinių transporto priemonių vairuotojus

„Volvo XC90“ visureigį palygino su korėjietišku „SsangYong Rexton“: ar naudotas geriau už naują?

Pasak prof. V. Žuraulio, ryšį tarp oro slėgio ir temperatūros pastoviame tūryje aprašo idealiųjų dujų būvio lygtis.

Ją šiuo atveju galima pakomentuoti, kaip intensyvesnę oro molekulių tarpusavio sąveiką padidėjus temperatūrai ir atvirkščiai (mažiau intensyvi sąveika tarp oro dalelių sumažėjus temperatūrai).

„Padangos temperatūra padidėja dėl padidėjusios oro ir kelio dangos temperatūros ar itin intensyvaus padangos darbo, pavyzdžiui, automobilių sporte. Tai lemia intensyvesnę sąveiką tarp oro molekulių padangoje, t. y. ir padidėjusį oro slėgį joje.

Dėl tokios pat priežasties atvėsus orams oro slėgis padangoje irgi sumažėja, todėl jį reikia tikrinti periodiškai, o ypač keičiantis oro sąlygoms“, – teigė V. Žuraulis.

Pašnekovas skaičiuoja, kad oro temperatūrai pasikeitus vidutiniškai 10 laipsnių, slėgis padangose pasikeičia 0,07–0,1 baro.

„Taigi jeigu oro slėgis padangoje buvo patikrintas šio rugsėjo pabaigoje, kai oro temperatūra dienos metu buvo pasiekusi net 25 laipsnių, vos po poros savaičių ryto valandomis pasireiškus pirmosioms šalnoms (neigiamai oro temperatūrai), slėgis toje pat padangoje nukrito per ketvirtį baro, pavyzdžiui, nuo 2,2 iki 1,95 baro“, – vairuotojų dėmesį atkreipė prof. V. Žuraulis. 

Nepasirūpinus iš anksto – nuostoliai ir rizikos

Taigi, vairuotojams nepasirūpinus savo transporto priemone, netinkamas oro slėgis padangoje – tiek per didelis, tiek per mažas – lemia kur kas blogesnį padangos kontaktą su kelio dangą. 

„Per žemas oro slėgis padangoje lemia, kad sumažėja padangos standumas, t. y. padanga lengviau deformuojasi tiek vertikaliai, tiek į šonus, o tai reiškia blogesnį automobilio valdomumą ir važiavimo stabilumą. Automobilis uždelstai reaguoja į manevravimą, ypač ekstremaliomis situacijomis.

Be to, per žemas oro slėgis padangoje lemia tai, kad padanga linkusi akvaplaniruoti – kyla rizika prarasti kontaktą su kelio danga net ir važiuojant lėčiau“, – kalbėjo pašnekovas.

V. Žuraulis atkreipia dėmesį, kad tai yra itin aktualu rudenį, kai kelio dangą neretai padengia lietaus vanduo, o provėžose taip pat susikaupia vandens. 

Tiesa, jis įspėja, kad per didelis oro slėgis padangos taip pat gali pabloginti automobilio stabilumą ir valdomumą, kadangi padanga tokiu atveju su kelio danga kontaktuoja mažesniu plotu.

Kiek reikia pūsti oro?

Vilnius Tech profesorius vairuotojams taip pat primena, kad tinkamiausias oro slėgis padangose priklauso nuo konkretaus automobilio modelio ir modifikacijos.

„Dažniausiai ši informacija randama ant automobilio kėbulo statramsčio (vertikali kėbulo dalis atidarius priekines dureles), ant degalų bako užpylimo dangtelio arba etiketėje ant daiktadėžės durelių.

Be to, visi dabartiniai automobiliai privalo turėti padangų oro slėgio monitoringo sistemą (TPMS), tik ne kiekviena sistema leidžia vairuotojui patogiai pasitikrinti oro slėgį padangose tiesiog prietaisų skydelyje ar centriniame ekrane – priklausomai nuo sistemos tipo kartais ji tik informuoja apie per žemą slėgį. Tuo metu sistemos su ratuose integruotais slėgio jutikliais leidžia vairuotojui matyti konkretų oro slėgį atitinkamoje padangoje“, – kalbėjo V. Žuraulis.

Specialistas sako, kad ne ką mažiau svarbu paminėti ir tai, kad rekomenduojamas oro slėgis padangose gali skirtis, o tai priklauso nuo to, ar automobilis yra pilnai pakrautas, ar ne, taip pat tais atvejais, kai naudojamos ne gamintojo numatyto dydžio padangos. Tuo metu vasaros sezonu populiarioms žemo profilio padangoms paprastai reikia išlaikyti aukštesnį slėgį.

Vardija, ką reikia žinoti apie „M+S“ padangas

Įžengus šaltajam laikotarpiui, kuomet pradeda greičiau temti ir dažniau iškrinta krituliai, keliuose eismo įvykiai pasitaiko dažniau, o tai, pasak V. Žuraulio, tik dar kartą įrodo, kad vairuotojai tampa mažiau dėmesingi keičiantis važiavimo sąlygoms.

„Svarbu keisti važiavimo stilių – palaikyti ilgesnį saugų atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ar kitos kliūties, atidžiau stebėti eismą ir eismo aplinką, nes tamsesni rytai ir vakarai bei lietus ženkliai pablogina matomumą.

Ir, žinoma, iš anksto pasirūpinti automobiliu – uždėti žiemines padangas, tinkamai valančius langų valytuvus, pasirūpinti salono oro filtrais, langų salono oro filtrais bei langų apipūtimo sistema“, – vardijo pašnekovas.

V. Žuraulis taip pat sako kad „M+S“ žymos ant padangų leidžia tokią transporto priemonę eksploatuoti visą sezoną. Tačiau, pašnekovo teigimu, universalių padangų pasirinkimas nebūtinai yra pagirtinas, net jei jos yra eksploatuojamos ne žiemą, o vasarą. 

„M+S“ taip pat gali žymėti ir žiemai skirtas padangas, tačiau etiketėje dar turi būti snaigės kalnų fone ar ledkalnio simboliai. Todėl perkant geriausia konsultuotis su pardavėju specializuotoje padangų parduotuvėje.

Tikra žieminė padanga vienareikšmiškai yra geresnis pasirinkimas mūsų sąlygomis, o universalios padangos tinkamos tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, kai vairuotojas gali bet kada keisti važiavimo planus atsižvelgiant į pablogėjusias meteorologines sąlygas arba nevažinėja žiemą rečiau prižiūrimais keliais, o vasarą automagistralėmis“, – kalbėjo profesorius.

Už nepakeistas padangas gresia baudos

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) vairuotojams primena, kad nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis.

Taip pat mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.

Automobiliuose ir jų priekabose (jei priekabose įrengti stabdžiai), kai automobilio arba priekabos bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. turi būti naudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“).

Naudojamų padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip:

• M1 klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm).
• M2 klasės – 2,0 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm).
• M3 klasės – 2,0 mm.

Transporto priemonių, kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 40 eurų.

Be to, policija primena, kad taip pat gali būti panaikinta ir transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, jei motorinės transporto priemonės arba jos priekabos protektoriaus rašto gylis mažesnis, nei nustatyta Techniniuose reikalavimuose arba nuo lapkričio 11 d. iki kovo 31 d. motorinės transporto priemonės, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, ir (arba) jos priekaba (jei priekaboje įrengti stabdžiai) eksploatuojama su padangomis, kurios neskirtos važiuoti žiemą (nepažymėtos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“), motorinė transporto priemonė arba jos priekaba nuo balandžio 11 d. iki spalio 31 d. eksploatuojama su dygliuotomis padangomis.